Naujausios
Muzikantas ir kompozitorius
Josephas Achronas gimė 1886 metais gegužės 13 dieną Lazdijuose. Būdamas 5 metų pradėjo griežti smuiku, pirmasis mokytojas buvo jo tėvas Abraomas Achronas – smuikininkas mėgėjas, mama Berta Maram. Turėjo jaunesnį brolį Isidorą Achron, kuris buvo pianistas ir kompozitorius.
Josephas Achronas jau septynerių metų koncertavo Varšuvoje, paauglystėje keliavo ir koncertavo įvairiuose Rusijos imperijos miestuose. 1899–1904 m. studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje Leopoldo Auerio (1845 – 1930) smuiko klasėje, vėliau kompozicijos mokėsi pas žinomą rusų kompozitorių Anatolijų Liadovą (1855–1914). Po Pirmojo pasaulinio karo 1919-1922 metais keliavo ir koncertavo visoje Rytų ir Centrinėje Europoje, kur surengė apie 1000 pasirodymų. Sukūrė daug kūrinių orkestrui, chorui, kamerinei bei instrumentinei muzikai. Mirė 1943 metais Niujorke, būdamas 56 metų.
Josepho Achrono muzika Šiaulių krašte
Festivalio metu gera muzika galėjo gerėtis ne tik Šiaulių miesto, bet ir Pakruojo, Joniškio ir Joniškėlio muzikos mylėtojai. Tai buvo puiki dovana Šiaulių miesto gimtadienio šventei šiauliečiams bei visos Lietuvos geros muzikos gerbėjams, turėjusiems galimybę klausytis puikiausios muzikos, geriausių Lietuvos ir užsienio atlikėjų aštuoniuose koncertuose, kurie vyko rugsėjo 7–28 dienomis.
Festivalio atidarymo koncertas „Žydiškoji giesmė“ skambėjo Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje. Antrą kartą Šiaulių kultūros istorijoje koncertavo į Saulės miestą atvykę Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro muzikantai su dirigentu Modestu Barkausku. Į šio didingo orkestro muziką organiškai įsiliejo vieno ryškiausių savo kartos Baltijos šalių violončelininko Glebo Pyšniak ir smuikininkės virtuozės Dalios Dėdinskaitės, kaip ir Josephas Achronas, pradėjusios groti smuiku penkerių metų, atliekami kūriniai.
Šio renginio muzika pasiekė ir Pakruojį. Puikiai atrestauruotoje sinagogoje skambėjo koncertas pavadintas „Baltijos audra“, kurį atliko Naujojo Baltijos garso kvarteto (The New Baltic Sound Quartet) atlikėjai: Pavel Giunter (perkusija), iš Latvijos atvykęs Guntars Freibergs (perkusija), Dalia Dėdinskaitė (smuikas) ir Glebas Pyšniak (violončelė).
Vaikus ir suaugusius džiugino Šiaulių kamerinėje koncertų salėje „Polifonija“ vykęs festivalio koncertas visai šeimai „Vaikiškoji siuita“. Miela buvo matyti puikiai, arčiau muzikantų ant grindų minkštose kėdutėse įsikūrusius mažylius, dar vaikščioti nemokantį, tarp vaikų ropojantį muzikos mylėtoją ir mamas ant kelių laikančias vaikus. Tada pagalvojau, kad pradėti prisijaukinti klasikinę muziką niekada nebūna per anksti. Po koncerto festivalio direktorė Janina Ališauskienė koncerto dalyvius vaišino Klaipėdoje gamintais karališko skonio ledais, kuriais ypatingai džiaugėsi mažieji muzikos mylėtojai.
Kitą dieną Josepho Achrono ir Franco Šuberto muzikos kūriniai, atliekami estės Triin Ruubel – Lilleberg (smuikas), Dalios Dėdinskaitės (smuikas), Monikos Augulytės (altas), Mindaugo Bačkaus (violončelė), Glebo Pyšniak (violončelė) jau skambėjo Joniškėlio Karpių dvare.
Po kelių dienų festivalio muzikos koncertas „Svetimi namai“ atkeliavo į Joniškio Raudonąją sinagogą. Litvakų kompozitorių muziką atliko Tadas Matiečius (akordeonas), Dalia Dėdinskaitė (smuikas), Glebas Pyšniak (violančelė). Koncerto klausytojai galėjo ne tik pasiklausyti muzikantų virtuoziškai atliekamų žydų kompozitorių kūrinių, bet ir pasigerėti Kijeve gyvenančio šių dienų žymaus litvakų dailininko Matvėjaus Vaisbergo tapyba.
Dailininkas buvo pakviestas atvykti į Lietuvą. Jis su dideliu noru lankėsi Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Labiausiai buvo sužavėtas Žagare, labiau žinomu, kaip Lietuvos žydų miestu. Būtent šis mažas Lietuvos miestelis įkvėpė menininką nutapyti paveikslų seriją “Svetimi namai”. Šioje paveikslų serijoje menininkas vaizduoja ir kviečia prisiminti Žagarės miesto negyvenamus namus, kuriuose kadaise gyveno arba dirbo Lietuvos žydai. Kažkada Žagarėje gyvenusią miestelio gyventojų daugumą primena šiauliečio menininko profesoriaus Vaidoto Janulio sukurtas skulptūrinis objektas, skirtas visame pasaulyje žinomam rabinui Izraeliui Lipkinui Salanteriui (1810 – 1883).
Klausytojų rimtį ir susikaupimą paskatino Šiaulių kamerinėje koncertų salėje „Polifonija“ vykęs festivalio koncertas „Aš esu tyla“, skirtas 80-osioms Varšuvos geto sukilimo metinėms. Skambėjo Josepho Achrono, Leopoldo Godowskio, Fausto Latėno, Anatolijaus Šenderovo ir Mečislavo Weinbergo muzikiniai kūriniai. Šiuos kūrinius atliko virtuozų trio: Lukas Geniušas (fortepijonas), Dalia Dėdinskaitė (smuikas), Glebas Pyšniak (violončelė). Litvakų poetų eiles skaitė Jaunimo teatro aktorius Andrius Bialobžeskis.
Po koncerto Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis koncerto dalyviams pasakojo apie žydų Naujų metų sutikimo tradicijas. Žydai metus skaičiuoja nuo biblinio pasaulio sukūrimo, t. y., pagal Hebrajų kalendorių. 2023 metų rugsėjo 15 dieną pagal žydų kalendorių atėjo 5784 metai.
Festivalio maratoną tęsė Šiaulių kamerinėje koncertų salėje „Polifonija“ vykęs koncertas „Violančelės siela“. Josepho Achrono, Cesario Franko ir Felikso Mendelsono kūrinius atliko žymus norvegų pianistas, ne kartą koncertavęs Lietuvoje, Ole Christian Haagenrud ir Lietuvos publikos numylėtinis violončelininkas Glebas Pyšniak – ilgamečiai scenos partneriai, kurių kūrybinis kelias prasidėjo Norvegijoje ir driekėsi per daugelį Europos tarptautinių festivalių ir garsiausių koncertinių salių.
Josepho Achrono muzikos festivalyje šis duetas klausytojams pristatė naują programą, sudarytą iš gražiausių minėtų kamerinės muzikos kūrėjų opusų, o ją papuošė ir sukilnino specialiai festivaliui parinktos Josepho Achrono miniatiūros. Koncertą moderavo ir atliekamą muziką įtaigiai charakterizavo Gerūta Griniūtė.
Josepho Achrono tarptautinio muzikos festivalio baigiamasis koncertas „Vienos klezmeriai“ vyko Šiaulių valstybinio dramos teatro salėje. Klezmeriais buvo vadinami klajojantys žydų liaudies muzikantai, sudarantys ansamblį (smuikas arba klarnetas, cimbolai, kontrabosas, trimitas, būgnas su lėkštėmis). Grieždavo per vestuves, šventes, pokylius. Klezmerių menas klestėjo XVIII a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje Ukrainoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Galicijoje, Besarabijoje. Europoje XX a. pirmoje pusėje klezmerių muzikinėms tradicijoms beveik išnykus, jos išpopuliarėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Izraelyje. Koncerte Rytų Europos žydų muziką grojo Swing Qartet iš Austrijos: Romanas Grinberg Klezmer (fortepijonas, vokalas), Sacha Danilov (klarnetas), Peteris Strutzenberger (kontrabosas), Wolfgangas Rainer (perkusija).
Skamba kaip atsiprašymas
Taigi, Šiaulių miesto ir Šiaulių krašto žmonės Josepho Achrono tarptautinio muzikos festivalio koncertuose turėjo progos pasimėgauti spalvingu muzikiniu litvakų peizažu, susipažinti su žydų kultūros muzikiniu paveldu.
Dėkojame ir renginio idėjos autoriams violončelininkui Glebui Pyšniak ir smuikininkei Daliai Dėdinskaitei, festivalio organizatoriams ir atlikėjams už virtuoziškai perteiktą nors ir nedidelę, tačiau įspūdingą žydų tautos muzikinio paveldo dalelę. Josepho Achrono tarptautinis muzikos festivalis, kaip ir atstatomos, restauruojamos sinagogos Lietuvoje, skamba atsiprašymu žydų tautai, patyrusiai, kaip ir kitose Europos šalyse, taip ir mūsų krašte tarptautinį nusikaltimą žmonijai – Holokaustą.
