Naujausios
Per šių metų Žolinę Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VUŠA) Botanikos sode pristatyta šio sodo įkūrėjui, gamtininkui, Šiaulių miesto garbės piliečiui Stasiui Gliaudžiui (1928 12 15–2022 04 15) skirta prisiminimų knyga „Stasys Gliaudys. Pradžių pradžia. Botanikos sodas. Gamtos muziejus“. Tai Birutės Musneckienės, fotografės, pedagogės, kraštotyrininkės, rūpesčiu parengta ir išleista solidi (206 puslapių), gausiai iliustruota knyga apie dabartinį Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodą ir jo įkūrėją S. Gliaudį. Daug svarbios faktografinės medžiagos ir nuotraukų leidinyje skirta ir žymiojo šiauliečio įkurtam Gamtos muziejui tuometiniame Pedagoginiame institute.
Gaila, kad knyga išleista labai mažu tiražu, nes rengėjai teko leisti savo lėšomis. Tokios vienetinės, keliolikos ar keliasdešimt egzempliorių tiražu (Šiauliuose žinome garsiąją kolekcininko Petro Kaminsko leidžiamą mažatiražių leidinių serją) savo ar vieno kito rėmėjo lėšomis leidžiamos knygos yra dažnas šių dienų reiškinys, liudijantis labiau bibliografinį faktą – kas užfiksuota, surašyta, išleista – išliks bent bibliotekų, muziejų fonduose, kolekcininkų saugyklose.
Darbščiajai knygos rengėjai talkino pagalbininkės – redaktorė dr. Irena Ramaneckienė ir išsamaus straipsnio apie B. Musneckienę autorė Cecilija Lapkuvienė. Jų leidybos komanda, kuriai talkino UAB „ Litera“ (spausdino UAB „Šiaulių spaustuvė“) vadovas Aloyzas Tubutis, priminė Šiauliams, Botanikos sodo lankytojams žmogų, kurio pastangomis Šiauliuose atsirado ši gamtos oazė, džiuginanti žiedais, augalais ir gera aura.
Priminsime, kad tai ne pirmoji knyga apie S. Gliaudį. B. Musneckienė 2022 metų Žolinei išleido prisiminimų knygą apie S. Gliaudžio gimtinę – „Graužikų dvaras vaiko akimis“. Taigi istorija apie unikalaus Botanikos sodo istoriją, jo kūrėjus tęsiasi.
Šiaulių universiteto Pedagogikos (vėliau – Edukologijos) fakultetas visada didžiavosi jame įsteigtomis Šatrijos Raganos, Jackaus ir Sauliaus Sondeckių auditorijomis, primenančiomis regiono, miesto istoriją. Dar viena erdvė, kuri visada suburdavo ne tik studentus, bet ir Šiaulių miesto moksleivius, Šiaulių miesto garbės piliečio Stasio Gliaudžio pastangomis atsiradęs Gamtos muziejus.
Dėstytojas S. Gliaudys nebuvo nei mokslų daktaras, nei docentas, bet jis ne vieną dešimtį metų buvo Pedagogikos fakulteto bendruomenės siela, darbšti bitelė, besirūpinusi, kad pradėję darbo karjerą mokytojai sugebėtų ir galėtų supažindinti pradinukus su kiekvienu Lietuvos laukų augalu, žolele, žvėreliu ir paukšteliu. Daugelis jį vadino „liaudies, gamtos profesoriumi“.
Dėstytojas S. Gliaudys buvo sukaupęs tiek eksponatų (drugių, moliuskų kolekcijos, iškamšos, kriauklės ir t.t.), kad jos netilpo nei katedroje, nei kabinetuose (dėstytojui ypač talkino katedros darbuotoja Irma Grabauskienė), nei namuose. Subrendo reikalas visa tai sudėlioti vienoje vietoje, taigi fakultete nutarėme steigti Zoologijos muziejų (vėliau jis perkrikštytas Gamtos muziejumi).
Įdomi šio muziejaus steigimo istorija. Pradžią davė 1997 m. spalį fakultete viešėjęs JAV Gamtos apsaugos departamento 5-ojo regiono (apie S. Gliaudį žinojo ir pats Valdas Adamkus, tada dar ne Lietuvos prezidentas!) agentūros Užsienio ryšių skyriaus vadovas p. V. Šiaulys, įteikęs 1050 JAV dolerių čekį S. Gliaudžiui. Aišku, šią dovaną S. Gliaudys investavo į muziejaus steigimo darbus. O Pedagogikos fakulteto 40-mečio proga, 2000 metų rudenį, muziejus oficialiai atvėrė duris.
2013 m. gruodžio 18 d., minint ilgamečio fakulteto dėstytojo, Šiaulių akademijos Botanikos sodo (tuomet – Šiaulių pedagoginio instituto biologinė stotis) ir Gamtos muziejaus (tuomet jau Šiaulių universiteto) įkūrėjo ir puoselėtojo, Šiaulių miesto garbės piliečio S. Gliaudžio jubiliejų, Gamtos muziejui suteiktas Stasio Gliaudžio vardas.
Tokios paskirties muziejus buvo vienintelis Šiaurės Lietuvoje. Muziejuje eksponuoti per kelis dešimtmečius sukaupti gyvosios gamtos eksponatai, daugelis jų atspindi Lietuvos gamtą. Muziejus turi ne tik mokslinę, bet ir pažintinę reikšmę. Iš viso muziejuje sukaupta daugiau kaip 4000 eksponatų. Čia demonstruojamos 73 rūšys ir formos pinčių ir duobagyvių, vabzdžių – net 889 rūšys (tarp jų vien 534 drugių rūšys, moliuskų rūšių ir variacijų yra net 1011). Muziejuje eksponuojama net 182 paukščių rūšys. Muziejuje galima pamatyti 39 rūšis jūros žvaigždžių ir jūros ežių bei 46 rūšių žuvų, varliagyvių ir roplių. Be čia išvardintų gyvūnijos pasaulio atstovų, muziejuje dar eksponuojami vėžiagyviai, voragyviai, šimtakojai ir kiti. Muziejuje esama ir egzotinių kraštų (šiltųjų jūrų) gyvūnijos atstovų. Ekspozicijoje demonstruojami ir vabzdžių bei paukščių gyvenamieji būstai – lizdai ir inkilai.
Gali kilti pagrįstas klausimas, kur visa tai S. Gliaudys surado, surinko, sukaupė? Viena vertus, didžiąją kolekcijos eksponatų dalį jis sukaupė per visą savo gyvenimą pats, o dalį eksponatų jam padovanojo studentai, ypač neakivaizdininkai, kurie puikiai žinojo, kad atvykus į egzaminų sesiją privalės ne tik laikyti teorinį gamtos pagrindų egzaminą, bet ir pristatyti kokį nors retesnį vabzdį, gyvūną, kriauklę, parvežtą iš įvairių pasaulio šalių. Be abejo, studentai turėdavo pagaminti ir medinį inkilėlį. Pastarųjų fakulteto ketvirtajame aukšte žiemos sesijos metu išsirikiuodavo keli šimtai, o ankstyvą pavasarį juos studentai kabindavo Kurtuvėnų miškuose, Šiaulių parkuose.
Dabartinis Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodas – S. Gliaudžio idėja ir jos realizavimas tikrovėje. Garbųjį Stasį galima vadinti ir šio sodo krikštatėviu, tiesiogine prasme sunešusį ten savo patirtį, „supylusį“ dabartinio sodo puošmeną – kalnelį, kurį daug kas vadina piliakalniu. Iš tikrųjų, tai dėstytojo užsispyrimo, atkaklumo pastangomis, melioratorių, ekskavatorininkų (kuriems Stasys mokėdavo iš savo kišenės), studentų dėka jis atsirado.
Bėgo metai, keitėsi ir sodo pavadinimai. Iš pradžių tai buvo Biologinė stotis, vėliau Agrobiologinė stotis, kurioje būsimieji pedagogai atlikdavo praktiką, taigi čia būdavo mokyklinis bandomasis sklypas. Tos stoties vedėju ir buvo paskirtas 1961 m. S. Gliaudys. 1962 m. čia buvo pasodintas vaismedžių sodas, vadovas bendradarbiavo ir augalų, vaismedžių įsigydavo iš Vilniaus botanikos sodo, Dotnuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto. Visi žinome liūdnuosius 1967–1968 metus ir S. Gliaudžio nuoskaudas, kai nesuderinus su Pedagoginiu institutu miesto iniciatyva greta iškastas 4 m gylio kanalas, buvo sunaikinta apie 1000 želdinių. Pamenu, tas istorijas mums pasakodavo jau vėliau ilgai dirbusi Agrobiologijos stoties vedėja Ada Vitkauskaitė. Vėlesni Pedagoginio instituto ir universiteto darbuotojai dr.doc. Kęstutis Vilkonis, habil. dr. prof. Vida Motiekaitytė, doc. dr. Alfredas Lankauskas, habil. dr. prof. Asta Klimienė, habil. dr. prof. Ingrida Šaulienė, dabartinis vadovas dr. Martynas Kazlauskas rūpinosi, kad ši vieta taptų patrauklia plačiajai Šiaulių visuomenei.
Prie Botanikos sodo gerbūvio kūrimo teko šiek tiek prisidėti ir man, nuo 1992 m. vadovavusiam ŠPI Pedagogikos fakultetui. Mes, dekanato darbuotojai, prodekanai Teodoras Tamošiūnas, Jūra Vladas Vaitkevičius, matėme, kaip stengiasi dirbti sodo darbuotojai, kaip jie sugeba įtraukti į savo veiklas studentus, atlikdavusius ten praktiką. Nutarėme sodo darbuotojams padaryti staigmeną. Sodo kieme, greta administracinio ir ūkinių pastatų karštomis dienomis kildavo didžiulės dulkės. Nutarėme kiemą išasfaltuoti. Kaip? Juk to fakultetas daryti negali, tam nėra lėšų. Pasitarę su Rektoratu, Kūno kultūros katedra (tuometinis vedėjas doc. Povilas Ivanovas), sugalvojome atlikti mainus. Mūsų instituto sporto salėje savaitgaliais namų rungtynes žaisdavo Šiaulių „Kelininko“ krepšinio komanda, siekusi patekti į aukščiausiąją Lietuvos krepšinio lygą. Komandoje žaidė gal pusė fakulteto studentų, jai vadovavo Antanas Sireika.
Prasidėjo derybos. Pasikvietėme tuometinius „Šiaulių plento“ vadovus Alfonsą Armalą ir Algimantą Mikšį. „Sandoris“ įvyko, mūsų sąlyga išgirsta: žaiskite veltui pusmetį, bet išasfaltuokite Botanikos sodo kiemą. Koks buvo sodo darbuotojų nustebimas, kai pirmadienį, atėję į darbą, jie rado dar garuojantį juodą asfaltą. Viskas buvo atlikta po darbo, savaitgaliu. Šios istorijos dabartiniai Botanikos sodo darbuotojai, ko gero, nė negirdėję...
Šiaulių universitete vyksta įvairūs virsmai, bet norisi tikėti, kad dėstytojo, Šiaulių miesto garbės piliečio Stasio Gliaudžio pastangomis įsteigtas Botanikos sodas ir jo vardo Gamtos muziejus išliks ir džiugins ne tik šiauliečius, bet ir visą Šiaurės Lietuvos regioną.
