Naujausios
Fakto ir reportažo meistras G. Baranauskas paliko ryškų ženklą Šiaulių miesto ir krašto žurnalistikoje, laikraščio istorijoje. Giedrius, ištobulinęs tik jam būdingą optiką – regėjimo meną, gebėjo vaizdais perteikti dienos aktualiją ir nuotaiką, papasakoti istoriją.
G. Baranauskas fotografuoti pradėjo nuo 11 metų. 1991 metais Vilniaus technologijos technikume įgijo fototechniko specialybę. Daug žinių gavo atlikdamas praktiką Lietuvos kino studijoje, ryškindamas kino juostas.
Arčiau žmogaus
„Šiaulių krašto“ laikraščio redakcijoje Giedrius Baranauskas pradėjo dirbti 1991 metais ir be pertraukos dirbo iki 2020 metų. Giedrius sparčiai mokėsi fotožurnalistikos: greitai suprato, kad laikraštinė fotografija reikalauja ne spalvų ir nuotaikos pustonių, ne laikmečio apibendrinimo ar originalių vaizdavimo formų, bet ryškių veiksmo detalių, fotoaparato objektyvą priartino arčiau žmogaus, arčiau daiktų.
Laikraštyje išspausdinta tūkstančiai G. Baranausko nuotraukų, redakcijoje liko milžiniškas fotoarchyvas – per 200 tūkstančių negatyvų ir per 300 tūkstančių skaitmeninių nuotraukų. Tai, kad fotografija „Šiaulių krašte“ tapo ryškia informavimo forma, lėmė ir Giedriaus profesionalumas bei darbštumas. Įtaigaus, netikėto kadro poreikis ir paieška redakcijoje tapo žurnalistinio darbo norma.
Vizualinė antropologija
Nemažai Giedriaus Baranausko fotografijų gali būti priskirtos vizualinei antropologijai, tyrinėjančiai žmonių gyvenimo būdą ir jų santykius su aplinka. Jo dokumentinė fotografija dažnai fiksuoja tai, ko daugelis stebinčiųjų tą patį įvykį (tą pačią akimirką) nepamato – išskirtinių detalių, kurios papildo ne tik informacijos pranešimą, bet ir žiūrovui suteikia emocijų: vertinimų, asociacijų, prisiminimų.
Parodoje „GB optika“ eksponuojama dalis laikraščio „Šiaulių kraštas“ aktualizuotų pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio temų. Fotopasakojimai ir juos lydintys tekstai sudaro vientisą fotodokumentikos bloką.
1991 m. rugsėjis: „Radinys“ primena apie buvusios „Pergalės“ aikštės paminklo demontavimą ir rastą butelį su laikmečio dokumentais.
1992 m. spalis: turto dalybos Bubių (Šiaulių r.) žemės ūkio bendrovėje.
1993 m. birželis: Šiauliuose pasirodė pirmieji litai – šypsenos žmonių veiduose. „Talonai – į istoriją. Atia „meškutėms“! Už 100 talonų – vienas litas.“
1995 m. birželis: šunų kovos. Taip, tikrai – tai vyko Šiauliuose. “Nei ištaškytų mėsų, nei paleistų žarnų nebuvo. Buvo šiek tiek kraujo“, – rašyta „Šiaulių krašte“.
Eksponuojamos ir kelios socialinės temos. 1996 m. rugpjūtis, Šiaulių r. – vaikas norėjo duonos. „laikant ant rankų vaiką, delnas virpėjo nuo širdelės plakimo“.
Didžiausias šios parodos rengėjų iššūkis buvo iš tūkstančių ryškių praėjusio laiko siužetų atrinkti dvidešimt vizualių pasakojimų.
G. Baranausko fotodokumentikos palikimas jau pradėtas skaitmenizuoti, yra aprašomas, ieškoma įvairių šio turto sklaidos formų.
Laiko loterija
Giedriaus fotodarbuose užfiksuotos detalės turi ypatingą užtaisą – kodą, būdingą būtent jo fotografijai, kai vaizdu neretai papasakojama įtaigiau, stipriau nei žodžiais.
„Kodas GBs“ – Giedriaus ženklas redakcijos skaitmeniniuose archyvuose.
Giedriaus Baranausko 50-mečio proga Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje buvo surengta fotoparoda „Kodas GBs“. „Atrinkau 50 nuotraukų, sukurtų 2004–2018 metais. Visi momentai pagauti Šiauliuose ir Šiaulių regione. Nuotraukų nepavadinau, tegul kalba pačios. Galbūt kai kur lankytojai atpažins save ir ne tik... Tegul kiekvienas randa savo kodą“, – sakė autorius.
„Svarbiausia reikiamu momentu atsidurti reikiamoje vietoje ir suspėti paspausti fotoaparato mygtuką. Nespėsi – kadro nebus, turi pamatyti ir paspausti kone tuo pačiu momentu. Didelės įtakos turi ir „laiko loterija“ – kai nieko neplanuoji, mygtuką paspaudi nežinodamas, o rezultatas pranoksta visus lūkesčius“, – apie spaudos fotografiją sakė G. Baranauskas.
Giedrius dažnai laimėdavo jo minėtoje „laiko loterijoje“.
Informacija virto fotofaktais
Parodoje G. Baranausko fotografijas lydi laikraščio publikacijų, kurių autoriai „Šiaulių krašte“ dirbę žurnalistai, apžvalgos. Retai kada laikraštyje pasirodydavo fotografijos be tekstų, o beveik visada – prie tekstų. Giedrius buvo gaudomas visų laikraščio žurnalistų, nes jo nuotraukomis iliustruotos publikacijos buvo labiau skaitytojų pastebimos, įtaigesnės, o neretai fotografijose užfiksuotos akimirkos kalbėdavo giliau už rašinį.
G. Baranausko fotodarbai yra informacija apie realų pasaulį, tai, kas iš tiesų egzistavo, kas buvo jo paties ir tekstų autorių patikrinta, buvo ir liko tiesa, iš tiesų įvyko. Taip fotonuotraukos virto fotofaktais. Žvelgiant retrospektyviai, G. Baranausko paliktas fotoarchyvas liudija ir aplinkos, visuomenės santykių kaitą, o su kiekvienais prabėgusiais metais tampa dar labiau vertingas.
Giedrius dalyvavo įvairiuose Lietuvos fotožurnalistų konkursuose. Tapo konkursų „Fotožurnalistika“, „Mes ir mūsų gamta“, „Žmogiškasis orumas ir socialinė izoliacija“, „Mūsų moterų pasaulis“, „Lietuvos spaudos fotografija“, „Mūsų policija“, „Žemės rankose“ ir kitų laureatu bei diplomantu. Šiaulių fotografijos muziejuje 2000 metais buvo surengta jo autorinė fotodarbų paroda „2,5 sekundės Šiaulių krašte“.
G. Baranausko nuotraukos spausdintos fotoinformaciniuose leidiniuose „Šiauliai. Šiaurės Lietuva“, „Tai Lietuva“, knygose „Tėvo Stanislovo pamokslai“, „NATO oro policijos misijos dešimtmetis: įvykiai, faktai, asmenybės“, Lietuvos spaudos fotografų klubo leidiniuose „Lietuvos spaudos fotografija“, istorijos ir kultūros žurnale „Padubysio kronikos“ ir kitur.
