
Naujausios
Joniškio rajono kuriančius literatus, literatūros mėgėjus ir skaitytojus anuomet subūrė šviesaus atminimo žurnalistė, tautodailininkė, už aktyvią visuomeninę ir kūrybinę veiklą pelniusi Joniškio garbės pilietės vardą, Aniceta Krajinienė. Ji į klubą pavadino ne vieną kuriantį literatą, jame dalyvaujantį iki šiol. Tai Albinas Žvingila, Janina Dapkienė, Regina Briedytė ir kt.
Klubo emblema buvo išrinkta plunksna, romantizuojanti senąjį būdą rašyti būtent taip: vis pamirkant ją į rašalą, lėtai brėžiant per popieriaus lapą, kur tekstas gula lėtai, ramiai. Nors laikai pasikeitė, dauguma literatų eilėraščius „tarškina“ spaudydami kompiuterio klaviatūrą ar badydami pirštu planšetę, išmanųjį telefoną, bet literatų renginiai nukelia kažkur į praeitį, kur viskas vyksta neskubant, vieniems lėtai skaitant, kitiems – klausant, lyg visas laikas būtų čia subėgęs.
Klubo pavadinimui pasirinktas Audruvės upelio vardas. Emblemą ir pavadinimą pasiūlė literatas, tautodailininkas Viktoras Žilinskas, jau kelis dešimtmečius gyvenantis Kaune, bet iki šiol į Joniškį sugrįžtantis su savo parodomis ir poezija.
Klubas vienija įvairaus amžiaus ir dar įvairesnių profesijų atstovus: mokytojus, žurnalistus, buhalterius, tarnautojus, kultūros darbuotojus ir kt. Joniškio literatai išsisklaidę po pasaulį; kai kurie įsikūrė užsienyje, kiti gi pasirinko vidinę migraciją į Kėdainius, Klaipėdą, Vilnių, Kaišiadoris. Su šiuo klubu dar būdama mokinė kurį laiką bičiuliavosi dabar šalyje žinoma menininkė, išgarsėjusi originaliais tapybos maistu kūriniais, Jolita Vaitkutė.
Per 47-erius metus „Audruvei“ vadovavo Aniceta Krajinienė, Regina Bačianskienė, Albinas Žvingila, Loreta Ripskytė, Vida Peleniuvienė, Ilona Osipova, Virgita Tuminienė, Regina Briedytė. Šiuo metu klubo prezidentė – pedagogė Alina Jonaitienė, šiemet perrinkta dar vieneriai dvejų metų kadencijai.
Šeši Joniškio literatų kūrybos almanachai „Audruvė“ vainikavo 45-erius gyvavimo metus, dabar bręsta sumanymai naujam jubiliejiniam leidiniui. Kasmet leidžiamas Joniškio literatų klubo kūrybos laikraštis „Audruviškis“, jis neseniai pasirodė ir šių metų Joniškio miesto šventės proga.
Apie „Audruvės“ literatų klubo aktyvią ir įvairiapusią veiklą skelbiama Facebook socialinėje paskyroje. Joniškiečiai aktyviai dalyvauja įvairiuose literatūriniuose konkursuose, pelnyta daugybė apdovanojimų. Tradicija tapo kasmet Miesto dienos proga organizuoti literatūrines popietes, švęsti klubo gimtadienius, rengti vasaros kūrybines stovyklas. Klubas 2003 metais įsteigė „Viensparnio angelo“ nominaciją. Ji daug metų buvo teikiama už aktyvią kūrybinę veiklą, Joniškio krašto garsinimą.
Graži draugystė Joniškio literatų klubą siejo su Lietuvos rašytojų sąjungos nariais šviesaus atminimo Jolita Skablauskaite, Juozu Jaru ir Ona Mikalauskiene, kurios dėka buvo užmegzti kūrybiniai ryšiai su Kauno rašytojais, Kauno Maironio literatūros muziejumi. Po ilgesnės pertraukos ryšiai su Kauno rašytojais vėl atgijo.
Joniškio „Audruvės“ literatai draugauja su Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešąja biblioteka, kurioje pristatomos literatų knygos, organizuojami bendri renginiai, susitikimai, taip pat su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, kurio leidžiamame kalendoriuje „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“ kasmet spausdinama literatų kūryba, jie kviečiami į renginius, bendraujama su Joniškio kultūros centru. Klubas aktyviai bendradarbiauja su kitų rajonų literatais, vyksta į svečius, patys kviečia į susitikimus, dalyvauja literatūriniuose konkursuose ir patys juos organizuoja. Štai, ką tik birželį baigėsi Joniškio literatų klubo „Audruvė“ rengtas kraštiečio Mariaus Katiliškio 110-osioms gimimo metinėms skirtas respublikinis literatūrinis konkursas, kuriame dalyvavo kūrėjai iš Šiaulių, Pasvalio, Kauno, Pakruojo, Joniškio. Daugėja audruviečių (buvusių ir esamų), išleidusių savo kūrybą atskirais rinkiniais: tokių, kurie savo kraitėje turi bent po vieną knygą, jau skaičiuojama gerokai daugiau nei dešimt.
„Klubas – tai tarsi antroji šeima. Čia dalijamės idėjomis, diskutuojame, aptariame būsimus renginius, kartais ir pasiginčijame, nes šeimoje juk ieškome geriausių sprendimų“, – sako klubo vadovė Alina Jonaitienė.
Aušra LUKŠAITĖ-LAPINSKIENĖ
***
Dar dienos užuomina dangaus dugne,
Ir duburiuos dar snaudžia drėgnas rūkas,
Dar tavo pirštų įspaudai šilti delne,
Dar žemė plaukia tarsi pienės pūkas.
Dar Judas tebemiega grotos tamsoje,
Dar tebenoksta išdavystės žodžiai ant jo lūpų,
Dar virpa pažadas kažkur beorėj erdvėje,
Dar maldoje nutilusi vienuolė klūpo.
Išauš diena – paklusim laiko diktatūrai,
Sruvens šviesa pro kasdienybės langus.
Viens kitą atpažins kely dievai ir judai –
Tik mudu neatskirsim realybės nuo legendos.
Alina JONAITIENĖ
* * *
Mes prie stalo
Drauge
Ne pyragą dalijom –
Gyvenimą,–
Saldų, rūgštų,
Net gaižiai kartoką,
Ir užgėrėm šviesa,
Kurią skleidė
Jį kepusios rankos,
Šitiek meilės sudėjusios,
Jog užteko visiems,
Net ir tiems,
Į pasaulį dar
Neatėjusiems.
Helena IVANOVA (Latvija, Duobelė)
(Iš latvių kalbos vertė Dzintra Elga IRBYTĖ)
MĖNULIO ŠVIESA
Tokia tyra ir sidabrinė
Į žemę lyja dangiška šviesa.
Nebesurasi kasdienybės,
Viskas pavirto pasaka žavia –
Sode raudonos tulpės temsta,
Lelijos baltos tviska sidabru,
Vilionių stygos virpa, kviečia,
Kas pasakyti gali – kur?
Dangaus šviesoj mūs žemiškos
linksmybės –
Paika, beprasmiška tuštybė.
Grįžti nenoriu atgalios,
Girnos ten mals metus be
paliovos.
Rytas paraudo. Stebuklinga naktis
Išnyko lyg sapnas nebūtin.
Tik lelijų baltų žieduose
Atsispindi Dangaus šviesa.
Jonas IVANAUSKAS
***
Dievas ieško ištikimųjų
ir daro juos gerais,
kas patvirtins, ar tai tiesa...
Privalu pralaukti
keletą dešimtmečių,
kad suprastume,
ar Dievui pasisekė
iš ištikimojo molio
nulipdyti tinkamą indą,
kaupiantį Meilę,
skleidžiantį Ištikimybę,
dovanojantį Kantrybę.
Vida DONSKYTĖ PELENIUVIENĖ
PEREITI
Tyla užvilko sielai baltą rūbą,–
Šventieji dairosi iš gryčios kerčių...
Matau sugriautą žodį „Meilė“,
Pereiti turiu, turiu pareiti...
Kieme žolė, švelni tarsi aksomas,
Man praeitis ir dabartis iš vieno,
Liepų alėja tolsta ir palieka vėją,
Ir mirksnio žaibas per sielą nuskrieja:
...ir aš iš tų namų,
...iš tos kiemo žolės,
...vaiskaus dangaus,
...dainos skambios
... ir medžių bundančių.
Tik žvaigždės vis dar tyliai stebisi
Ir žiūri...
Mano delne netobula širdis –
Sudiržęs molžemio grumztelis...
Lina LAŠIENĖ
***
Laisvalaikio skrynelėje
Susukti popierėliai
Nelyg skiautės siuvėjos skrynioje
Praveriu ir skaitau...
Rytinė kava
Po lengvais medvilnės debesimis
Čirčiko upės papėdėje
Su jaukiu pasiklydusiu vėju
Nuo Tian Šanio kalnų
Išaugta tiubeteika sklidina vynuogių
Įsivaizduojama dekoracija ant lengvai išblukusio šilko
Knyga apie draugystės miestą
Kurį išaugome
Kulinarinis šou draugams
Išskobto arbūzo puodynėje
Traškūs ir viliojantys pašnekesiai
Kurių neįamžinsim ant elnio odos lakštų
Aušta
Tylos magija...
Pažvelgiu į veidrodį
Nusišypsau
Ne tos genties moteriškei
Jolanta ŠILENSKIENĖ
PABIRO PAUKŠČIŲ
Pavasari,
lyg užsuktas žaislas
vakar elgeisi,
o šiandien sudužai,
nuo spūsties
pabiro
paukščių pulkas,
o nuo aušros –
raudona glazūra,
tvarkos nepripažįstanti
žolė
paleido lengvą pūką
asfalto
įsiūčiui juodam,
o pavasari,
duok nors minutę
audros,
kad nepalikčiau už durų
eilėraščio,
jo neprakalbinus.
Regina BRIEDYTĖ
DRONAI
ne vyturiai
danguj lekioja
ir džiaugsmo
himnus čiulba
tai zyzia
metaliniai dronai
mirtim pritvinkę
jie dar ne čia
dar neatskrido
jie dar pusiaukelėj
sėkmingai dauginas
dabar tik griauna
viską Ukrainoj –
sprogdina degina
ir šaudo
stiklais nusėtos
miestų gatvės
krauju pražydus
žemė ...
pasaulio galingieji
baimingai stena
savo turtus
apsikabinę...
Janina DAPKIENĖ
POEZIJOS LABIRINTAIS
Gal tai baltoji
sielos puota,
gal žydinti
vėlai vyšnia,
įkūnytos tos
mano mintys,–
balti sparnai,
aguonų liepsnos,
akmuo prie slenksčio
ir laukinis laukimas?..
O saulė kas vakarą
nuskęsta –
išeinu iš seno veidrodžio –pažvelgti ir negrįžti.