Kny­gų eta­že­rė

Kny­gų eta­že­rė

Knygų etažerė

Akimirkų eilėraščiai

Šiauliuose gyvenanti literatė Janina Parutienė šimto egzempliorių tiražu išleido eilėraščių knygą „Atodrėkis gruody“.

Ką keliais sakiniais būtų galima pasakyti apie autorę ir jos kūrybą? Akimirkos, žybčiojančios trumpomis miniatiūromis. Populiariausias skyrybos ženklas – brūkšnys, daug nutylėjimų ir prasmės šuolių, kurie reiškiami trimis brūkšniais. Nuotrupos, nuolaužos, eskizai – nenorint daugiažodžiauti, stengiantis koncentruoti mintį, žodžiui suteikti kuo didesnį krūvį.

Trys eilėraščiai iš knygos:

„Pasimetė pėdos – - -/ Jų ridmvietė/ liko tuščia – - -“

„Neįstengė/ įtikinti – - -/ Apsisuko ir/ nuėjo atbulas – - -“

„Išgėrė šaltą/ juodžolės/ nuovirą, – / apsvaigo/ galvojimas – - -“

Patiko taupus žodis, aforistiška mintis, norite kartu su literate kurti eilėraščio prasmes ir leistis į asociacijų vingius? Puiku, skaitykite „Atodrėkį gruody“. Rasite daug netikėtų minties ir jausmo dermių. Svarbiausia – netikėtų.


Metraštis apie praeitį ir dabartį

Kauno Žiemgalos leidykla išleido praeities ir dabarties kultūros metraščio „Gimtasai kraštas“ 5-ąjį numerį. Leidinio redaktorius Vytautas Didžpetris įžangos žodyje rašo, kad „nuo 2008 m. išeinantis metraštis siekia priminti skaitytojui mūsų praeities ir dabarties kartų visuomenės raidą – vienybę kuriant valstybę 1918-1940 metais, 1990 metais atkuriant jos Nepriklausomybę, Baltijos kelią, Sąjūdžio veiklą.“

Naujausiame numeryje spausdinama Kazimiero Garšvos publikacija „Tarmės – etninės kultūros pagrindas“, Aurelijos Mykolaitytės „Maironio dramaturgija: istorijos tragizmas“, Vidos Bagdonavičienės „Išeivijos lituanistinio švietimo kaita“, Rasos Bertašiūtės „Kaimo architektūros savitumas saugomuose kraštovaizdžiuose“, Rimanto balsio „Vestuviniai sodai: genezė ir simbolika“, Vyto Urbono „Lietuvių periodinė spauda: raidos istorija ir dabartis“, Liberto Klimkos „Lietuvių etnopedagogikos bruožai ir jų aktualizacija“ ir „J. I. Kraševskio 200 metų sukaktis“ bei kitos publikacijos.

Metraštyje publikuojamos redaktoriaus Vytauto Didžpetrio nuotraukos, kuriose užfiksuoti Pakruojo, Joniškio, Akmenės rajonų vaizdai.

Parengė Vytautas KIRKUTIS