Kelmės dvare prabilo istorija

Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė pristatė parodą „Kelmės miestelis“.
Kelmės dvare įsikūrusiame Kelmės krašto muziejuje surengta 540 metų miesto jubiliejui skirta diena „Kelmės dvaras: vieta, kur prabyla istorija.“ Dvaro svirne pristatyta iš Kelmės kilusių arba joje gyvenančių dailininkų kūrybos paroda „Kelmės miestelis“, dvaro rūsiuose eksponuojama buvusių dvaro savininkų Gruževskių numizmatikos kolekcija, parodytas dokumentinis filmas „Kelmė Jazz“.

Kelmės dvaro svirne surengta iš Kelmės kilusių ar joje gyvenančių ir gyvenusių dailininkų kūrinių, kuriuose vaizduojama Kelmė, paroda.

Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė priminė, jog iš Kelmės rajono Pakražančio yra kilęs devynioliktojo amžiaus dailininkas Jonas Zenkevičius, kuris mokėsi Kražių gimnazijoje, Sankt Peterburgo dailės akademijoje, dėstė Romerių dailės akademijoje, kur dailės paslapčių mokė Alfredą Romerį.

J. Zenkevičius dvarininko Narbuto užsakymu nutapė švietėjo Simono Daukanto portretą. Tai vienintelis autentiškas S. Daukanto portretas nutapytas jam pačiam pozuojant. Jis buvo panaudotas ant šimto litų kupiūros.

Kitas profesionalus devynioliktojo – dvidešimtojo amžiaus dailininkas Zigmas Petravičius, kilęs iš Ganypravos kaimo, mokęsis Varšuvos dailės mokykloje, Sankt Peterburgo dailės akademijoje, studijavęs Paryžiuje. 1920 metais grįžęs į Lietuvą Z. Petravičius kurį laiką dėstė ir Kelmės gimnazijoje. Būtent jis pastebėjo tuometinę gimnazistę Janiną Peldavičiūtę, kuri puikiai piešė, tačiau norėjo tapti vienuole. Mokytojo paskatinta Janina baigė trijų metų dailės kursus ir visą gyvenimą produktyviai tapė. Keletas jos paveikslų, vaizduojančių Kelmę, eksponuojama ir parodoje. J. Pedavičiūtės darbų turi daugelis Kelmės kultūros įstaigų, parapija ir pavieniai asmenys, nes tapytoja juos noriai dovanodavo.

Seniausias parodos „Kelmės miestelis“ eksponatas Sofijos Romerienės, ilgą laiką gyvenusios Tytuvėnėlių dvare, nutapyta Kelmės Žydų gatvė. Šį kūrinį Kelmės krašto muziejus įsigijo aukcione.

Paroda atskleidžia, jog Kelmėje gimė arba čia gyveno ir dirbo daug meniškos prigimties žmonių. Kai kurie jų visą gyvenimą dirbo kitą darbą, bet laisvalaikiu tapė.

Parodoje eksponuojami dailininkų B. Kuicienės, A. Seselsko, V. Lialio, mokytojų Irenos Sabaitienės, Valentino Lukono ir kitų profesijų atstovų tapybos darbai.

Medaliai iš unikalios kolekcijos

Kelmės dvaro rūsiuose eksponuojami medaliai iš unikalios šio dvaro savininkų Gruževskių numizmatinės kolekcijos. Parodą sudaro sidabrinių medalių kolekcija, Europos medalių kolekcija ir dvi Rusijos medalių kolekcijos. Eksponatai gauti iš nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus.

Parodą pristačiusi muziejaus direktorė D. Žalpienė pasakojo, jog Kelmės dvare numizmatikos kabinetas užfiksuotas 1788 metais. Jis priklausė Jokūbui Gruževskiui. Manoma, jog kolekciją pradėjo kaupti jo tėvas Marcijonas Gruževskis, gimęs 1700 metais.

Devynioliktojo amžiaus trečiąjį dešimtmetį kolekcija sumažėjo. 1831 –ųjų metų sukilimo išvakarėse Jokūbo sūnus Julius išsivežė kolekcijos dalį, įvertintą 15 tūkstančių sidabrinių rublių. Manoma, kad norėdamas papildyti sukilėlių iždą ir suformuoti Žemaitijos ulonų pulką, dalį numizmatikos jis pardavė.

M.K. Čiurlionio muziejų numizmatikos kolekcija pasiekė 1949 metais. Tačiau joje trūksta ankstesniuose aprašuose minimų vertingiausių Italijos, Prancūzijos, Danijos, Portugalijos, Anglijos monetų.

Įdomiausia laikoma medalių kolekcija. Kolekcija – labai marga. Tačiau įdomiausi Liudvikos Karolinos Radvilaitės medalis, nukaldintas 1675 metais ir trys Prūsijoje kaldinti medaliai. Daug Vokietijoje kaldintų medalių.

Kelmės istorija ir džiazas

Kelmės krašto istorijai skirtą dieną parodytas ir Kelmės kultūros centro redaktorės Ritos Ščiglinskienės, režisieriaus Algimanto Armono ir operatoriaus Algimanto Mikutėno sukurtas dokumentinis filmas „Kelmė Jazz“.

Jame pasakojama Kelmės krašto istorija, miesto pavadinimo kilmė ir miesto atsiradimas prieš 540 metų siejamas su miestelyje pastatyta bažnyčia.

Istorija pasakojama pasitelkiant dokumentus ir senas nuotraukas. Praeities vaizdai kaitaliojami su šiandienos Kelme, miestui unikalumą suteikiančiais Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursais, akmentašių simpoziumais, lazdų muziejumi, kuriame 3770 unikalių gamtos ir tautodailininko Mečislovo Ežerskio sukurtų lazdų, seno kelmiškio, buvusio tremtinio Vainiaus Urbonavičiaus paveikslų ir knygų bei senųjų laikraščių kolekcijomis.

Filmo herojais tapo ir atsitiktiniai gatvių praeiviai, ir žymios asmenybės, tokios kaip iš Kelmės kilęs aktorius Juozas Budraitis, kuriam suteiktas Kelmės garbės piliečio vardas.

Filmui sveiko humoro suteikia šurmuliuojantys Kelmės mažojo teatro aktoriai.

Filmo kūrėjus sveikino ir padėkas įteikė Kelmės rajono meras Ildefonsas Petkevičius ir Kelmės mažojo teatro direktorė Sandra Zakarienė.