Naujausios
Kalėdos ir Naujieji — niekada nesikeičia
„Žiema be sniego daro įspūdį moters be gėdos. Smulkus lietutis, purvas gruodžio mėnesį daro tiesiog slegiančią nuotaiką. Norėtųsi tuokart pabėgti į Norvegijos fiordus“, — taip rašė kalėdinis 1930 metų tarpukario Šiaulių laikraštis “Mūsų momentas“.
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
Prieš 77 metus
„Su tais senaisiais metais yra lygiai tas pats, kaip su moderniškos damos skribėlėmis, kurios eina palovin, jei spintoje atsiranda naujos“, — amžiną tiesą 1930 metų pabaigoje rašo “Mūsų momentas“.
Pirmasis 1931 metų „Mūsų momento“ numeris džiaugėsi, kad metų pabaigoje iškrito sniegas, spūstelėjo šaltukas ir šiauliečių “gyviau suplakė širdys, subangavo kraujas. Į gatvę! O gatvėje visur juokas ir ramybė. Skamba nešamos pačiūžos, su kuriomis visi skuba čiuožyklos link. Čiuožykloje nuo žmonių net juoda“.
Pasak laikraščio apžvalgininko, su pačiūžomis čiuožia ne tik jaunimas, bet ir kelerius metus šeimynine laime besidžiaugiantys žmonės, kartu su savo atžalomis. Ir niekas nekreipa dėmesio: kūdas čiuožėjas, ar stambus.
„Čiuožykloje amžinai vyrauja flirtas. O flirtas — geras dalykas, kalbėkit, kaip norit. Ir jei kasdieniniai vargai nustūmė flirtą į užpakalį, tai kartu su Naujaisiais atėjo jo triumfas“, — rašo “Mūsų momentas“.
Deja, praėjus 77 metams, Šiauliai neturi viešos čiuožyklos. Gerai, kad prieš Kalėdas atidarė privačią ledo areną.
Dar viena graži tradicija, kuri išliko iki šiol — metų žmonių pagerbtuvės. Metų pabaigoje vykdavo žymiausių šiauliečių apdovanojimai. Prabangūs baliai Piliečių klube, vaidinimai ir karnavalai. Lieka šiek tiek apgailestauti, kad dabar beveik išnyko suaugusiųjų karnavalai ir vaidinimų su pačių sukurtomis ir pasisiūdintomis kaukėmis.
Kalėdų „mūrai“
1934 metais „Mūsų momentas“ pataria skaitytojams neužgriūti ant “mūrų“, tai tarsi paneigia nuomonę, kad tik dabar žmonės perka daug kalėdinių dovanų.
„Prieš Kalėdas vaikščiok atsargiai, nes užlipsi ant kokio nors mūro. Teisingiau, mūras ant tavęs užlips. Teisybė, teisybė, prieš Kalėdas kažkokie mūrai ima gatvėse, šaligatviais vaikščioti. Tie nuostabūs mūrai — tai Kalėdiniais pirkiniais apkrauti vyrai. Už dėžių, dėžučių, ryšulių, ryšuliukų, ryšulėlių — nematyti nė paties žmogaus. Ir atrodo iš tolo: eina kažkoks mūras, su kojomis, bet be galvos. Pryšaky tokios figūros dažniausiai eina dama ir duoda komandas apkrautam vyrui“, — rašo “Mūsų momentas“.
Apžvalgininkas pastebi, kad žmonės prisiperka maisto, kurio užtektų porai mėnesių, bet viską skrandis suryja per dvi dienas — kažkoks Kalėdų stebuklas!
Turguje — minios žmonių, atrodo, kad prasidėjo revoliucija. Turgininkai, naudodamiesi proga, pakėlė kainas. Galima įsigyti ne tik supuvusių obuolių, bet ir „luxus“ vaisių — bananų, apelsinų.
„Po Kalėdų krautuvės, turbūt, atrodys lyg Sachara, arba, pro kurią tik praėjo audra. Nepykit, gerbiamieji, jei pasakysiu jums visą teisybę : mes pernelyg rūpinamės savimi. Ypatingai šventėms besiartinant atgimsta šis instinktas. Mes norime kuo gražiau atrodyti, kuo daugiau pasilinksminti, kuo daugiau pasisemti iš gyvenimo saldumynų“, — rašo apžvalgininkas.
Žmonės ir 1934 metais, kaip ir dabar, prieš Kalėdas „džiaugėsi“ sakydami: “Tai, brolau, prisigersime!“
Amžina eglutės „problema“
Tarpukariu virė diskusija, ar verta kirsti eglutes Kalėdoms. Eglutės pardavinėtos ir pavieniai, ir urmu. Spauda teigė, kad eglučių kirtimas — bereikalingas jaunų medelių naikinimas.
O sustabdyti eglučių kirtimo neleidžia vaikai, kuriems papuoštas Kalėdų medis — džiaugsmas, Kalėdų Senelis turi kur palikti dovanas.
„Mūsų momentas“ siūlė alternatyvą — imti pavyzdį iš užsienio, kurie gyvas eglutes keičia eglių šakų kompozicijos. Bet, pasak apžvalgininko, šiaulietis tik juoksis, jei jam pasiūlysi “pasigaminti“ eglutę. Kam vargti, jei gali nusikirsti medelį. Šiaulietis atsakys: “Juk Lietuvoje miškų daug! Eglaičių nepritrūks!“
Aplankyti kaliniai
„Mūsų momentas“, rašydamas apie 1933 metų Kalėdas, pastebi, kad yra žmonių, kuriems rūpi ir paklydusieji, o kalėjime dienos slenka itin lėtai.
Kalintieji ypač džiaugėsi, kad kanauninkas padalino plotkelę, verslininkas Stankus padovanojo dešrų ir sočius pietus. Kaliniams giedojo bažnytinis choras, nuteistieji ėjo išpažinties. Kalėjime buvo surengtas vaidinimas, kurį nuteistiesiems dovanojo Valstybinis Šiaulių dramos teatras.
Išnaša: „Turguje — minios žmonių, atrodo, kad prasidėjo revoliucija. Turgininkai, naudodamiesi proga, pakėlė kainas. Galima įsigyti ne tik supuvusių obuolių, bet ir “luxus“ vaisių — bananų, apelsinų“
PRAMOGOS: Tarpukariu šiauliečiai itin mėgdavo čiuožti pačiūžomis. Tai buvo viena iš didžiausių žiemos pramogų.
PUOTOS: Garbingiausi miestiečiai rinkdavosi į naujametinius balius, kurie vykdavo Piliečių klube. Paprastas „mirtingasis“ į šiuos renginius neturėdavo teisės patekti.
„Aušros“ muziejaus fondų nuotr.