Naujausios
Kelmiškio lazdos eksponuojamos Kražiuose
Kražių kraštotyros muziejuje eksponuojamos kelmiškio tautodailininko Mečislovo Ežerskio išdrožtos lazdos.
Beveik šimtas lazdų – tik nedidelė dalelė iš daugiau kaip trijų tūkstančių lazdų kolekcijos, kurią M. Ežerskis laiko savo namuose Kelmėje, vieno kambario bute.
Mečislovas Ežerskis kilęs nuo Kražių, užaugęs gausioje dešimties vaikų šeimoje. Pomėgį drožti paveldėjo iš tėvo, nors jaunystėje ir nedrožė. Drožybą mėgo jo vyriausias brolis.
M. Ežerskis, baigęs kursus, dirbo sprogdintoju, vėliau – staliumi, tekintoju. Sunkiai susižalojęs, ilgai sveikęs, ėmėsi drožybos. Apsigyveno Šilo Pavėžupyje. Vietinis meistras Žimkus jaunam drožėjui įrodė, jog meno kūriniu galima paversti ir paprasčiausią kelmą.
Dažniausiai Mečislovas Ežerskis droždavo po darbų, vakarais ir naktimis, kol galiausiai drožyba tapo ir iki šiol liko pagrindiniu jo užsiėmimu.
Prieš 25 metus M. Ežerskis pradėjo dalyvauti parodose. Jo lazdos pasklido ne tik po visą Lietuvą, bet ir nukeliavo į kaimyninę Latviją ar tolimąją Ameriką. Ne vienerius metus kelmiškis lazdas drožti moko per tradicinių amatų vasaros kursus Kelmėje. Mečislovo Ežerskio drožtos lazdos pripažintos tautinio paveldo produktu. Didžiausia drožėjo svajonė – įkurti lazdų muziejų.
Lazdas kelmiškis tautodailininkas drožia iš įvairių medžių, dažniausiai – lazdyno, taip pat ir beržo, skirpsto, yra ir ąžuolinių. Natūraliai susiraizgiusias, užsilenkusias lazdas meistras išgražina. Apdailą drožia lazdos gale. Taip iš lazdų žvelgia išdrožtos arklio, šuns, liūto ar žmogaus galva, mitinės būtybės – ežeriniai, šilinyčiai, maumai, babaušiai. Mečislovo Ežerskio lazdose tarytum susipynusi meilė gamtai ir kūrėjo fantazija.
M. Ežerskio lazdų paroda Kražiuose veiks iki lapkričio.
"Šiaulių krašto“ inf.
Dalios KARPAVIČIENĖS nuotr.
LAZDOS: Kelmiškis Mečislovas Ežerskis yra išdrožęs daugiau kaip tris tūkstančius lazdų, Kražiuose eksponuojama tik nedidelė jų dalis.