Naujausios
GRĄŽINKIME ŠIAULIŲ MIESTO AIKŠTEI ANKSTESNĮ PAVADINIMĄ
Jonas NEKRAŠIUS,
kultūrologas
Turgaus aikštės istorija
1445 m. Šiauliuose ties pagrindiniu keliu į Rygą, pastačius pirmąją medinę bažnyčią, pamažu susiformavo miesto centras ir turgaus aikštė, kuriai šiemet sukanka 570 metų. Joje (iki 1937 m.) vyko turgūs, kermošiai, jomarkai ir mugės.
Šiaulių turgavietė pagal šimtmečiais susiklosčiusią tradiciją, veikė aikštėje šalia pagrindinio miesto statinio – Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios. Čia buvo prekiaujama, čia susitikdavo miestelėnai, valstiečiai iš visos Šiaulių ekonomijos, čia atvykdavo pirklių iš kaimyninių šalių, čia savo išmonę ir meistriškumą rodė aplinkinių miestelių ir miestų amatininkai, meistrai. Turgus skatino miesto plėtrą, amatus, prekybą.
XVI a. viduryje Šiauliai – nemažas prekybinis miestelis su susiformavusia aikšte ir turgumi. 1649 m. inventoriuje rašoma, kad Šiauliuose išmatuota stačiakampė turgaus aikštė, kurioje buvo 19 sklypų (Kryževičius, V., „Šiauliai XVII-XVIII a. ir miestiečių kova dėl miesto teisių“, Iš: Šiaulių praeitis ir dabartis: [Str. rinkinys] (sud. S. Overaitė), Vilnius: „Mintis“, 1986, p. 40].
XVI a. pabaigoje aplink turgaus aikštę stovėjo 26 namai, kuriuose glaudėsi prekybininkai, amatininkų dirbtuvės. XVII a. viduryje stačiakampė turgaus aikštė užėmė 1 hektarą 42 arus. Beveik visos pagrindinės miesto gatvės suėjo į turgaus aikštę, aplink kurią telkėsi smuklės, karčiamos, kūrėsi turtingiausi miestelėnai ir amatininkai.
Bene pirmąkart Šiaulių turgaus aikštė pavaizduota 1699-1700 m. žemėlapyje, kurį braižė Saksonijos kariuomenės topografai. Jame pavaizduota Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (dabar Šv. Petro ir Pauliaus katedra) ir Turgaus aikštė.
Šiaulių ekonomiją pradėjus administruoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkui A. Tyzenhauzui, turgaus aikštė buvo pertvarkyta.
Vietoj senosios turgavietės, prie kurios 1755 m. buvo apie tris dešimtis sodybų, bažnyčia, klebonija ir špitolė, suplanuota didesnė turgaus aikštė, o aplink ją – prekybininkų balaganai ir amatininkų dirbtuvės.
Turgaus aikštėje buvo išmūryta dviejų aukštų, galuose paremta keturiomis, o iš šonų – šešiomis kolonomis austerija – užeigos namai. Austerijos kluone buvo laikomi vežimai ir arkliai (Trimonienė, R., „Šiaulių miesto iždo namai (ištrauka iš 1786 m. Šiaulių ekonomijos inventoriaus)“, Iš: „Šiaulių metraštis 2003-2006“, Šiauliai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, 2007, p. 277-282).
Aikštės viduryje buvo pastatytos prekybinės eilės – du dideli kiaurai pervažiuojami korpusai. Buvo statomi namai amatininkams. Į pietvakarius nuo aikštės lygiagrečiai su ja nutiesta Mintaujos gatvė.
1793 m. gegužės mėnesį Šiauliuose lankęsis vokietis mokytojas ir istorikas Frydrichas Šulcas, 1793 m. arkliais per Lietuvą važiavęs iš Livonijos į Lenkiją, kelionės įspūdžių knygoje apie Šiaulių senąją turgaus aikštę rašė: „Turgaus aikštė palyginti labai erdvi. Iš vienos pusės ją supa minėti mūriniai pastatai, bažnyčia ir daboklė. Kairėje stovi dviguba eilė žydų būdų ir parduotuvių, kuriose pardavinėjami medvilniniai audiniai, gelumbė, stiklas, duona ir kiti daiktai (...)“ [Kraštas ir žmonės: Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV-XIX a.), 1793 m. mokytojo Fridricho Šulco (Schulz) 1793 m. kelionės įspūdžių fragmentai“ Vilnius: Mokslas, 1988, p. 110].
Amžiams bėgant Turgaus aikštė buvo vadinama visaip: Rynek, Rynok, Bazarnaja ploščiad, Markt, Marktplatz, Markttag, Marktbetrieb, Rinkos aikštė, Turgaus aikštė ir kt.
Šiaulių turgaus aikštė buvo pavaizduota 1800-1801 metais po inventorizacijos nubraižytame miesto plane. Tai seniausias žinomas spalvotas miesto planas, kuriame pavaizduota Šiaulių bažnyčia, miesto turgavietė, aikštė, gatvės ir pastatai. 1852 m. plane miesto aikštės plotas, ribojamas Tilžės ir Varpo gatvių, vadinosi Turgus (rus. Rynok).
1872 m. sausio 14 d. patvirtintas Šiaulių miesto planas, kuriame aiškiai nubrėžta miesto teritorija, pavaizduota Turgaus aikštė. Yra išlikęs 1872 m. Šiaulių miesto plano 1903 m. tipografinis atspaudas, kuriame nurodyta Turgaus aikštė, visos pagrindinės miesto gatvės, svarbiausi pastatai. Šis miesto planas buvo pakoreguotas 1912 m., tačiau aikštė ir gatvių tinklas išliko beveik toks pat.
Iki Pirmojo pasaulinio karo turgaus aikštėje stovėjo pastatai – krautuvės („torgovyje riady“), statyti dar A. Tyzenhauso laikais; per karą jie buvo nugriauti. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiams užėmus Šiaulius, turgavietė dar vadinta Rinkos aikšte, arba Marktplatz.
1935 m. pradėta miesto turgaus aikštės rekonstrukcija. 1936 m. gruodžio 9 d. Šiaulių miesto tarybos posėdyje buvo nutarta senąją turgavietę panaikinti, išrinkti komisiją, kuri rūpintųsi naująja turgaviete.
Buvo nutarta senąją turgavietę iškelti iki 1938 m. sausio 1 d. 1937 m. pabaigoje iš aikštės prekyba galutinai iškelta į jau anksčiau veikusią turgaus aikštę Vilniaus, M. Valančiaus, Žemaitės gatvių ir Aušros alėjos.
1938 m. sausio 1 d. senoji turgavietė miesto centre (dabar Prisikėlimo aikštė) buvo galutinai panaikinta. Vietoj stačiatikių cerkvės ir dalies turgaus aikštės buvo įrengtas skveras su fontanu ir gėlynais.
Iškėlus turgavietę ir buvusiai aikštei praradus jos buvusią paskirtį, nuspręsta šią aikštę paversti žmonių susibūrimų ir švenčių vieta. 1938 m. gruodžio 1 d. įvykusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje buvusi turgavietė (miesto centre) pavadinta Laisvės aikšte (Įdomus mūsų momentas, 1938 m. gruodžio 4, p. 1).
Po Antrojo pasaulinio karo šioje aikštėje atsirado sovietinio kario skulptūra su penkiakampėmis žvaigždėmis šonuose ir juos juosiančia tribūna-siena, o ši vieta buvo pervadinta Pergalės aikšte.
Laisvės aikštė ir paminklas Tautos laisvei
Po Nepriklausomybės atkūrimo Pergalės aikštė pakeitė pavadinimą į Prisikėlimo aikštę. Tuo metu nebuvo pasidomėta apie tai, kokį pavadinimą prieškaryje turėjo ši Šiaulių miesto aikštė.
Istorikai, politikai ir miesto visuomenė diskutavo kokį jai parinkti pavadinimą ir nusprendė apsistoti prie Prisikėlimo aikštės pavadinimo. 1998 m. Šiaulių miesto Tarybos sprendimu buvo patvirtintas projektas dėl paminklo „Tautos laisvei“. 1999 m. bendrovė „Šiaulių planas“ parengė Prisikėlimo aikštės detalųjį planą (autoriai: architektai A. Černiauskas, V. Rudokas ir A. Vyšniūnas). 2006 m. priimtas naujas Šiaulių m. Tarybos sprendimas dėl Prisikėlimo aikštės ir paminklo Tautos laisvei.
Kiekvienos šalies, miesto istorijos esmė yra kultūros paveldas, tradicijos ir jų tęstinumas. Jau daugiau kaip dvidešimt penkeri metai esame nepriklausomi ir laisvi. Pakilome ir kelkimės! Tauta prisikėlė. Laisvė iškovota. Ją reikia branginti ir saugoti.
Pagerbiant nepriklausomos Lietuvos laisvės kovotojų kovas ir žygius (artėjančio Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga), atstatant istorinį teisingumą ir puoselėjant tradicijų tęstinumą, siūlau Šiaulių miesto Tarybai priimti sprendimą ir grąžinti Šiaulių miesto aikštei jos ankstesnį pavadinimą – LAISVĖS AIKŠTĖ, kuris buvo suteiktas Šiaulių miesto tarybos posėdžio 1938 m. gruodžio 1 d. nutarimu.
2015 m. vasarą internetiniame tinklaraštyje paskelbta informacija „Naujas Šiaulių simbolis: skelbiamas Prisikėlimo aikštės sutvarkymo konkursas“. Jame rašoma, kad Šiaulių miesto savivaldybė skelbia miesto centrinės dalies – Prisikėlimo aikštės su prieigomis – sutvarkymo projekto architektūrinės koncepcijos techninio projekto dalies konkursą.
Šiaulių miesto savivaldybės skelbiamo koncepcijos techninio projekto dalies atviro konkurso pagrindinis tikslas – rasti geriausią sprendimą atnaujinti Šiaulių centrinės miesto dalies teritoriją. Vienas pagrindinių uždavinių – sukurti naują miesto simbolį – miestiečių aikštę, kuri būtų gyvybinga miesto erdvė, vienijanti miestiečius. Numatomos aikštės funkcijos, reprezentacinė, miesto renginių, rekreacinė, bendravimo erdvės, tenkinant įvairių amžiaus bei socialinių grupių poreikius.
Sakoma, nauja, tai pamiršta sena. Šiaulių miesto aikštė dar prieškaryje, nuo 1938 m. gruodžio 1 d. buvo gavusi savo pavadinimą Laisvės aikštė ir paskirtį. Joje vyko svarbiausi miesto visuomenės renginiai ir minėjimai, šventės ir akcijos.
Siūlau į konkurso „Naujas Šiaulių simbolis: skelbiamas Prisikėlimo aikštės konkursas“ sąlygas ir uždavinius įtraukti vieną iš pagrindinių uždavinių – atkuriant istorinį teisingumą ir tradicijų tęstinumą – įprasminti miesto simbolį Laisvės aikštę su paminklu (ar monumentu) Tautos laisvei sukūrimu ir pastatymu.
