Kiek Šiauliuose būta muzikinių teatrų?

Kiek Šiauliuose būta muzikinių teatrų?

Kiek Šiau­liuo­se bū­ta mu­zi­ki­nių teat­rų?

Do­mas Šniu­kas

Šiau­lie­čių klu­bo Vil­niu­je na­riai su­ma­nė pa­reng­ti pri­si­mi­ni­mų kny­gą apie sa­vo vai­kys­tės ir jau­nys­tės gim­ti­nę. Dau­gu­mai tai bu­vo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ir po­ka­rio me­tas.

Sė­dau ir aš prie kom­piu­te­rio. Pri­si­mi­niau gim­na­zis­to įspū­džius, ku­riuos pa­ty­riau Šiau­lių teat­ro ope­re­čių spek­tak­lių – B. Alek­sand­ro­vo „Ves­tu­vės Ma­li­nov­ko­je“ ir I. Kal­ma­no „Ma­ri­ca“ – me­tu. No­rė­da­mas pa­si­tiks­lin­ti jų pa­sta­ty­mo me­tą, pra­dė­jau klau­si­nė­ti sa­vo bend­raam­žių. Nie­kas ne­pri­si­mi­nė, kad to­kių spek­tak­lių bū­ta.

Per­ver­čiau 1948–1950 me­tų „Rau­dono­sios vė­lia­vos“ laik­raš­čio komp­lek­tus – taip pat nė ženk­lo, su­si­da­rė įspū­dis, kad mies­te teat­ro ap­skri­tai ne­bu­vo.

Ki­bau į en­cik­lo­pe­di­jas. Čia su­ži­no­jau, kad na­cių oku­pa­ci­jos me­tais (1942–1944) vei­kė mu­zi­ki­nis teat­ras – „pro­fe­sio­na­lų ir mė­gė­jų teat­ro mu­zi­ki­nių spek­tak­lių tru­pė prie Lie­tu­vių me­no ir moks­lo cent­ro“ ir prie mies­to teat­ro. Jis bu­vęs įkur­tas J. By­ros, F. Kir­šos, P. Ar­mo­no, P. Vac­ber­go, J. Ka­ro­so, A. Rau­li­nai­čio ini­cia­ty­va.

Bu­vęs su­bur­tas iki 70 at­li­kė­jų bū­rys – įvai­raus ly­gio so­lis­tai, mu­zi­kos mo­kyk­los sim­fo­ni­nis or­kest­ras, pe­da­go­gai ir moks­lei­viai, mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­jos cho­ras. Pas­ta­ty­ta G. Ver­di ope­ros „Tra­via­ta“ ant­ra­sis veiks­mas, ope­re­tės – K. Mi­lio­ke­rio „Bel­vi­lio mer­ge­lė“, P. Lincke‘s „Gri-Gri“, P. Igel­hof­fo „Mei­lė iš pir­mo žvilgs­nio“, F. Le­ha­ro „Links­mo­ji naš­lė“, J. Straus­so „Šikš­nos­par­nis“, su­reng­ta įvai­rių kon­cer­tų. Su šiais spek­tak­liais gast­ro­liuo­ta Bir­žų, Pa­ne­vė­žio, Ra­sei­nių, Šiau­lių, Ute­nos ap­skri­ty­se, net Vil­niu­je. Bet apie so­viet­me­čio ope­re­tes „Ves­tu­vės Ma­li­nov­ko­je“ ir „Ma­ri­ca“ – vėl nė žo­džio.

Bu­vau be­pra­de­dąs gal­vo­ti, kad man gal­vo­je pa­si­mai­šė, bet dėl vi­so pik­to nuė­jau į Lie­tu­vos li­te­ra­tū­ros ir me­no ar­chy­vą. Už­si­sa­kiau Šiau­lių dra­mos teat­ro by­las (LLMA, f. 86), ir – bin­go! Juo­du ant bal­to pa­ra­šy­ta, kad 1948 m. ko­vo 18 ir 21 d. įvy­ko ope­re­tės „Ves­tu­vės Ma­li­nov­ko­je“, o 1948 m. gruo­džio 31 d. ir 1949 m. sau­sio 1 d. – „Ma­ri­cos“ prem­je­ros. Ves­to­se kny­go­se su­ra­šy­tos vi­sos re­pe­ti­ci­jos, vi­si spek­tak­liai, juo­se da­ly­va­vę ar­tis­tai.

Kū­rė­jų bran­duo­lį su­da­rė sta­ty­to­jas ir re­ži­sie­rius V. Iva­naus­kas, di­ri­gen­tas A. Mo­tie­kai­tis, dai­li­nin­kas V. Nor­kus, ba­let­meis­te­ris E. Pakš­tys, chor­meis­te­ris M. Da­ni­le­vi­čius.

Ope­re­tės „Ves­tu­vės Ma­li­nov­ko­je“ spek­tak­liuo­se da­ly­va­vo vo­ka­lis­tai ir ak­to­riai E. Or­laus­kai­tė (Ja­rin­ka), V. Iva­naus­kas (And­rei­ka), E. Ka­ra­naus­kas (Jaš­ka ar­ti­le­ris­tas), L. Dap­šys (Ne­či­po­ras), Ta­ma­šaus­kas, Taut­kus, A. Zub­rys, J. Šaf­ro­nas, E. Bin­do­kai­tė, K. Si­maš­ka, J. Zu­bė­nas. Spek­tak­lis tu­rė­jo di­džiu­lį pa­si­se­ki­mą – pa­ro­dy­tas per 30 kar­tų. Sa­vait­ga­liais bu­vo ro­do­mas po 2-3 kar­tus.

Pas­ka­tin­ta sėk­mės, tru­pė 1948 m. lie­pos 26 d. pra­dė­jo ope­re­tės „Ma­ri­ca“ re­pe­ti­ci­jas, o Nau­juo­sius me­tus su­ti­ko su jos prem­je­ra. „Tit­na­go“ spaus­tu­vė­je spaus­din­to­je pro­gra­mo­je nu­ro­do­ma, kad spek­tak­lį sta­tė ir re­ži­sa­vo V. Iva­naus­kas, sce­nog­ra­fi­ją kū­rė V. Nor­kus, mu­zi­ki­nės da­lies ve­dė­jas bu­vo M. Da­ni­le­vi­čius, o ba­let­meis­te­ris E. Pakš­tys. Pag­rin­di­nius vaid­me­nis at­li­ko V. Iva­naus­kas (Ta­si­las), E. Or­laus­kai­tė (Ma­ri­ca), L. Dap­šys (Po­pu­les­ku), E. Ka­ra­naus­kas (Žu­pa­nas), I. Kriau­čiū­nai­tė (Li­za), E. Bin­do­kai­tė (Bo­že­na), E. Ži­lins­kas, J. Zu­bė­nas ir ki­ti.

Tru­pę su­da­rė maž­daug pus­šim­tis me­ni­nin­kų – pro­fe­sio­na­lų ir mė­gė­jų: mu­zi­kos mo­kyk­los pe­da­go­gai ir mo­ki­niai, teat­ro ak­to­riai, en­tu­zias­tai. Cho­ris­tai: Ado­mai­ty­tė, And­ri­šiū­nai­tė, Apa­na­si­kas, Bar­kaus­kai­tė, Dau­no­rai­tė, Gals­kis, Ja­na­vi­čiū­tė, Kruo­py­tė, Nek­ra­šai­tė, V. Or­laus­kai­tė, Sa­ka­lauk­sas, Šam­ba­ris, Til­vy­ny­tė, Va­lan­čius, šo­kė­jai: Blot­ny­tė, Dže­vin­taus­kai­tė, Vy­tar­tai­tė, Meš­ko­ny­tė, Nag­rods­ky­tė, Ba­ra­vy­kas, Vi­džiū­nas, Li­naus­kas, Če­sa­vi­čius, Ste­pu­šai­tis, Pakš­tys.

Prog­ra­mo­je or­kest­ran­tai ne­nu­ro­dy­ti, ta­čiau įvar­din­ti re­pe­ti­ci­jų die­no­raš­čiuo­se: Da­ni­le­vi­čius, Tar­vy­das, Zy­ber­tas, Ur­bai­tis, Ur­bie­tis, Gas­pa­ras, Gar­nys, Pet­ro­vas.

Gal vie­nas ki­tas jų ir šian­dien gy­vuo­ja, daug ką pa­pa­sa­ko­tų, – kaip bū­rė­si, kaip bend­ra­vo. Bū­ta ir links­mų da­ly­kų. Į vie­ną ki­tą re­pe­ti­ci­ją at­li­kė­jas atei­da­vo ne­blai­via­me sto­vy­je, bū­da­vo nu­ša­li­na­mas. Kar­tą į „Ma­ri­cos“ spek­tak­lį neat­vy­ko so­lis­tas, sku­biai te­ko įves­ti ki­tą ak­to­rių. Pus­va­lan­dį pa­vė­la­vęs ir ne­blai­via­me sto­vy­je pa­si­ro­dęs Žu­pa­no at­li­kė­jas pa­kė­lė triukš­mą, ko­dėl be jo pra­dė­ta. Pa­si­tel­kus dip­lo­ma­ti­ją ir blai­vi­ni­mo pro­ce­dū­ras, ak­to­rius bu­vo pa­sta­ty­tas ant ko­jų, ant­ra­me ir tre­čia­me veiks­muo­se sce­no­je ža­vė­jo pub­li­ką kaip įpras­ta.

Tai­gi ir so­viet­me­čiu Šiau­liuo­se bū­ta mu­zi­ki­nio teat­ro, jei­gu ne de ju­re, tai de fac­to.

Įro­dęs sau, kad šie du spek­tak­liai – ne fan­to­mai, pa­gal­vo­jau: koks pa­ra­dok­sas. Prie Hit­le­rio ir prie Sta­li­no šiau­lie­čiai ga­lė­jo mė­gau­tis sa­vų me­no pa­jė­gų su­kur­to­mis ope­re­tė­mis, o ne­prik­lau­so­my­bės me­tais – ne. Gal ta­da mies­te bu­vo dau­giau gy­ven­to­jų, gal dau­giau bū­ta mu­zi­kan­tų ir dai­ni­nin­kų? O gal šian­dien Šiau­liuo­se tie­siog nė­ra Vac­lo­vo Iva­naus­ko, ku­ris bu­vo mu­zi­ki­nių spek­tak­lių spi­ri­tus mo­vens? 1950 m. jam iš­vy­kus į Klai­pė­dos mu­zi­ki­nį teat­rą, Šiau­lių ope­re­tės pa­leng­va ir nu­slo­po.

Jau ap­si­lan­kęs LLMA, dar kar­tą per­ver­čiau en­cik­lo­pe­di­jas ir vis dėl­to vie­no­je – ke­tur­to­mė­je „Ta­ry­bų Lie­tu­vos en­cik­lo­pe­di­jo­je“ – ra­dau pa­mi­nė­tas aukš­čiau ap­ra­šy­tas ope­re­tes. Ge­rai, kad ne anks­čiau – taip ir ne­bū­tų gi­mu­sios šios ei­lu­tės.

Valstybinio Šiaulių dramos teatro archyvo nuotr.

Šiaulių muzikinio teatro logotipas, naudotas Antrojo pasaulinio karo metais.

Pirmoji naujojo muzikinio teatro premjera – Karlo Miliokerio operetė "Belvilio mergelė" – Šiauliuose buvo parodyta 1943 metų vasario 27 dieną. Dirigavo J. Byra, režisavo V. Sipaitis.