Europos žiūrovą keri japonų menininkės Y. Kusamos retrospektyva

Rūtos JANKUVIENĖS nuotr.
Y. Kusama ir mados dizainerė.
Vokietijos sostinėje Berlyne, galerijoje „Gropius Bau“, šią vasarą veikia žymios japonų menininkės Yayoi Kusama pirmoji retrospektyvinė paroda. Pamatyti šią parodą – išskirtinis potyris. Imi akivaizdžiai suvokti, kodėl ši 92 metų pasaulinio garso šiuolaikinio meno kūrėja vadinama taškų karaliene ir begalybės valdove. Ji peržengia erdvės ribas, apgaubia ir įtraukia žiūrovą į savo pasaulį.

Daugiau nei 70 metų kūrybos apžvalga

Tik įžengus į galerijos erdvę atsiveria įspūdinga instaliacija. Per du aukštus į viršų šauna spalvingi liepsnų liežuviai su taškų motyvu, būdingu Y. Kusamos kūrybai. Parodos pirmojoje salėje rodomas piešinys, kurį ji piešė būdama penkiametė, ir šiame vaikiškame piešinyje jau yra taškų.

Japonijoje 1929 metais gimusi Yayoi Kusama pirmąją parodą surengė 1952 metais savo gimtajame Matsumoto mieste. 1958 metais ji persikėlė į JAV, tikėdamasi kūrybos pripažinimo, bet ir čia jos vizionieriškos idėjos plačiai auditorijai nebuvo priimtinos, susidūrė su nepritekliumi, sirgo depresija.

Nuo šeštojo dešimtmečio rengia parodas JAV, Europoje ir Azijoje. 1973 metais visam laikui grįžo į Japoniją.

Parodos anonse rašoma, jog Y. Kusama kūrybos tarptautinis pripažinimas ėmė sparčiai augti devintajame dešimtmetyje. Cituojami menininkės žodžiai: „Laikas pagaliau nukreipia į mane žvilgsnį. Bet tai beveik nesvarbu, aš veržiuosi į ateitį.“

Paroda užima beveik 3 000 kvadratinių metrų ploto erdvę. Ji pavadinta „Yayoi Kusama retrospektyva „Meilės puokštė, kurią mačiau visatoje“. Tai daugiau nei 70 kūrybos metų apžvalga.

Eini per parodos sales, kurių kiekviena atspindi vis kitą menininkės kūrybos etapą. Rodomi ne tik kūriniai, bet ir dokumentinės nuotraukos, filmai su menininkės, kuri kovojo ir prieš karą Vietname, ir prieš rasizmą, gyvenimo kontekstais. Užfiksuotas juostoje jaunos Y. Kusamos nuogas protestas už sekso revoliuciją, dėl kurio buvo policijos sulaikyta, hipių judėjimo vaizdai, skamba ir garsioji bitlų „Michelle“.

Stulbinančios kūrybos formos

Y. Kusamos kūrybos įvairovė labai plati – tapyba, koliažas, skulptūra, vaizdo įrašai, performansai, instaliacija, mada, literatūra (yra išleidusi autobiografinį romaną, 20 knygų, tarp jų dvi – poezijos).

Retrospektyvinė paroda kuria meno spektaklį. Žiūrovas vedamas nuo ankstyvųjų paveikslų ir kaupiamųjų skulptūrų, kai lyg koralinėmis ataugomis, augalų šaknų struktūromis apauginami įvairūs objektai – valtis, stalas, foteliai, sofa, batai, – iki įtraukiančios aplinkos kūrinių. Įtraukiamas net mažasis žiūrovas, kuriam skirtas vaikų kambarys su spalvingomis instaliacijomis, galima piešti ant veidrodžių ar kurti savo paveikslą.

Parodoje rekonstruotas 1965 metais sukurtas pirmasis „Infinity mirror room“ (begalybės veidrodžių kambarys), pavadintas „Phalli's field“ (Falų laukas). Rodoma nuotrauka, kurioje pati Y. Kusama pozuoja raudonu bodžiu gulėdama ant falų audinio „Infinity mirror“ kambaryje. Cituojama, jog pati menininkė „Phalli's field“ – minkštų baltų falų formos maišelių su raudonais taškeliais lauką – apibūdina kaip „džiaugsmingą organinių ataugų pasaką“ ir norėjo parodyti, „kad esu vienas iš elementų, vienas iš taškų tarp milijonų taškų visatoje.“

Į veidrodinius begalybės kambarius užsukę žiūrovai daro asmenukes išmaniaisiais telefonais. Neatsispiri pagundai ir tavo atvaizdas tampa Y. Kusamos kūrinio dalimi.

Menininkė pristato ir naujai sukurtą Begalybės veidrodžių kambarį. Rodos, žengsi į juodą bedugnę, virš kurios visatos šviesų žaismas. Įveiki baimę ir eini per fantastinę kosminę erdvę.

„Jos apgaubianti aplinka, įskaitant begalybės veidrodžių kambarius ir didelio masto instaliacijas, siekia užgožti pojūčius. Begalybė ir savęs sunaikinimas yra pagrindinės Y. Kusamos kūrybos temos. Taškų ir tinklų modeliai padengia paviršius be pertrūkių, veidrodžiai sukuria svaiginančias begalybės erdves, kurios padvigubina mūsų žvilgsnį. Naudodama kūną instaliacijoje, kaip žiūrovo tarpininką, Kusama, ištrina ribas tarp figūros ir supančio pasaulio, siekdama visuotinio išplitimo į begalybę“, – rašoma parodos anonse ir tą įspūdį akivaizdžiai patiri.

Sakoma, jog įtakos Y. Kusamos kūrybai padarė haliucinacijos, patirtos vaikystėje dar būnant 10 metų. Sugrįžusi į Japoniją, ji apsigyveno psichiatrijos klinikoje, ten kuria toliau.

„Jos darbai yra langai, leidžiantys suprasti Kusamos pasaulį, jos vaizduojamas formas ir patirtas haliucinacijas. Jos taškų ir tinklų, taip pat didelio mastelio aplinka atsiranda dėl šių vizijų, – teigiama parodos tekstuose ir pabrėžiama: – Y. Kusama užduoda tokius klausimus: „Ar begalinė begalybė egzistavo anapus mūsų visatos? Nuo ko mes pradedame ir kur baigiasi mūsų aplinka?“

Yayoi Kusamos retrospektyvinė paroda Berlyne veiks iki rugpjūčio 15 dienos.