
Naujausios
Fotografijų parodoje „Bradūno žemė“ – jaunosios kartos Lietuva
Dr. Nerijus Brazauskas
2017 m. lapkričio 18 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, Šiaulių knygų mugėje 2017, atidaryta fotografijų paroda „Bradūno žemė“. Fotokonkursas „Bradūno žemė“ buvo skirtas poeto, publicisto, redaktoriaus Kazio Bradūno 100-osioms gimimo metinėms pažymėti. Jo tikslas – skatinti Lietuvos mokinių ir studentų kūrybingumą, meninę saviraišką, siekį aktualizuoti Kazio Bradūno kūrybinį palikimą, gimtojo krašto grožį, tėvynės gamtinį, istorinį, kultūrinį, tautinį paveldą.
Seimo narys dr. Stasys Tumėnas kartu su Šiaulių apskrities P. Višinskio viešąja biblioteka bei UAB Šiaulių spaustuve vasarą pakvietė Lietuvos gimnazijų, kolegijų bei aukštųjų mokyklų jaunuolius dalyvauti fotografijų konkurse „Bradūno žemė“.
Konkurse dalyvavo 29 dalyviai, kurie atsiuntė 51 fotografiją. Parodoje eksponuojama 30 nuotraukų, kurias atrinko konkurso organizatoriai. Fotografijose moksleiviai ir studentai savitai užfiksavo Lietuvą (jos gamtą, kraštovaizdį, istorines vietas, piliakalnius, sodybas, kryžius, muziejus etc.). Dalyviai įdomiai ir prasmingai pagrindė nuotraukų ryšį su Bradūno kūryba: citavo eilėraščius, rašė esė, asmenines pastabas, nurodė literatūros kūrinius.
Antai I vietos laimėtoja Urtė Šlevaitė taip apibūdino nuotrauką „Gimstantys stebuklai“: „K. Bradūnas buvo žemininkas. Jis vertino gimtinę, savą žemę, suprato skausmą jos netenkant. Man tokios akimirkos yra labai svarbios ir jaučiu pareigą jas įamžinti. Kartais tokios akimirkos gali virsti nostalgiškomis, o ir nuotrauka kitiems atrodyti pati paprasčiausia, bet atspindėti gražiausius prisiminimus, vietas, išgyvenimus. Būtent todėl sieju šią nuotrauką su aprašomais K. Bradūno eilėraščiuose žmogaus išgyvenimais.“
II vietos laimėtoja Gabija Domarkaitė pacitavo Bradūno eilėraštį „Prakaito lašas“: „Jau pirmasai prakaito lašas /Nubėgo man veidu ramiu. / Toks didelis laukas, lašelis toks mažas, / O skęsta lig žemės gelmių.“ O paskui apibendrino ir minėtą poetinį tekstą, ir savo fotografijas: „Aš manau, kad nuotraukose užfiksuotos laukų akimirkos artimos K. Bradūno poezijai, kurioje plačiai aprašyta Lietuvos žemė, atskleistas jos laukų grožis.“
Kita II vietos laureatė Armina Gedgaudaitė fotografiją „Negeros akys“ apibūdino taip: „Šia nuotrauka noriu perteikti gamtos didybę, nemarumą, apie kurią kalbama Kazio Bradūno eilėraštyje „Girios“. Merginos tamsios, beveik juodos akys simbolizuoja lyrinio aš išgyvenimus [...]. Vaizduojama tik pusė veido, tarsi tai būtų mėnulio delčia, nuo kurios eilėraščio žmogus slepiasi miške.“
III vietos laureatės – Dovilė Kazlauskaitė ir Saulė Stanikūnaitė – citavo Bradūno eilėraščius „Laukai šaukia“ ir „Ištroškus“. Šie poezijos kūriniai buvo jų fotografijų įkvėpimo šaltinis.
Parodos atidaryme dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė Seimo narys dr. S. Tumėnas, Kazio Bradūno dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, Šiaulių miesto vicemeras Justinas Sartauskas, Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas.
Sveikindamas visus susirinkusius į parodos atidarymą, S. Tumėnas teigė: „Pirmiausia džiaugiuosi, kad iš Lietuvos mokytojų lituanistų judėjimo kilo ta idėja, kurią parėmiau ir aktyvizavau, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017-uosius paskelbė poeto Kazio Bradūno metais. Tai labai svarbu, nes tokiu veiksmu (kaip ir A. J. Greimo atveju) parodome, kad mums svarbūs visi lietuviai – ir per 2 milijonai, gyvenantys geografinėje Lietuvoje, ir tas milijonas, kuris istorijos vingių buvo išblokštas iš tėvynės, bet savo darbais, kova dėl laisvės dirbusiais ir dirbančiais savo kraštui, savo tėvų žemei. Vienas iš tokių ir buvo vienas ryškiausių mūsų poetų Kazys Bradūnas.“
Vertinimo komisijos (Ričardas Dailidė, Aleksandras Ostašenkovas, Regina Mačiulytė, Vita Žabarauskaitė) sprendimu, laureatais ir nominacijų laimėtojais tapo šie moksleiviai:
I vieta – Urtė Šlevaitė, Panevėžio r. Ramygalos gimnazijos moksleivė („Gimstantys stebuklai“);
II vieta – Gabija Domarkaitė, Šiaulių Jovaro progimnazijos moksleivė („Laukas II“),
Armina Gedgaudaitė, Panevėžio r. Ramygalos gimnazijos moksleivė („Negeros akys“);
III vieta – Dovilė Kazlauskaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos moksleivė („Protėvių žemė“),
Saulė Stanikūnaitė, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos moksleivė („Ištroškęs“);
Istoriškiausia fotografija – Inesa Mečionytė, Šiaulių logopedinės mokyklos moksleivė („Lietuvos partizanams“). Prizą nominacijos laimėtojai įsteigė Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė.
Metaforiškiausia fotografija – Adelė Brinkytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos moksleivė („Laukimas“);
Perspektyviausia fotografija – Justina Agurkytė, Vilniaus Valdorfo mokyklos absolventė („Begaliniame laukų tylėjime“);
Populiariausia fotografija (ją išrinko socialinio tinklo „Facebook“ lankytojai) – Gabija Domarkaitė, Šiaulių Jovaro progimnazijos moksleivė („Laukas II“).
Konkursas atskleidė, kaip Lietuvos jaunimas šiandien regi bradūnišką Lietuvą, kuri jau kitokia, bet vis dėlto sava. Kaip rašė konkurso dalyvis Mantvydas Mickys, [d]abar sukuosi, sukuosi vietoje, bet matau ir laiptus, kurie, manau, mane nuves į sėkmingą, kūrybišką, aktyvų gyvenimą.“
Danutė Andrijauskienė
Kaziui Bradūnui
Bradūnas įkrito į širdį
Su didele žodžio galia –
Ganiau dar aš bandą prie kelio,
O jis vis man ėjo šalia...
Išbraidęs kelius po pasaulį
Ir negandas slėpęs savy, –
Bradūnas kaip deimantų sauja
Giliai pasiliko širdy.
Konkurso dalyviai ir organizatoriai su Elena Bradūnaite-Aglinskiene (septinta iš kairės).