Kaskart vis tolstant ir artėjant prie Dievo ir Jono Janulio

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Vienos karštos vasaros vakare kartu su Šiaulių plenero dalyviais nuėjau į Šv. Jurgio bažnyčią, klasikinės muzikos koncertą. Nors šiandien tiksliai nepasakyčiau nei datos, nei ką pilnutėlėje bažnyčioje tuo metu grojo kvartetas, tačiau ryškiai prisimenu, kad akys vis krypo į ant bažnyčios sienų kabančias stacijas.

Šv. Jurgio bažnyčios tapytų kryžiaus kelio stočių vaizdas dėl atstumo ir kintančio apšvietimo buvo neryškus, todėl iš pirmo žvilgsnio labiau priminė abstrakcijas. Nepaisant to senoji tapyba stipriai paveikė ir vis labiau žadino smalsumą, todėl po koncerto išsiskirsčius koncerto dalyviams, pasilikau iš arčiau ją apžiūrėti.

Kaip vėliau sužinojau, šv. Jurgio bažnyčios keturiolikos kryžiaus kelio stočių autorius yra dailininkas Jonas Janulis (1888–1973). Jo sukurtuose daugiafigūriuose paveiksluose tvirtu ritmo žingsniu vedama nuo stenografiškos Poncijaus Piloto teismo salės iki gęstančia čiurlioniška šviesa ir šešėliais paženklinto Kristaus kapo.

Dar nežinodama, kada ir kas buvo šių darbų autorius, supratau, kad paveikslų ciklą tikrai kūrė profesionalas. Apie tai bylojo ne tik kompozicijų sudėtingumas, bet ir ,,teisingas“ tonas, paliekantis baltą spalvą balta, šviesa ištraukianti formos perspektyvą...

Neperpasakosiu visų tapytų keturiolikos stočių, bet noriu pristatyti pirmąją – Jėzaus teismą.

Taigi, pirmoji scena, kuria dailininkas Jonas Janulis žiūrovui pradeda savąją Kristaus kančios dramos interpretaciją. Pagrindiniai scenos dalyviai pakelti ant aukštos pakylos prieš žemiau nutapytą rankas keliančių žiūrovų būrelį, o kartu ir prieš į paveikslą žiūrinčiuosius, taip padarant juos paveikslo dalimi. Taigi, trumpam ir aš su Jeruzalės žmonėmis tapau tiesiogine Kristaus teismo stebėtoja.

Jeruzalės minia perteikiama labai moderniais kompoziciniais fragmentais, kuriuos stabilizuoja nedidelis baltas galvos apdangalo akcentas kairiajame apatiniame kampe. Žmonių rankų mostų kryptis per Jėzaus laikomą lazdą ir banguojančią raudono apsiausto kontūro liniją kreipia žvilgsnį aukštyn, prasitęsia P. Piloto drabužio (tokio pat raudonio) dekoro juostele ir kyla iki aukščiausio taško – sėdinčios Poncijaus Piloto figūros. Toliau paveikslo kompozicija sumaniai įžeminama aiškia vertikale: nuo plaunamų rankų horizontalės žemyn vandens srovele, ,,nuteka“ baltu rankšluosčiu kabančiu ant tarno peties ir virsta griežta vertikale susiliejančia su auksiniu signumu (toks romėniškas atributas) laikomu sargybinio rankos. Žvilgsnis grįžta atgal, už paveikslo ribų. Scena užsidaro.

Taip menininkas žiūrovą sumaniai įtrauka į paveikslą ir vėl jį sugrąžina atgal, bet jau kitokį, pabuvusį teismo dalyviu ir tapusiu kerštingos minios bendrininku. Žinoma, galima guostis, kad tai, kaip ir simboliškas Poncijaus Piloto viešas rankų mazgojimas, tave padaro bent kiek formaliai teisiu, geresniu už įširdusią minią, bet teisme jau sudalyvavai ir kiekvienam žiūrovui teks toliau eiti visu likusiu Kryžiaus keliu. Kartu su į kruviną sieną po Kristaus kojomis besiremiančia minia.

Kaip jau minėjau, toliau Jono Janulio sukurtomis stacijomis nebevesiu, kviečiu kiekvieną iš jūsų tai padaryti tiesiogiai ir asmeniškai patirti dailininko sukurtą Kristaus kančios pasakojimą. Man šis pasakojimas yra įtaigus ir profesionalus – stipri aliejinė koloristinė tapyba. Stipri scenografinė raiška padeda lengvai ,,perskaityti“ pasakojimą visose stacijose.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad bet kuris meno kūrinys skirtingai perskaitomas skirtingose aplinkose – ekspozicinė erdvė įtakoja jo poveikį, jį sustiprina arba susilpnina. Labai vertinu gyvą susitikimą su menu jo autentiškoje aplinkoje. Galimybė pamatyti Jono Janulio tapybos darbus – Jėzaus Kristaus kančios kelią į Golgotą vaizduojančius paveikslus gyvai, Šv. Jurgio bažnyčios interjere (nors lakuotas paveikslų paviršius ir neleidžia išsyk suvokti visą formatą, verčia judėti gaudant tinkamą kampą) yra unikali. Praskleidi prietemos paslapties skraistę, praskleidi savo jausmus ir protą – skaičiuoji Kryžiaus kančios stoteles. Kas teisiamas ir kas teisėjas? Kas klumpa ir kas padeda pakilti? Kas ir ką aprauda?