Naujausios
Gera muzika — kaip geras vynas
Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalyje koncertavo žymiausias Lietuvos obojininkas Robertas Beinaris. Muzikantas sako, jog obojus vadinamas meilės instrumentu, ir nors juo groti nėra lengva, vis daugiau vaikų pradeda pūsti obojų.
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
Reikia nemažai kantrybės
Obojaus muzika Robertas susižavėjo vaikystėje, nes tai instrumentas — vienas pagrindinių orkestre. Obojai yra keturių rūšių, viena jų vadinasi — meilės obojus.
R. Beinaris dėsto Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos ir Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokyklos.
„Nei pasaulyje, nei Lietuvoje nėra daug profesionalių obojininkų, nes tai viena sunkiausių specialybių. Vien obojaus liežuvėlio drožimas užima penkias valandas, kartais nepavyksta, tad reikia daryti iš naujo. Obojaus liežuvėlį kiekvienas turi pasidaryti individualų, nėra universalių“, — sako Robertas.
Populiarindamas obojų, Robertas pradėjo rengti tarptautinį konkursą. Jei prieš dvejus metus konkurse dalyvavo 15 obojininkų, tai šiais metais vien iš Lietuvos, dalyvavo 19 jaunųjų muzikantų.
Robertas, populiarindamas savo specialybę, važinėja po Lietuvos miestus. Muzikantas juokiasi: pradžioje vaikams pateikia gražiąsias obojaus puses.
Atbaido brangūs instrumentai
Pedagogas sako, jog prieš mokymosi reformas, Lietuvoje buvo geresnė muzikantų ugdymo sistema nei užsienyje. Buvo rengiami muzikantai nuo muzikos pagrindų, vėliau — aukštesnioji mokykla, dar vėliau — akademija. Dabar nebeliko viduriniosios grandies.
Robertas pateikia Prancūzijos, kurioje jis ir pats mokėsi, pavyzdį. Ten vaikai muzikos mokosi mokyklose prie aukštosios muzikos mokyklos. Geriausieji muzikos mokslus tęsia aukštojoje mokykloje.
Dar vienas skirtumas tarp Lietuvos ir Prancūzijos ar Vokietijos: vaikų tėvams nereikia rūpintis instrumentais.
„Ateina tėvas ir sako: noriu, kad vaikas mokytųsi groti obojumi. Pasakau, kad reikia instrumento. Tėvai sutinka nupirkti. Tuomet sakau: instrumentas kainuos 10 tūkstančių litų. Tokia lietuviška realybė. O užsienyje tokių problemų nėra, mokyklos turi instrumentus“, — sako menininkas.
Užsienyje taip pat nėra problemų susirasti norimo kūrinio gaidas, nueini į biblioteką ir pasiimi. Lietuvoje daugelio kūrinių natų turi ieškotis per pažįstamus.
Muzika — it geras vynas
Muzikantas mano, kad reikėtų keisti bent jau visuomeninio televizijos transliuotojo požiūrį į kultūrą, jog jis atliktų švietėjiškąją misiją. Dabar visuose komerciniuose televizijos kanaluose ir pramoginiuose žurnaluose vien popatlikėjų veidai. Jaunam žmogui sunku susivokti ir suprasti, kas yra kultūra.
„Reikia aiškinti, kad kultūra tai — muzika, dailė, architektūra, skulptūra, teatras, poezija. Žodis “kultūra“ neretai skamba keistai ir ne vienam žmogui atrodo, kad tai yra skirta ne jam“, — mano R. Beinaris.
Kadangi muzikantas groja Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, Lietuvos nacionalinės filharmonijos kameriniame ansamblyje „Musica Humana“, tai kelis kartus sugalvojo padovanoti kvietimus į koncertus žmonės, kurie niekada nesiklausė klasikinės muzikos.
Po koncerto žmonės dėkojo už kvietimą ir sakė, jog tai, ką išgirdo, buvo „jėga“. Todėl, pasak Roberto, reikia leisti suprasti žmonėms, kas yra nesenstanti muzika, o kas — kelių mėnesių populiari dainelė.
„Gera muzika, kaip geras vynas. Galima sakyti: čia tokių metų derlius, čia iš to regiono. Galima kalbėti, kad apie vyną išmanai. Tikrieji prancūzai, vyno specialistai, sako: jei tikrai geras vynas, tai užrištomis akimis neatspėsi, raudonas jis, ar baltas“, — sako Robertas.
OBOJININKAS: Robertas Beinaris įsitikinęs, kad sąvoka „kultūra“, turi būti vaikams aiškinama nuo mažų dienų.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.