Naujausios
Šiaulių universiteto Istorijos ir politikos II kurso magistrantė
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ant Europos nusileido geležinė uždanga. Po ja pakliuvo Rytų Europa, įskaitant ir Baltijos šalis. Tarp jų buvo ir Lietuva. Nepaisant ginkluoto rezistencinio pasipriešinimo nuslopinimo, rezistencija pakeitė formą, peraugo į nesmurtinę rezistenciją, kuri tęsėsi iki pat Sovietų Sąjungos griūties. Joje aktyviai dalyvavo ir Lietuvos jaunimas. Jauni žmonės aktyviai reiškėsi ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir atokiau nuo Lietuvos centro esančiose vietovėse, tokiose kaip Šiauliai ar Radviliškis. Šiuo straipsniu siekiama apžvelgti, kokiais būdais jaunimas reiškėsi periferijoje. Rašant straipsnį pasitarnavo puslapyje kgbveikla.lt esanti informacija iš Lietuvos ypatingo archyvo apie jaunimo antisovietines akcijas sovietmečiu 7–9 dešimtmetyje. ir Jono Sireikos knyga „Šiaulių miesto istorija. 1940–1995“, kurioje rašoma apie apžvelgiamojo laikotarpio disidentus, tarp jų ir Šiaulių miesto jaunimą.
Platinti antisovietinius atsišaukimus buvo dažna praktika tarp Lietuvos jaunimo ir Šiaulių regione. 1962 m. lapkričio 16 d. Šiaulių mieste buvo išplatinta 30 atsišaukimo lapelių su tautiniu turiniu, kaip teigta KGB ataskaitoje. Tų pačių metų lapkričio 17d. 60 lapelių su antisovietiniu tekstu. Anoniminių lapelių autoriui atskleisti saugumas pasitelkė agentūrą ir „patikimus žmones“. Jie lapelių autore pagal rankraštį įtarė 6 klasės mokinę, kuri mokėsi 8-ojoje vidurinėje mokykloje. Tai buvo 1948 m. gimusi Veronika Janeliūnaitė. Yra žinoma, jog rankraštis buvo nusiųstas grafiniam rašto tyrimui ir jis patvirtino įtarimus dėl autorės tapatybės, bet vis dėlto 5 lapelius parašė kitas žmogus. Su Janeliūnaite saugumas pravedė pokalbį. Mokinė neigė lapelių rašymą ir platinimą. Po pokalbio su Janeliūnaite buvo rastas vienas lapelis ir pionierių kaklaraištis su „smurtiniu užrašu“. Yra žinoma, jog agentė Lilija informavo, kad lapelius rašė ne Janeliūnaitė, o grupė mokinių. (Lietuvos SSR KGB Šiaulių miesto skyriaus pranešimas apie antisovietinių atsišaukimų platinimą mieste 1963 m. LYA, F. K-41, ap. 1, b. 629, l. 12-15 (http://www.kgbveikla.lt/docs/show/4563/from:694) P. 1, 2.). Galima teigti, kad antisovietinio turinio lapeliai buvo rašyti skirtingų autorių ir jų platinimu buvo aktyviai užsiimama Šiauliuose.
1963 m. vasario 3 d. mieste buvo rasti priklijuoti prie tvorų ir stulpų 6 lapeliai, turėję panašumų į lapelius, rastus 1962 m. lapkričio 16 d. Sugretinus agentės Lilijos ir „patikimo žmogaus“ duomenis buvo prieita prie išvados, jog lapelius galėjo rašyti 5 klasės mokiniai iš 8-osios vidurinės mokyklos: Kęstutis Kirša, Edvardas Eiberkas ir aštuntokas Vygaudas Jatulis. Su mokiniais buvo kalbama dalyvaujant mokytojui. Pokalbio metu su Vygaudu Jatuliu paaiškėjo, kad 1962 m. rudenį Kęstutis Kirša, kuris gimęs 1950 m., atsinešė paskaityti antisovietinę knygą ir pasiūlė rašyti lapelius. Lapelių platinimu užsiėmė vienas Kirša. (Ten pat.)
Reikia paminėti, jog 1968-aisiais metais reiškėsi moksleiviai Šiauliuose. Padedant Onai Lukauskaitei-Poškienei pavasarį susikūrė moksleivių grupelės Juliaus Janonio ir Felikso Žemaičio mokyklose. Nariai užsiėmė savišvieta, kritikavo sovietinį socializmą ir kūrė programas, kaip pakeisti santvarką. O 1969-aisiais grupė šeštokų, kurie mokėsi Juliaus Janonio vidurinėje mokykloje, ant stendo „Saulės“ kino teatre užrašė tokį užrašą: „Šalin, rusai, iš Lietuvos“. Neilgai trukę saugumiečiai surinko sąsiuvinius ir kaltininkai buvo išaiškinti. Kadangi vaikų bausti nebuvo galima, tai nukentėjo jų tėvai – juos išbraukė iš eilių gauti butus, taip pat pažemino pareigose. (Sireika, Jonas. Šiaulių miesto istorija 1940–1995. Šiauliai: Saulės delta, 2007.P. 187.)
Tų pačių metų spalio 30 d. saugumiečiai tardė 5-tosios vidurinės mokyklos septintoką Leoną Šileikį. Berniukas miesto centre paskleidė atsišaukimus su tokiais užrašais: „Šalin tarybų valdžią!“, „Von, ruskiai, iš Lietuvos!“, „Laisvę Lietuvai!“ Jo tėvai buvo tardomi ir jie buvo nubausti trisdešimties rublių bauda. (Ten pat. P.188)
1973-aisiais buvo suorganizuota jaunimo eisena po eilinio Kryžių kalno nusiaubimo. Žinoma, kad gegužės 19 d. apie 24 val. iš Šiaulių pajudėjo grupė jaunų žmonių, kurie nešė kryžių, skirtą Romo Kalantos atminimui. Kalanta buvo jaunuolis, kuris 1972-ųjų gegužę pasirinkęs drastiškiausią protesto forumą susidegino Kaune. Neštas kryžius buvo 3 metrų aukščio. Taip pat buvo puoštas ornamentu – širdis, perverta dviem kalavijais, ant vieno iš jų rankenos – svastika, o ant kito – penkiakampė žvaigždė. 2 valandą 30 minučių kryžius jau buvo pastatytas kalne. Žmonės meldėsi, bet atvažiavę saugumiečiai vieną iš procesijos organizatorių – M. Jurevičių – suėmė. Taip pat buvo tardomi ir kiti kryžiaus nešėjai, vienas iš jų Zenonas Mištautas, Šiaulių politechnikumo IV kurso moksleivis. Jam buvo sumažintas elgesio pažymys, atidėtas metams diplomo gynimas, taip pat jis buvo išsiųstas tarnauti į kariuomenę, kad, pasak saugumiečių versijos, negalėtų įstoti į kunigų seminariją. (Sireika Jonas. Šiaulių miesto istorija 1940–1995. Šiauliai: Saulės delta, 2007. P. 188.)
1972 m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto centre grupė jaunuolių, kurie savo išvaizda priminė hipius, tarpusavyje kalbėjosi, jog Kaune du studentai nusprendė susideginti, kad Kaune sukilo „visi miesto hipiai, siautėja, daužo pastatų langus, parduotuvių vitrinas, mušasi su milicininkais“, kaip kad teigta saugumo ataskaitoje. Kai kurie iš jaunuolių grupės kalbėjo, kad ketina vykti į Kauną ir pagal situaciją prisijungti prie einančių prieš sistemą. Buvo priimtas sprendimas išsiaiškinti šių jaunuolių asmenybes. Operatyvininkų grupė, vykdžiusi Šiaulių miesto geležinkelio stotyje savo tarnybą, su milicininkų pagalba apie 23 valandą sulaikė 3 iš minėtų vaikinų, kurie ruošėsi išvykti į Kauną. Tai buvo Šiaulių miesto gyventojai: Romualdas Šablinskas. Išsilavinimas 8 klasės, odos fabriko „Elnias“ darbininkas. Tuo metu nedirbantis dėl ligos – turėjo ligonlapį. Vytautas Kekša tuo metu niekur nedirbo ir nesimokė. Valentin Koknaev, besimokantis vakarinėje mokykloje 6 klasėje. R. Šablinskui ir V. Kekšai buvo 18-ika, o Valentin Koknaev – 17-ika Jis niekur nedirbo. Visi trys jaunuoliai buvo sulaikyti ir atsidūrė išblaivinimo įstaigoje. Gegužės 21d. rytą milicijos pareigūnai skyrė baudas po 5 rublius. Saugumas pravedė pokalbį su jaunuoliais ir jų tėvais. Jaunuoliai patvirtino, kad kalbėjosi apie Kauno įvykį, bet neigė ten ketinę vykti. Daugiau „negatyvių reiškinių“ Šiaulių mieste ir aplinkiniuose rajonuose saugumas neužfiksavo, kaip kad teigta jų ataskaitoje.( Lietuvos SSR KGB Šiaulių m. skyriaus raštas LSSR KGB pirmininkui dėl Šiaulių m. jaunimo reakcijos į R. Kalantos susideginimą. LYA, F. K-18, ap. 1, b. 511, l. 119-120. (http://www.kgbveikla.lt/docs/show/3340/from:694) P. 1, 2.) Šis įvykis liudija, kad po Romo Kalantos susideginimo būta jaunimo neramumų ir periferijoje, bet tai, kad KGB daugiau įvykių neužfiksavo, vis dėlto rodo, kad jaunimas aktyviausiai po Kalantos susideginimo reiškėsi Kaune.
1975 m. gautas operatyvinis pranešimas apie trečio kurso lituanistes iš Šiaulių pedagoginio instituto. Jos skleidė „nesveiką ideologiją“. Studentų ekskursijos „Čiurlionio vietomis“ metu dainavo tautines dainas. (Lietuvos SSR KGB Šiaulių m. skyriaus raštas LKP Šiaulių m. komiteto 1-ajam sekretoriui dėl gautų duomenų apie antisovietiškai nusiteikusius studentus. LYA, F. K-18, ap. 1, b. 517, l. 24-26. [žiūrėta 2019-10-28] P.2.)
1975 m. spalio 25 d. ta pati grupė studenčių vedė komjaunimo susirinkimą „Būsimas mokytojas – ar visada būsi pavyzdžiu savo mokiniams?“ Violeta Petrulytė pasisakė tautine dvasia, pasak saugumiečių, nes sakė, jog Lietuvoje vykdoma rusinimo politika, todėl mokiniams reikia aiškinti, kad Lietuva, o ne Sovietų Sąjunga yra tėvynė ir t.t. (Ten pat.)
Po gauto pranešimo saugumas organizavo papildomus patikrinimus Virginijos Kalkutės, Nijolės Urbonaitės, Irenos Šimanauskienės ir Vaidilutės Barzdonytės veiklai išsiaiškinti.. Saugumiečiai patikrinimo metu pas jas ar jų tėvus kompromituojančios medžiagos nerado. Taip pat nustatyta, kad šie asmenys organizuotos veiklos nevykdė ir buvo priimtas sprendimas pravesti pokalbį su jomis. Pokalbio metu V. Kalkutė, N. Urbonaitė ir V. Barzdonytė prisipažino, kad komjaunimo susirinkimo metu V. Petrulytė aptarinėjo tautinius sprendimus. Tolimesnio pokalbio metu pati Petrulytė prisipažino, kad pasisakė tautine tema. Šimanauskienė viską neigė, nors kitos studentės teigė ir apie jos „neteisingą mąstymą“. Kalkutei, Urbonaitei, Barzdonytei ir Petrulytei iš esmės prisipažinus apie „nesveiką ir neteisingą mąstymą“ buvo nuspręsta informuoti komjaunimo organizaciją ir Šiaulių pedagoginio instituto rektoratą. (Ten pat. P. 2)
1976 m. birželio 1d. ši studenčių grupė buvo svarstoma komjaunimo susirinkimo metu. Buvo nuspręsta Šimanauskienę pašalinti iš komjaunimo organizacijos, Kalkutei ir Petrulytei pareikštas griežtas papeikimas, kuris įrašomas į studento kortelę, atleisti iš užimamų pareigų komjaunimo organizacijoje, Urbonaitei pareikštas papeikimas, Barzdonytei – įspėjimas.(Ten pat. P. 3).
1982 m. saugumas Radviliškyje gavo informaciją, jog 1982 m. vasario mėn. 16 d. Radviliškyje 2-osios vidurinės mokyklos 11 klasės mokinių grupė ant balto popieriaus skiautelių nupiešė nepriklausomos Lietuvos vėliavą, o tai ataskaitoje buvo įvardinta kaip buržuazinės Lietuvos vėliavą atkartojančius trijų spalvų paveiksliukai. Mokiniai juos prisisegė prie švarko atlapų. Mokyklos direktorius kvietėsi mokinius pokalbiui, bet mokyklos administracija apie įvykį nieko nepranešė.( KGB Radviliškio rajono poskyrio 1982 metų veiklos ataskaita. LYA, F. K-11, ap. 1, b. 2616, l. 34-44. Prieiga internete: P.6) Iš to galima daryti išvadą, kad vadovybė nenorėjo užtraukti nešlovės mokyklai, todėl įvykį ir nuslėpė.
Ištyrus paaiškėjo, kad tai buvo šie mokiniai: Vytautas Kačinauskas, Virginijus Kasnauskas, Gintaras Paškevičius, Kęstutis Morkis. Visi jie gimė 1964 m. ir priklausė komjaunimo organizacijai. Lietuvos SSR KGB vadovybės leidimu šie jaunuoliai buvo visuomenės apsvarstyti. Apie šį įvykį informuotas rajono partijos komitetas. Išsiaiškina, kad organizatorius buvo Virginijus Kasnauskas, kuris žinojo, kad Vasario 16-oji yra, kaip KGB ataskaitoje teigta, „buržuazinės Lietuvos nepriklausomybės diena“. V. Kasnausko, V. Kačinausko ir G. Paškevičiaus elgesį apsvarstė komjaunimo susirinkime. Komjaunimo organizacijos rajono komiteto biuras iš komjaunimo organizacijos išbraukė G. Paškevičių ir V. Kasnauską, o V. Kačinauskui pareikštas griežtas papeikimas, taip pat įrašas apskaitos kortelėje. Reikia paminėti, kad klasės ir mokyklos komjaunimo organizacijos sekretoriai už „nepakankamą auklėjamąjį darbą“ sulaukė bausmės (Ten pat.)
Turimais KGB duomenimis, jų elgesys buvo aptartas partijos rajono komiteto biure. Taip pat mokykloje buvo tikrinamas auklėjamasis darbas, mokymo kokybė ir „aptikta keletas rimtų trūkumų“ (Ten pat.). Žinoma, kad Krasauskienė buvo atleista iš mokyklos direktorės pareigų. (Ten pat.) Šis įvykis parodo, kad buvo nepasitikėta mokyklos direktore po tokios jaunuolių veiklos – vėliavų prisisegimo švarko atlapuose..
1982 m. lapkričio 12 d. buvo gauta informacija, kad Radviliškio miesto individualaus sodo „Vyturėlis“ teritorijoje ant mėšlo krūvos neatpažintas asmuo pastatė Lietuvos TSR valstybinę vėliavą su gedulo juostele. Išsiaiškinta, jog tai padarė Radviliškio miesto gyventojai: Sigitas Labanauskas, kuris gimė 1964, žemės ūkio technikos gamyklos darbininkas, Arvydas Bagdonas, 1965 metų gimimo, profesinės techninės mokyklos Nr.17 moksleivis, komjaunimo organizacijos narys. Nustatyta, kad lapkričio 11d. vakarą S. Labanauskas ir A. Bagdonas susitiko su savo pažįstamais: Valerijos Valsiūnienės vardo vidurinės mokyklos 10 a klasės mokiniais – Osvaldu Vozniu, Vidmantu Urbonu, komjaunimo organizacijos nariu; tos pačios mokyklos 11а klasės mokiniu Sauliumi Štankeliu, komjaunimo organizacijos nariu; profesinės technikos mokyklos Nr. 17 moksleiviais – Arvydu Markovu, ir Anatolijumi Korpuchovu, komjaunimo organizacijos nariu, žemės ūkio technikos gamyklos darbininku Vidmantu Burba. Jie visi, išskyrus Štankelį, kuris gimęs 1965 m., buvo gimę 1966 m. Visi išvardinti asmenys, kaip teigta ataskaitoje, slampinėjo miesto gatvėmis, negražiai aptarinėjo vieną iš partijos ir valstybės vadovų. Pakeliui namo S. Labanauskas ir A. Bagdonas nuėmė vėliavą nuo vieno namo Miško gatvėje ir S. Labanauskas šią vėliavą pastatė ant mėšlo krūvos. (Ten pat. P. 4)
Apie „išpuolį“ buvo pranešta partijos rajono komitetui ir pirmojo sekretoriaus pavedimu į V. Valsiūnienės vardo vidurinę mokyklą, proftechninę mokyklą Nr.17 bei žemės ūkio technikos gamyklą buvo išsiųstos kompetentingos grupės patikrinti auklėjamąjį ir politinį darbą šiuose kolektyvuose. (Ten pat. P. 8) Kaip kad būdavo įprasta daryti saugumui po įvairiausių neramumų prieš sovietinę totalitarinę santvarką..
Tikrintojai profesinėje technikos mokykloje Nr.17 aptiko „rimtų politinio visuomeninio darbo trūkumų“. Problema buvo svarstoma partijos rajono komiteto biure. Tos mokyklos direktoriui ir partinės organizacijos sekretoriui buvo skirti griežti papeikimai su įrašu apskaitos kortelėje. Iškeltas klausimas dėl direktoriaus pavaduotojo atitikimo pareigoms. Pavesta sustiprinti mokymo įstaigos kontrolę. (Ten pat.) Saugumas visur aptikdavo „darbo trūkumų“, kalbant jų terminologija, kur vos tik jaunimas pasireikšdavo savo nesmurtine rezistencija.
Komjaunimo organizacijos rajono komiteto biuro posėdyje A. Bagdonas buvo išbrauktas iš organizacijos narių sąrašo, o kitiems komjaunuoliams pritaikytos atitinkamos poveikio priemonės. (Ten pat. P. 9)
Niūrus sovietmetis neužgesino lietuvių tautinės dvasios ir siekio būti nepriklausomiems. Lietuvos jaunimas aktyviai reiškėsi nesmurtinėje rezistencijoje. Aktyviausiai buvo reikštasi lietuviams ypač svarbios Vasario 16-osios šventės, kuri sovietiniais metais buvo draudžiama minėti, metu, o taip pat antisovietinis jaunimo aktyvumas Šiauliuose buvo pastebėtas po Romo Kalantos susideginimo Kaune. Antisovietinis jaunimo priešinimasis režimui įrodo, kad jaunimui net ir tam, kuris buvo nutolęs nuo centrinių Lietuvos miestų, tokių kaip Kaunas ar Vilnius, buvo svarbus pasipriešinimas prieš totalinę sistemą įvairiausiomis formomis: pradedant antisovietinių lapelių rašymu ir baigiant akcijomis, kurios vyko Vasario 16-osios proga.
