Naujausios
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės prisiminimuose – ir Pakruojo kraštas
Rašytojos, publicistės, visuomenės veikėjos ir lietuviškos spaudos bendradarbės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gyvenimas bei veikla neatsiejami nuo Puziniškio bei Joniškėlio. Tačiau su Pakruojo kraštu ją sieja giminės. Čia bėgo jos vaikystės vasaros, čia Gabrielė Petkevičaitė-Bitė turėjo bendraminčių, puoselėjusių lietuviško sąjūdžio idėjas.
Seneliai Petkevičiai: prievaizdas ir baudžiauninkė
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė gimė ir didžiąją gyvenimo dalį praleido Puziniškyje (dab. Panevėžio r.) bei Joniškėlyje (dab. Pasvalio r.). Pirmieji čia apsigyveno rašytojos seneliai Felicijonas Petkevičius (1788–1863) ir Justina Janulevičiūtė, Janulytė (1798–1854). Tai buvo XIX a. pirmoje pusėje.
Senesni ryšiai Petkevičius sieja su Rozalimu bei jo apylinkėmis.
Felicijonas Petkevičius buvo dvarininko Stanislovo Bialozaro, kuriam priklausė Padubysio dvaras, prievaizdas. Iš to paties dvaro baudžiauninkų kilusi ir rašytojos močiutė Justina.
Reikia manyti, kad Justinos būta neprastos, jei dvaro prievaizdas – bajorų luomo atstovas, ją įsižiūrėjo ir paėmė į žmonas.
Susituokę rašytojos seneliai Petkevičiai kurį laiką gyveno Padubysio dvare. Čia gimė vyriausieji jų vaikai: būsimasis rašytojos tėvas Jonas Leonas (1828–1909), Karolina Eleonora (1830-- ?) ir Juozas Vladislovas (1833–1852).
1835 m. Petkevičiai iš dvarininko Bialozaro nusipirko Puziniškio vienkiemį ir jame apsigyveno.
Motinos tėvai – Čelkių dvaro nuomininkai
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės seneliai iš motinos pusės Marija Namarauskaitė-Chodakauskienė (1815--1902) ir Kazimieras Chodakauskas (1814–1905) apie 1853-uosius iš dvarininko Karpio išsinuomojo Čelkių dvarą, netoli Rozalimo.
Kartu su tėvais Čelkiuose apsigyveno ir paauglė Malvina Ona Chodakauskaitė (1839–1870) – būsimoji Leono Jono Petkevičiaus žmona bei rašytojos motina, gimusi Kazliškių dvare ( dab. Molėtų r.).
Kiek ilgai Čelkiuose gyveno Malvina – neaišku. Žinoma tik tai, kad ji mokėsi Vilniaus gimnazijoje ir ją baigė. 1854-ųjų gruodžio 8-ąją Čelkių dvare gimė jauniausias Malvinos brolis Pranciškus Chodakauskas (mirė 1883 m.), o 1864 metų gegužės 16 dieną – ir jos sūnus Jonas Tadas Petkevičius (mirė 1893 m.).
Čelkiuose Chodakauskai gyveno tol, kol gimnazijose mokėsi jų vaikai. Vėliau senieji Chodakauskai iš dvarininko Karpio išsinuomojo Smilgių dvarą (dab. Panevėžio r.), o Čelkių nuomą perėmė jų sūnus Zbignevas Antanas Chodakauskas (1847--1930).
Archyvinius duomenis apie Chodakauskų giminės istoriją ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ainius Pakruojo krašte pateikė šios giminės atstovas, kaunietis Saulius Žaldokas.
Nepamirštami piemenų „kleckai“
Čelkių dvare pas savo senelius ne kartą lankėsi ir viešėjo Gabrielė, čia praleido ir 1865-ųjų vasarą. Neverta abejoti, kad tų vasarų pas senelius būta daugiau. Prisimindama jas, Bitė rašė:
„Bobutė (motinos motina) buvo aukštos dvasios kultūros žmogus, lygaus būdo ir su visais lygaus apsiėjimo. Mėgdavome mes, vaikai, vasarą pas ją viešėti. Niekuomet ji mūsų nebardavo. Be to, jos dvariukas (nuomoj laikė Čelkius, Smilgių parapija) stovėjo sodžiaus viduryje, kame nuolat pro tvoras galėjome šnekėtis su sodžiaus vaikais, su kuriais labai mėgdavome draugautis...
[...] Eidavau daržan su samdininkėmis daržovių ravėti, su bobute naminių paukščių lesinti, kiaušinių rinkti; mažieji povukai būdavo visai mano globai pavedami, rudenį dėdės pasiimdavo mane miškan ir, pasisodinę sau ant peties, leisdavo riešutauti. Gaudavau iš bernų tyčia man pataisytą grėbliuką, kai pievos buvo šienaujamos, ir grėbdavau, kad leistų man drauge su kiaulių piemenimis gryčios slenksty susėsti ir iš vieno bliūdo su jais mediniu šaukštu kleckus valgyti. Kiek menu, tie piemenų kleckai buvo man visuomet daug gardesni už visas vakarienes, mums, ponams, verdamas“.
Mokėsi ir Pamūšio dvare
Gabrielei Petkevičaitei-Bitei Pakruojo krašte teko ir mokytis. Tai truko nuo 1869 metų rugsėjo 2-osios iki 1870-ųjų gegužės Didžiojo Pamūšio dvare (dab. Linkuvos seniūnija). Dvaras tuomet priklausė Liudvikui Smogorževskiui (Smogoževskiui). Mokėsi Gabrielė pas jo žmoną Oną Smogorževskienę bei dukrą Smogorževskaitę.
Ar siejo bajorus Smogorževskius ir gydytojo Leono Jono Petkevičiaus šeimą giminystės ryšiai – neaišku. Tačiau, Ona Smogorževskienė tapo Petkevičių jauniausiojo sūnaus Leono – Aleksandro, gimusio 1869 m. gruodžio 31 dieną krikštamote.
Rašytojos dėdės valdė dvarus
Dabartiniame Pakruojo krašte gyveno ne tik rašytojos seneliai, bet ir jos dėdės – motinos broliai. Du iš jų kurį laiką iš dvarininko Karpio nuomojo šiame krašte buvusius dvarus. Gavenonių dvarą – Antanas Chodakauskas (1850–1925), Rimkūnų – Steponas Jonas Chodakauskas (1843--1915). Pavėzgių dvarą valdė Zbignevas Chodakauskas.
Du Petkevičaitės dėdės buvo vedę Landsbergytes. Steponas Jonas Chodakauskas – Adolfiną Karoliną Landsbergytę (1847–1907), Zbignevas Chodakauskas (1847–1930) – Elviną Feliciją Landsbergytę. Pastaroji buvo paveldėjusi Pavėzgių dvarą.
Su Landsbergių gimine susijusi ir Petkevičių šeima. Vienturtė Bitės tėvo sesers Karolinos dukra Marija buvo ištekėjusi už dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio. Deja, jų šeimyninė laimė buvo labai trumpa – Marija greit mirė.
Gavenonių dvare puoselėta lietuvybė
Artimiausias dvasia Gabrielei buvo dėdė, motinos brolis Antanas Chodakauskas, 1884–1906 m. gyvenęs Gavenonių dvare (dab. Šiaudinių kaimas Pakruojo r.). Jį savo atsiminimuose ne kartą mini ir rašytoja.
Nežiūrint to, kad buvo lenkas, A. Chodakauskas save laikė lietuviu ir visa širdimi pritarė lietuviškajam sąjūdžiui, bendravo su jo veikėjais: Povilu Višinskiu, Adomu Sketeriu, Motiejumi Čepu, bičiuliavosi su kalbininku Jonu Jablonskiu. Jablonskis su šeima Gavenoniuose ilsėjosi ne vieną vasarą. Beje, G. Petkevičaitė buvo ir jo dukters Sofijos, vėliau ištekėjusios už būsimo Lietuvos prezidento Antano Smetonos, krikštamotė.
1906 m. Antanas ir Marija Chodakauskai nusipirko iš Liubomiro Krauzės Sebentiškio dvarą, esantį dabartiniame Biržų rajone. Prieš mirtį 20 hektarų žemės paaukojo Suosto bažnyčiai. Palaidoti Suosto kapinėse, šalia knygnešio Jurgio Bielinio.
Kaimynė – politikė K. B.
Pakruojo krašte rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė turėjo ir artimų bičiulių. Viena jų – Rozalimo (Padubysio) dvaro savininkė Konstancija Bagdonavičienė (Bogdanavičienė). Šį dvarą valdė iki 1914-ųjų. Vėliau jį atidavė podukrai, o pati Rozalimo miestelyje, prie pat pušyno pasistatė įdomios architektūros medinį namą.
Bagdonavičienė pasižymėjo tvirtu charakteriu, griežta, savita nuomone, kur kas platesniu akiračiu, nei kiti provincijos dvarininkai. Ji buvo tas žmogus, su kuriuo Gabrielei Petkevičaitei buvo malonu bendrauti. Jos dažni apsilankymai Puziniškyje minimi rašytojos „Karo meto dienoraštyje“. Juose K. Bagdonavičienė vadinama „Kaimynė politikė K. B.“
„Buvo šiandien apsilankiusi dvarininkė B[ogdanavičienė] iš P., prie pat Rozalimo. Neapsakomai apsidžiaugiau tos ponios apsilankymu. Ji vienintelė tarp šios apylinkės dvarininkų, kuri orientuojasi politikoje.
Atitekėjusi iš Poznanės, nors ir aristokratų kilmės (giminiuojasi su mūsų kunigaikštienėmis Oginskienėmis), pakrikusi kaip ir visas tas luomas, tačiau protauja sveikai ir turi nemažą bagažą žinių iš istorijos ir literatūros.
Pasistengė ji ir mūsų kalbos pramokti, nors jos lūpose skamba neįpratusiems jos klausytis kaip nelyginant kiniška... Tačiau, atsižvelgiant į gerus moters norus, reikia ją už tai pagerbti. Auklėdama ir augindama 20 metų atgal savo podukras, į jų mokslo planą buvo įtraukusi ir lietuvių kalbą, ką gal vienas iš tūkstančio (gal ir to ne) mūsų dvarininkų yra daręs. Tos podukros užtai ir išmoko. Kitų mokytojų nesant, anais laikais vietos gydytojai buvo kviečiami dėstyti (d-rai Polujanskas ir Antanas Vileišis ) lietuvių kalbos“.
Pas Bagdonavičienę lankydavosi ir G. Petkevičaitė, o karo metais (1917-aisiais) kurį laiką net gyveno.
Bagdonavičienė Lenkijoje turėjo įtakingų giminių. Vienas iš jų – užsienio reikalų ministras J. Bekas. Šiam mirus, išvyko į Lenkiją perimti jo palikimo. Čia neilgai pagyvenusi, mirė.
Bendravo su krašto šviesuoliais
Tarp rašytojai pažįstamų Pakruojo krašto žmonių buvo ir – lietuviško sąjūdžio veikėjai: Žeimelio gydytojas Adomas Sketeris, teisininkas Motiejus Čepas iš Diržių kaimo, lietuviško sąjūdžio simpatikas Jonas Siabas iš Krimlių dvaro.
Beje, jei šiandien žinome ne tik Jono Siabo vardą ir pavardę, bet ir daugiau jo gyvenimo faktų, turime būti dėkingi Petkevičaitei. Rašytoja , savo atsiminimuose jį ne tik paminėjo, bet ir parašė apie jį porą straipsnių. Jonas Siabas buvo rašytojos dėdės Antano Chodakausko kaimynas. Ko gero per dėdę ir susipažinta.
Su Petkevičaite-Bite buvo pažįstamas ir Linkuvos apylinkių knygnešys Jonas Žąsinas. Spaudos draudimo metais jis į Joniškėlį Petkevičiams pristatydavo lietuviškos spaudos. Jei tikėti knygnešio artimaisiais, gražioje Žąsinų sodyboje Mūrdvaryje, stovėjusioje ant Mūšos upės kranto, lankėsi ir Gabrielė Petkevičaitė.
Rašytojos artimieji – Pakruojo žemėje
Dauguma Gabrielės Petkevičaitės Bitės artimųjų ne tik gyveno Pakruojo rajone, bet čia ir atgulė amžinojo poilsio.
Rozalimo miestelio senosiose kapinėse palaidota rašytojos motina Malvina Petkevičienė, seneliai Marija ir Kazimieras Chodakauskai bei jų vaikai Vanda ir Aleksandras, anūkas Aleksandras – Zbignevo Chodakausko sūnus. Laimučių kapeliuose ilsisi Gabrielės Petkevičaitės-Bitės tėvas Jonas Leonas Petkevičius, jo sūnus Leonas, marti Magdalena ir sesuo Karolina Eleonora su vyru.
Pašakių kapuose palaidoti rašytojos seneliai Felicijonas ir Justina Petkevičiai bei jų vaikai Juozas Vladislovas ir Florijonas Felicijonas, Stačiūnų – G. Petkevičaitės-Bitės dėdės Zbignevo Chodakausko šeima.
RAŠYTOJA: Gabrielė Petkevičaitė Bitė, tapusi rašytoja, savo prisiminimuose aprašė vaikystės dienas pas senelius Čelkių dvare, netoli Rozalimo.
ISTORIJA: Rašytojos Gabrielės Petkevičaitės Bitės prisiminimuose minimas ir neįprastos architektūros namas, kurį 1914--1917 metais Rozalime prie pat pušyno pasistatė jos bičiulė dvarininkė Konstancija Bagdonavičienė. Dabar jame – miestelio bendruomenės namai.