Naujausios
K. Donelaitį skaitė šešiomis kalbomis
„Ant laukus žiemys jau taip nugandino bardams, kad ir balos, ir klampynės pradeda rauktis, ir purvynai jų teškėt ir šliurpt pasiliauja“, – apie žiemą rašė Kristijonas Donelaitis poemoje „Metai“. 300-osioms lietuvių literatūros klasiko gimimo metinėms skirtame renginyje kūrinys skambėjo šešiomis kalbomis ir žemaičių tarme.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Grožinės literatūros pradininkas
„Kokios muzikos galėjo klausytis K. Donelaitis?“ – retoriškai svarstė kamerinio ansamblio „Ars Vivo“ meno vadovas Sigitas Vaičiulionis. Tokios istorinės informacijos nėra išlikę. Klasikui skirtas šventinis vakaras Šiaulių apskrities P. Višinskio bibliotekoje pradėtas ansamblio vokalistų atliekamais XVIII amžiaus kūriniais.
Šiaulių universiteto prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė pranešime „Kristijonas Donelaitis: vakar, šiandien ir visados“ akcentavo rašytojo svarbą. K. Donelaičio literatūrinio palikimo nėra daug – jis telpa į vieną akademinių raštų tomą. Tačiau lietuvių grožinės literatūros lentynoje pirmieji stovės „Metai“.
„Švenčiame ne tik 300-ąsias metines, bet ir nacionalinės grožinės literatūros pradžią. Net perrašius lietuvių literatūros istoriją, kūrinio reikšmė nepasikeistų, – pabrėžė Dž. Maskuliūnienė. – Mes tęsiame K. Donelaičio tradiciją rašydami.“
Vaizduoti būrus buvo modernu
Pranešėja pažymėjo, jog hegzametro eilėdara parašytame archajiškame kūrinyje perteikiama žmogaus gyvenimo filosofija. Atspindima XVIII amžiaus lietuvininkų buitis ir būtis. „Metai“ – autentiškas dokumentas apie to meto žmonių mentalitetą, gyvenseną, vertybes.
Vaizduoti būrus – trečiojo luomo atstovus, tais laikais buvo modernu ir neįprasta. Gamta kūrinyje ne nusaldinta kaip arbatos servizų dekoras, tačiau šiurkšti, negraži, pažliugusi. Pasak Dž. Maskuliūnienės, žemasis stilius – kūrinio ekspresyvumo pamatas. Rašytojas nebijojo žodžių „šūdas“, „šūdvabalis“.
Būrų gyvenimas – pavyzdys, iš kurio daromi pamokymai. Viena iš versijų, jog evangelikų liuteronų kunigas K. Donelaitis galėjo skaityti atskiras „Metų“ dalis pamoksluose iš sakyklos.
Kūrinys neužžels piktžolėmis
Renginyje „Metus“ deklamavo Juliaus Janonio gimnazijos moksleiviai, vadovaujami mokytojos Almos Šeputienės. „Kol jaunimas skaito šį kūrinį, tol jis neužžels varnalėšomis ir piktžolėmis“, – džiaugėsi viena iš renginio organizatorių, K. Donelaičio Šiaulių skyriaus pirmininkė Izolina Lingienė.
Dar kartą lietuviškai „Metus“ perskaitė miesto garbės pilietė dr. Jūra Nijolė Viktorija Daulenskienė. Ji parodė klasiko knygą, kurią dovanų gavo būdama tik dešimties metų.
„Metai“ latvių kalba skambėjo iš vertėjos, pedagogės Dzintros Elgos Irbytės lūpų, rusiškai skaitė doc. dr. Svetlana Karavajeva, armėniškai – apskrities armėnų bendruomenės pirmininkas Rafik Kazarjan.
Esperanto kalba pasisiūlė paskaityti kraštotyrininkas Romas Rutkauskas. Žemaičių tarme deklamavo Steponas Kubeckas, Panevėžio K. Donelaičio draugijos atstovas. Jis parodė filmo ištrauką, kaip „Metai“ skaitomi ispanų kalba.
Iš viso „Metai“ yra išversti į 13 užsienio kalbų, šiuo metu verčiami į italų kalbą.
Atidengs bareljefą
Gegužės 15-16 dienomis kartu su Šiaulių universitetu K. Donelaičio Šiaulių skyrius ruošia K. Donelaičiui skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją. Jos metu bus atidengiamas bronzinis K. Donelaičio bareljefas bei pristatomas dailininkės Aldonos Visockienės paveikslas, rašytojo vardu bus pavadinta auditorija.
Pasak draugijos pirmininkės I. Lingienės, kaip ir anksčiau – jau 29 kartą pavasarį bus organizuojama kelionė į Tolminkiemį, kuriame rašytojas kunigavo beveik visą gyvenimą iki mirties. Ten vyks talka, literatūros skaitymai.
„Reikia užaugti iki to, kad suprastum K. Donelaitį, įsiskaityti ir pajusti kalbos grožį, vaizdingumą, žmonių bendravimą, ryšį su gamta. Po renginio daugelis prisipažino, jog iš naujo skaitys kūrinį šviežiomis akimis“, – sakė I. Lingienė.
„Paduokite, prašau, man skrandą“, – po renginio prie rūbinės paprašė viena moteris.
Jono TAMULIO nuotr.
KNYGA: Šiaulių miesto garbės pilietė dr. Jūra Nijolė Viktorija Daulenskienė parodė K. Donelaičio knygą, kurią dovanų gavo būdama tik dešimties metų.
KALBOS: Savanoriškai esperanto kalba K. donelaičio „Metus“ pasisiūlė paskaityti kraštotyrininkas Romas Rutkauskas.