Grįžimas į plačiąsias lankas

Grįžimas į plačiąsias lankas

Grįžimas į plačiąsias lankas

Vytautas KIRKUTIS

Šiandien su „Šiaulių kraštu“ — vėl “Atolankos“. Aštuoni puslapiai apie dailę ir literatūrą, knygas ir jų autorius, literatūros kūrėjus ir mokslo analitikus, tautodailininkus ir fotomenininkus, dizainerius ir kino kūrėjus, kraštotyrininkus ir menotyrininkus. Apie tai, kas “Atolankose“ buvo rašoma tuomet, kai jos pradėtos leisti (1995 gegužės 20). Apie tai, prie ko ne kartą būdavo grįžtama dienraščio puslapiuose ar atskirose publikacijose.

Gal ir neteisinga rašyti grįžtama, nes kultūra, menas, literatūra visada buvo ir yra vienos iš svarbiausių „Šiaulių krašto“ temų. Tik tos lankos kartais būna mažesnės (puslapis ar du), kartais — platesnės ( keturi ar aštuoni puslapiai). Ne viskas priklauso nuo gerų norų, kuriais, žinovai sako, ir pragaras grįstas

Šiandien grįžtame į plačiąsias lankas. Gal kas ir abejoja: argi dabar pats geriausias metas nuklysti į kultūros, meno, literatūros lankas, kai pati kultūra, menas, literatūra gerokai krizės nukrizenti. Materialistai čia teisūs.

O idealistai? Gal mums ekonomines krizes bei visuotinio popsinio primityvizmo laikus išgyventi ir padeda tylioji kultūra, menas, literatūra? Be to, dienraščiui „Šiaulių kraštas“ niekada netrūko sveiko idealizmo, kuris bent mane labai žavi.

Taigi — eikime į plačiąsias lankas. 1995-aisiais rašėme ir dabar pakartojame: „Atolankos“ ir būtų ta vieta, kur galėsime sustoti, į platesnes lankas pasidairyti, šiek tiek gilesnių prasmių paieškoti.“ Norėtųsi gelmės. Juk jau nusibodo politinės ir kriminalinės seklumos, brangaus šou verslo pigios sensacijos.

Sakoma: pakeisk rakursą — ir pasikeis vaizdas. Atsistok ant kito kalnelio — ir kloniai visai kitaip nušvis. Pro skirtingus langus tas pats miestas kitaip atrodo. Tai tiesa. Tačiau žiūrėdamas ir matydamas tik paviršius, neišvysi ir nesuprasi esmės. O juk mums dažniausiai užtenka paviršių, išorės. Gražus paveikslas yra labai gerai, tačiau jis dar turi turėti gelmę. Ne tik plokštumą, paviršių, bet ir gylį. Visa esmė — kiek mums pasiseka į ją pasinerti. Kiekvienas meno kūrinys turi gylio matmenį. Jei eilėraštis būtų tik žodžiai su savo tiesioginėmis reikšmėmis, perskaitei — ir viskas aišku. Tik paviršius.

Būk malonus, skaitytojau, leiskimės į potekstės gelmes, ieškokime įvairių klodų, prasmių, kontekstų, asociacijų, minčių ir jausmų gijų... Susirūpinę paviršiais pamirštame gelmes.

Eime...

Jūsų siūlymai, pageidavimai, nuomonės, kūryba, komentarai padės mums parengti tokias „Atolankas“, kurios Jums labiausiai patiktų.

Adresas: „Atolankos“, P. Višinskio g. 26, LT-77155 Šiauliai

El. paštas: atolankos@gmail.com

Publikacijos internete: www.skrastas.lt