Naujausios
Gyvenimo fragmentai – apie laiką ir žmones
Saulius KUČAS
Jonas Kiriliauskas – Šiaulių rajone, Kuršėnuose, dirbantis ir kuriantis rašytojas, istorikas, kultūrininkas, skaitytojams pristato naują knygą „XIX a.–XX a. pirmosios pusės Kuršėnai. Gyvenimo fragmentai, laikas ir žmonės“. Priminsime, kad 2007 m. pasirodė jo kartu su R. Tamošaičiu parašyta „Kuršėnų miesto žydų istorija“, skirta miesto žydams atminti, 2009 m. – esė rinkinys „Savęs okupacija“, 2012 m. – „Ženklai (Gyvenimo daugiabutyje kronikos)“.
Autorius savo knygose nevengia drąsaus, netikėto, originalaus, kartais net pašaipaus požiūrio reflektuodamas politines realijas, istorijos vertinimus, nevengia persikėlimo į praeitį, ieško praeities ir dabarties sąsajų.
Nors knygos pavadinimas sako, kad bus kalbama tik apie Kuršėnų istoriją nuo XIX a., bet autorius, apskritai nevengiantis ekskursų į platesnius aprašomų įvykių aprašymus, supažindina skaitytoją su Kuršėnų ištakomis, pateikia pirmuosius duomenis apie miestą nuo XIV a., kada Kuršėnai buvo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio dvaras. Miestelio augimas prasidėjo nuo XVI a., 1581 m. dokumentai fiksuoja Kuršėnuose gyvenus 80 šeimų.
Jau knygos pavadinimas sako, kad knyga nėra tik sausas istoriologinis įvykių pateikimas. Autorius, remdamasis gausia dokumentine medžiaga, rinkta daug metų, aprašo XIX a.-XX a. pirmosios pusės Kuršėnų gyvenimą, perteikia to laikmečio dvasią, gyvenimo detales, kartais pateikia net pikantiškų detalių, kurios nelabai tiktų rimtam istoriniam veikalui apie aprašomą objektą.
Ypač daug vietos knygoje skiriama Kuršėnų bažnyčios istorijai, joje dirbusiems kunigams aprašyti. J. Kiriliauskas su pagarba rašo apie kanauninką Vaclovą Dambrauską (1878-1941), Kuršėnuose pastačiusį dabartinę Švento Jono Krikštytojo bažnyčią, apie jo tragišką likimą 1941 m. vasarą, kada klebonas buvo žiauriai nužudytas. Knygos autorių, istoriką labai domino ir antrasis Kuršėnų dvasininkas, teologijos magistras Antanas Eidimtas, prieštaringa asmenybė, kuris, viena vertus, išgarsėjo kova prieš lietuvybę, kita vertus, gyvenimo pabaigoje išleidęs lietuvišką knygelę.
Šio kontroversiško kunigo gyvenimo istorija Kuršėnuose, jo veikla padeda geriau suvokti lietuvių kalbos padėtį krašte XIX a. pabaigoje, nacionalinio atgimimo reikšmę Lietuvos istorijai.
Knygą sudaro pagrindiniai 4 skyriai. Pirmajame – „Kuršėnai iki XIX amžiaus“ aprašoma parapijos ištakos, miesto raida iki XIX a. Antrajame skyriuje „Ilgasis XIX amžius“ rašoma apie Šiaulių apskrities situaciją caro valdininkų akimis, „senosios ir naujosios gadynių konfliktą“, nevengiama šmaikščių pasakojimų apie kunigą A. Eidimtą, plačiai nupiešiama klebono V. Dambrausko asmenybė, kunigo Jono Novickio veikla Kuršėnuose.
Ypač turiningas trečiasis knygos skyrius „Tarpukaris“, kuriame nušviečiamas Europos kontekstas, Lietuvos situacija atgavus nepriklausomybę 1918 metais. Daug rašoma apie bažnyčios svarbą Lietuvos visuomeniniame gyvenime, bažnyčių statymo bumą Lietuvoje, Kuršėnų bažnyčios statybą.
To meto Kuršėnų gyvenimą iliustruoja ir knygą praturtina unikalios, nuotraukos iš A. Liorento, P. Kaminsko, I. Laurinaitytės, I. Norkienės, J. Kiriliausko asmeninių archyvų bei Mažeikių muziejaus archyvo. Nuotraukose atsispindi, kokie aktyvūs Kuršėnuose tarpukariu buvo šauliai, saviveiklininkai, pavasarininkai, mokytojai, kitų organizacijų nariai. Ypač retos nuotraukos, kuriose Kuršėnų miesto (bažnyčios, Pavenčių cukraus fabriko statybos, gegužinių vaizdai, prezidento A. Smetonos vizitas Pavenčiuose) ir apylinkių vaizdai.
Knygos ketvirtoje dalyje, skaudžiausioje – „Sovietinė okupacija 1940-1941 m. represijos. Žudynės“ autorius nevengia kalbėti ir aprašyti, minėdamas konkrečias pavardes, istorijos liudininkų pasakojimus, skaudžius XX a. penktojo dešimtmečio įvykius, nekaltų žmonių žudymus, pateikiama daug iliustratyvių istorijos liudininkų pasisakymų. Čia pasakojama apie okupacijos pradžią, atkutusius raudonuosius aktyvistus, beprasmius žudymus.
Akcentuotina knygos detalė, kad autorius, aprašydamas to meto situaciją Kuršėnuose, nepamiršta pagal specialybę esąs istorikas, todėl nevengia nutolti nuo Kuršėnų, dažnai primena visos Lietuvos aprašomo laikmečio situaciją ir kontekstus. Kartais toks autoriaus pasirinktas pasakojimo būdas kelia abejonių, išblaško dėmesį Kuršėnams, bet kartu jas išsklaido, kai geriau pajunti Lietuvos aprašomo periodo situaciją.
Dar vienos knygos, kurios sumanymas ir realizavimo idėja kilo Kuršėnuose, pasirodymas suponuoja mintį, kad Kuršėnai savo knygų leidyba, iš čia kilusiais autoriais meta rimtą iššūkį, o dažnai jau ir lenkia Šiaulius. Akcentuotina detalė, kad Šiaulių rajono valdžia, Kultūros skyrius (priešingai negu Šiaulių) rodo išskirtinį dėmesį rajone kuriantiems autoriams, nuolat remia knygų leidybą. Ir pristatomą J. Kiriliausko knygą parėmė Šiaulių rajono savivaldybės visuomeninė kultūros taryba, pasirūpinusi, kad šios knygos 70 egzempliorių patektų į rajono bibliotekas.
J. Kiriliauskas. XIX a.–XX a. pirmosios pusės Kuršėnai. Gyvenimo fragmentai, laikas ir žmonės. – Šiauliai: S. Tumėno leidykla „Šiaurės Lietuva“, 2014. – 368 p.
