Naujausios
Grįžimas į vaikystės miestą
Kelmėje, Žemaitės viešojoje bibliotekoje, atidaryta iš Kelmės kilusios vilnietės dailininkės Linos Eitmantytės – Valužienės darbų paroda, kuri veiks visą gruodžio mėnesį. Savo iliustracijų knygoms parodą dailininkė skiria prieš dešimtmetį Amžinybėn iškeliavusiam savo tėčiui, jos grįžtančios tebelaukiančiai mamai, pirmiesiems mokytojams ir kitiems artimiems žmonėms. Kiekvieną sugrįžimą į gimtąjį miestą Lina prilygina įstabiausiai kelionei, nes nuo pat studijų laikų širdies kertelėje apsigyveno nepraeinantis ilgesys savo vaikystės miestui, primenančiam spalvingą ir jaukią pasakos iliustraciją.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Smuikas ir teptukas
Lina Eitmantytė – Valužienė tikisi, jog pasakų knygų iliustracijų paroda kiekvienam jos lankytojui primins vaikystę.
Savo gimtąjį miestą būsimoji dailininkė paliko dar paauglystėje. Išvažiavo į sostinę mokytis M.K.Čiurlionio meno mokykloje. Grįždavo tik per vasaros atostogas.
Lina mokėsi griežti smuiku. Tačiau traukė ir dailė. Kai reikėjo rinktis ką studijuoti, nugalėjo potraukis teptukui.
Dailininkė tebeturi ir smuiką. Pagriežia draugų ir savo šeimos rate. Muzikuoja ir abu Linos ir Sauliaus Valužių vaikai Dovilė ir Vykintas. Dalyvauja konkursuose. Bet lanko Tuskulėnų gimnaziją, kur sustiprintas dailės mokymas.
Lina sako, jog šiandieniniai vaikai neturi tokios didelės fantazijos, kokią turėjo jos ir ankstesniosios kartos. Net pradinukai jau naudojasi išmaniaisiais telefonais.
„Esu laiminga, kad mano vaikystė prabėgo mažame, jaukiame Kelmės miestelyje. Prisimenu vežimus, kinkytus arkliukais. Erdvumo, natūralios gamtos pojūtį. Žmonės ramūs, neskuba, sveikinasi ir šypsosi. Prie namų žydi gėlės, amsi šuniukai, prieš saulutę šildosi katės. Gyvenau pačiame centre.
Iš mokyklos spėdavau per pertrauką parbėgti namo pasiimti pamirštą sąsiuvinį ir grįžti atgal,“ – pasakoja Lina apie savo vaikystės patirtis.
Gal todėl, jog taip brangino savo vaikystės pasaulį dailininkė ir nusprendė su juo nenutraukti ryšių visą gyvenimą.
Ji iliustruoja knygas. Dirba dailininke ir menine redaktore leidykloje „Nieko rimto“, kuri leidžia tik vaikiškas knygas. Leidžia išskirtinį literatūrinį žurnalą vaikams „Laimiukas“, kurio tikslas sudominti vaiką skaitymu.
Iliustruoja geriausias knygas
Lina turi ypatingą tik jai būdingą vaikiškos knygos iliustracijos suvokimą ir savitą braižą. Vieni jos paveikslėliai fotografiškai tikslūs, kiti – grynas fantazijos vaisius. Juose vaizduojamos būtybės – fantastinės, nedaug bendro turinčios su realybe.
Kelmėje, Žemaitės bibliotekoje, eksponuojamos jos iliustracijos V.Palčinskaitės knygai „Muzika troliui“, kuri 2012 metais buvo išrinkta geriausia knyga vaikams ir paaugliams. Per du bibliotekos aukštus puikuojasi iliustracijos Neringos Vaitkutės knygai „Titnago plunksna“. Pastaroji taip pat dalyvauja Metų knygos rinkimuose knygų paaugliams kategorijoje ir patenka į populiariausiųjų penketuką. Lina iliustravo ir ankstesniąją šios rašytojos knygą „Vaivorykščių arkos“, ketina iliustruoti ir trečiąją „Šnabždesiai bedugnėje“.
Paukščių ir gyvūnų plejada pasitinka Selemono Paltanavičiaus knygos „Girios paštas“ iliustracijos. To paties autoriaus knygos „Labas, kaip gyveni“ iliustracijos dalyvavo Tarptautinėje knygų mugėje Bolonijoje tarp kitų Lietuvos stende savo darbus eksponavusių dailininkų.
Po parodos Lina gavo italų rašytojo Rikardo Geminiani pasiūlymą iliustruoti jo knygą „Rafis – baltasis erelis“. Autorius atsiuntė ir tekstą anglų kalba.
„Tai graži filosofinė istorija, akcentuojanti, jog kitoks, vadinasi – ypatingas, – pasakoja Lina. – Sutikau bendradarbiauti. Viskas vyko elektroniniu paštu. Nusiunčiau keletą bandymų. Piešiniai knygos autoriui patiko. Tuomet iliustravau ir sumaketavau visą knygą. Ji buvo išleista rusų kalba Sankt Peterburge.“
Per Bolonijos knygų mugės katalogą Liną surado ir suomiai. Pernai ji kartu su lietuvių dailininkais Stasiu Eidrigevičiumi ir Jūrate Račinskaite buvo pakviesta surengti savo iliustracijų parodą vienoje vasaros galerijoje.
Gimė ir sūnus, ir „Laimiukas“
Jau trylika metų Lina Eitmantytė – Valužienė leidžia vaikišką literatūrinį žurnalą „Laimiukas“. Jis gimė 2001-aisiais, kaip ir vyresnysis sūnus Vykintas.
Pirmuosius numerius išleido „Vagos“ ir „Krontos“ leidyklose. Dabar „Laimiukai“ leidyklos „Nieko rimto“ leidinys. Tai analogų neturintis vaikiškas literatūrinis žurnalas. Jis patraukia profesionaliomis iliustracijomis, literatūrinės tematikos kryžiažodžiais, kuriuos dažniausiai kuria kelmiškė bibliotekininkė Danguolė Garnienė. Publikuojama vaikų kūryba, kultūriniai pažintiniai faktai.
Prie žurnalo leidybos dirba žinomi lietuvių vaikų literatūros autoriai Kęstutis Kasparavičius, Selemonas Paltanavičius, Violeta Palčinskaitė, Neringa Vaitkutė, Gintarė Adomaitytė, Sigutė Ach bei jauni pradedantys kūrėjai. Lina apgalvoja jo turinį, paskirsto medžiagą, kuria iliustracijas, maketuoja, rengia interviu ir teminius straipsnius. Vaikai Dovilė ir Vykintas kartais taip pat talkina – pateikia įdomių faktų apie dailę, istoriją, mokslą, kuria kryžiažodžius. Vyras Saulius, leidykloje dirbantis Edukacinių renginių vadovu ir besirūpininantis leidyklos knygų sklaida, rengia naujo žurnalo numerio pristatymus. Tad „Laimiukas“ gyvena ne tik leidykloje „Nieko rimto“, bet ir Valužių namuose.
„Labai lengva buvo, kol vaikai mokėsi pradinėse klasėse. Tuomet per savo vaikus, jų draugus ir bendraklasius puikiai pažindavome „Laimiuko“ skaitytojų auditoriją, – pasakoja Lina. – Dabar kiek sudėtingiau.“
Naujausias Linos projektas „ABC meno kūriniuose“, kurį remia Kultūros rėmimo fondas. Tai užduočių knygelė. Raides iliustruoja klasikinės dailės kūriniai. Publikuojami žymių dailininkų paveikslų, esančių Valdovų rūmuose, Vilniaus ir Kauno dailės galerijose, Šiaulių „Aušros“ muziejuje kopijos. Pavyzdžiui, Ė raidę iliustruoja XIX amžiaus dailininko nutapytas ėriukas. Tai pirmas vaiko sąlytis su menu.
Iliustracijose – ir dalelė Kelmės
Lina Eitmantytė – Valužienė sako, jog darbas leidykloje jai labai mielas. Kartais būna sunku. Ypač tomis dienomis, kai reikia atiduoti baigtą iliustruoti knygą spaudai. Tuomet tenka aukoti savaitgalius ir naktis.
Stiprybės jai įkvepia ir vaikystės miestas Kelmė. Vaikystės miesto medis, matytas žvėrelis, pievoje aptikta gėlė, seno dvaro pastatas visuomet praturtina kuriamas iliustracijas.
„Mano mylimas kelias buvo nuo namų iki sodų, – mena Lina. – Nueitas daugybę kartų. Kaip ir žingsniavimas tykiomis gatvelėmis dvaro link, kur netoliese gyveno mano močiutė.
Kai išvažiavau mokytis į Vilnių, labai pasiilgdavau to tylaus, ramaus miestelio ritmo. Stengdavausi sugrįžti kuo dažniau. Vasaros atostogos Kelmėje tuo metu atrodė neką prastesnės už išvyką į užsienį. Ypač įsiminė klajonės po miestelį ir jo apylinkes ieškant vaizdų, kuriuos mėginau nupiešti – akvarele, tušu ir plunksna, pastele, pieštukais. Tai buvo studijų laikų praktikos užduotys.
Bet jas atlikdama įdėjau tiek meilės, kad atsiskaitymo metu dėstytojai stebėjosi – koks mielas tas tavo gimtasis miestelis. „
Linos Eitmantytės – Valužienės asmeninės nuotraukos
POMĖGIAI: Lina Eitmantytė – Valužienė nuo vaikystės turėjo du pomėgius – muziką ir dailę. Dailė tapo jos kasdieniniu darbu. Smuikelis liko laisvalaikiui.
GAMTA: Žvėrelius ir paukščius vaikiškų knygų iliustracijoms Lina Eitmantytė – Valužienė stengiasi nupiešti itin tiksliai. Ieško nuotraukų ir mokslinės literatūros.
DVASIA: Net fantastinėse Linos Eitmantytės – Valužienės sukurtose būtybėse gyvena deroji dvasia.