Knyga apie metraštininkę

Knyga apie metraštininkę

Knyga apie metraštininkę

Juozas KUNDROTAS

Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys

Biografinėje apybraižoje „Žiemgalos metraštininkė“ atsispindi Jono Laurinavičiaus bendraamžės pakruojietės pedagogės Zitos Buržaitės-Vėžienės dramatiškas gyvenimas, visuomeninė ir kūrybinė veikla. Vaikystėje netekusi tėvo (1949 m. neaiškiomis aplinkybėmis mirė ar buvo nužudytas), po poros metų su motina ir vyresniąja seserimi ištremta į Irkutsko sritį. Į Lietuvą sugrįžo 1957 m. Bet iš gimtųjų namų telikę tik pamatai. Teko glaustis svetimose pastogėse. Mokėsi. Baigė Pakruojo vidurinę. Bet okupuotoje Tėvynėje tremtinė buvo svetima. Ne iš karto atsivėrė aukštosios mokyklos auditorijų durys. Teko už pusdykį atlyginimą šen ir ten padirbėti.

J. Laurinavičius „vaikšto“ savo herojės gyvenimo takais, nė valandėlei nepamiršdamas įsisąmoninto credo, kad „gerus žmones reikia pastebėti, įvertinti, pamaloninti geru žodžiu“.

Vis įsigilinęs į kiekvieną Z. Buržaitės-Vėžienės kelio vingį, būties niuansą. Okupuotoje Lietuvoje tikrovė niūri. Nelengvas ir Zitos gyvenimas, bet autorius sakinio neperspaudžia iki graudulio, ryškina asmenybės stiprybę, todėl ir knygos didesnę dalį sudaro ne patirti vargai vargeliai, o visuomeninė veikla, siekiai, kūrybinis darbas, padedantis susikurti pasaulyje sau vietą, kad galėtų daryti gera kitiems.

Knygos herojė prieš mūsų akis iškyla „darbšti, talentinga kraštotyrininkė, poetiškos sielos literatė, baigusi du aukštuosius mokslus – rusistės ir lituanistės“ (p.57). Ji didžiuodamasi pabrėžia: „Aš labai myliu Lietuvą! /.../ Man kiekviena jos žemės pėda brangi“ (p. 99).

Nors „Žiemgalos metraštininkė“ pasirodė Z. Buržaitės-Vėžienės jubiliejaus proga (vasario 3 d. sukako 75-eri), nerasime nei sentimentų, nei perdėto emocingumo, nei lyrizmo, kas šių dienų literatūros kritikus rūstina iki koktumo.

Įmanomai ryškinami tėvo, motinos, vyresniosios sesers, artimesnių giminių likimai, kas visada rūpėjo ir Z. Buržaitei-Vėžienei. Jų gyvenimus pati yra aprašiusi savo knygoje „Šaknys ir atžalos“. Daug vietos skiriama Z. Buržaitės-Vėžienės literatūrinei veiklai, jos parašytoms dokumentinėms knygoms, kurios yra jos biografijos dalis.