Naujausios
Saulius pasakoja, jog albumo idėja gimė praėjusių metų vasario 24 d. Vilniaus knygų mugės metu, kai sužinojo, kad Ukrainoje prasidėjo karas. Tapytojas buvo susitaręs susitikti su LDS pirmininke Egle Bogdaniene ir spaudos leidinių stende pristatyti du naujausius Nidos tapybos plenerų katalogus bei naująjį savo tapybos albumą „Meditacijos“.
Saulius prisimena, jog liūdesys ir nerimas trukdė susikaupti. Su LDS pirmininke išsikalbėjo ką jie, dailininkai gali nuveikti, kaip prisidėti savo kūryba prie šios tragedijos? Taip kilo mintis surengti pirmąją jungtinę tapybos parodą iš tapybos plenero „Nidos ekspresija“ kolekcijos.
Idėjos autorius, dailininkas Giedrius Bagdonas sudėjo akcentus – Nidoje kasmet kartu tapė ir dailininkai iš Ukrainos, o 2018 m. Nidos tapybos pleneras buvo skirtas Ukrainai ir nutiestas „Tiltas“ iki Kyjivo, be to 2019 m. gegužę Ukrainos sostinės Nacionalinėje dailės akademijoje buvo rengta lietuvių tapybos parodą su Neringos vaizdais. Dalyvavo apie 50 lietuvių dailininkų, o vėliau Lietuvos ambasados rūpesčiu ši paroda buvo perkelta į Odesos miesto galeriją. Tais pačiais metais lietuviai buvo pakviesti ir į tapybos plenerą Irpenj mieste, netoli Kyjevo. Taip į Ukrainą teko važiuoti kasmet, net po tris kartus.
Šis naujas tapybos kūrinių albumas „RAZOM – IŠVIEN“ pavadintas bendriniu pavadinimu – „NIDA DAILĖJE“. Buvo išgirsta ir Neringos mero Dariaus Jasaičio idėja sudėti visus Kuršių nerijos simbolius ir kitus stichijų akcentus viename tapybos leidinyje. Naujasis albumas atspindi penkias Ukrainai skirtas parodas skambiu pavadinimu „SLAVA UKRAINI“. Taip Saulius pavadino ir savo naujausią drobę, nutapytą vos karui prasidėjus, kurią užsakė Anglijoje leidžiamas Europos medicinos mokslo žurnalas „Seizure“ pasipuošęs savo viršelį.
Leidžiant albumą buvo atrinkti 29 ukrainiečių ir 59 Lietuvos tapytojų kūriniai. Nuo praėjusių metų kovo11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, imtos rengti bendros šių autorių parodos, o didžiausia šventė – kai pasirodė albumas. Ukrainiečių dailininkų kūryba spausdinta pasinaudojant visais kūriniais nutapytais nuo pat pirmųjų plenerų, tai yra 1995 metų, lietuvių autoriai pagrinde iš paskutiniųjų trijų metų. Iš senesnių plenerų publikuoti darbai tik dėl reikalingų siužetų. Pavyzdžiui, ilgaamžių varnų niekas netapė, tik prof. Valentinas Antanavičius. Nida kasmet garsėja savo regatomis, o tokios drobės iki šiol niekas nėra nutapęs, tad pačiam Sauliui teko tuo užsiimti ir jis stengėsi, kad visos detalės ar burių spalva būtų tikroviška.
Saulius sako, jog jam pasisekė, kad vyriausias sūnus Eigirdas apsiėmė šią knygą sumaketuoti, tapdamas ir meniniu šio leidinio redaktoriumi. Pagerbdami buvusį garbų LDS pirmininką, grafiką Bronių Leonavičių, kuris labai dėmesingai prižiūrėjo leidinio sandarą ir kurio 90-mečio jubiliejų greit švęsime, leidėjai viršelyje panaudojo jo grėsmingą grafikos piešinį su kopomis.
Eigirdas Kruopis, kaip profesionalus istorikas, ėmėsi tikrai nelengvo darbo išsamia analize atskleisdamas niūrią realybę – ruskij mir ordišką ir žvėrišką mentalitetą. Kultūrologas Juozas Valiušaitis perskaitęs šį tekstą taip užsidegė, kad per vieną naktį išvertė jį į ukrainiečių kalbą. O ir visi tekstai bei paveikslų pavadinimai jo versti. Jis parašė du tekstus apie Kuršių nerijos simbolius ir apie ukrainiečių istoriją „Tarpjūrės. Išvien“. Tai pirmasis Lietuvoje leidinys išleistas ukrainiečių ir lietuvių kalbomis.
––
Kalbantis su Sauliumi negalima nepaklausinėti ir apie jo kūrybinį kelią, juoba jo šaknys Šiauliuose. Jis sako, dėkingas Mamai (šį žodį didžiąją raide prašo rašyti Saulius), kuri nuvedė jį į Šiaulių vaikų dailės mokyklą. Nors jau buvo kiek pavėlavę, egzaminą surengė 3 vaikams. Taip 1971m. kartu su Romualdu Balinsku, šiandien žinomu tapytoju pradėjo savo dailės mokslus. Saulius gali pasigirti, kad būtent ši mokykla jį jau po metų išsiuntė į respublikinį piešimo konkursą Panevežyje, kuriame laimėta pirmoji vieta Lietuvoje. Ši netikėta paskata galutinai subrandino mintį – tapti dailininku. Jis prisimena prof. Aloyzą Toleikį ir parodas aprašantį prof. Vytenį Rimkų, kuris jaunuolio monotipijas pasiūlė Šiaulių laikraščiui. Mama yra išsaugojusi net keturis 1965 ir 1966 m. laikraščio numerius.
Teptuką rimčiau paėmė būdamas keturiolikmetis, darydamas dailės mokykloje diplominį darbą, kurio vadovas buvo Eduardas Juchnevičius. „Dailės“ parduotuvėje nusipirko teptukų, aliejinių dažų ir molbertą. Drobę parūpino vaikų dailės mokykla. Labai įdomu ar šią „figūrinę kompoziciją su arkliais“ atrastume šios mokyklos fonduose?
1973 m. Šiauliuose atsidarė fotografijos muziejus. Tuo metu jaunuolis susidomėjo senomis Šiaulių fotografijomis. Teko paaugliui nustebti nematytais, net neatpažįstamais vaizdai, iš kurių pažino tik Šiaulių bažnyčią. Įsigijęs pluoštą tarpukario nuotraukų pradėjo klausinėti senų žmonių kur kas yra. Taip gimė utopinė mintis, padaryti senųjų Šiaulių miesto maketą, kol miestas buvo dar nesugriautas. Nusipirko milimetrinio popieriaus ir pradėjo pėsčiomis matuoti Šiaulių centrinę dalį. Vienas žingsnis – vienas langelis. Taip pats pasidarė gimtojo miesto planą ir pradėjo maketuoti pirmuosius istorinius namus Šiaulių turgaus aikštėje.
Tapyti niekada nenustojo, pradėjo rimtai ruoštis stoti į Vilniaus dailės akademiją. Išsiugdė credo: dirbti kasdien, lankytis pas dailininkus, kasdien iš jų mokytis. Tapybos amato ir technologijos žinių sėmėsi Vilniaus dailės muziejuje, tuo metu dirbdamas P. Gudyno restauravimo centre. Prisimena draugystę su to meto įžymybe Vincu Kisarausku, kuris 1986m. „Žiburėlio“ knygyne surengė jo pirmąją tapybos parodą Vilniuje.
Bendraudamas su skirtingais dailininkais ėmė matyti kiekvienos asmenybės skirtingus estetinius supratimus ir jų pačių raiškos įvairovę. Dar iki studijų, per susitikimus tapybos katedroje, savo tapybą rodė Augustinui Savickui, Jonui Daniliauskui, Antanui Kmieliauskui, Vladui Karatajui ir kitiems. Dailės Akademijoje, tapybos fakultete mokėsi 6 metus. Saulius sako, jog tokia anuomet buvo visų pradžia: „Tikrai daug mokėmės“. Paskaičiavau, kad dailės paslapčių teko mokytis lygiai 20 metų, kol buvo įteiktas tapybos fakultete tapytojo ir dailės pedagogo diplomas.
Šiandien Saulius nori visus pakviesti į Ch. Frenkelio rūmus (taip jis juos vadina), kur eksponuojamas jo sukurtas carinių Šiaulių 1915 metų maketas. Dailininkas dėkingas Šiaulių „Aušros“ muziejui, kad jiems maketo prireikė ir išsipildė Sauliaus jaunystės svajonė.
