Naujausios
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje veikia garsaus Lietuvos dailininko Alfonso Čepausko paroda „Gyvenimo ir istorijų interpretacijos.“
A. Čepauskas gimė 1929 m. kovo 18 d. Gedgaudiškėje, Skaudvilės valsčiuje, Tauragės apskrityje. 1962 m. baigė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumo (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas) Poligrafijos skyrių. Dirbo meno redaktoriumi žurnaluose „Mokslas ir technika“ (1962–1973 m.), „Mūsų sodai“ (1973–1989 m.), žurnalo „Statyba ir architektūra“ dailininku (1978–1998 m.). Sukūrė ir paskelbė kelis šimtus iliustracijų žurnaluose, iliustravo rašytojų kūrinių. Sukūrė per 1 300 ekslibrisų, apie 300 estampų, keliasdešimt gausių grafikos ciklų Lietuvos istorijos temomis („Karšuvos poringė“, „Trapėnų kronikos“, „Išlikimo kelias“, „Lizdeika“, „Karšuvos mitas“), daug darbų atspindi individo būties, veiklos įprasminimo filosofinius pamąstymus („Būties ženklai“, „Žemiškos interpretacijos“, „Gyvenimiškos atodangos“, „Genokavitacija“, „Troškimų saugykla“, „Siluetai“, „Simbiozė“ ir kt.). Sukūrė plakatų, tapybos darbų, asambliažų, fotokoliažų, instaliacijų, kamerinių medžio skulptūrų, mažosios metalo plastikos skulptūrėlių.
A. Čepauskas dalyvavo daugelyje užsienio šalių tarptautinių parodų. Surengė 65 asmenines ekslibrisų ir grafikos parodas Lietuvoje ir užsienyje. Tarptautiniuose konkursuose pelnė per 50 įvairių apdovanojimų. Dvidešimt metų vadovaudamas Lietuvos ekslibrisininkų klubui surengė apie 100 vietinių ir tarptautinių parodų: „Vilnius – metropolis Lituanie“, „Gediminui – 650“, „Sakralinis ekslibrisas“, „Catechismus – 450“, „Lietuvos mokyklai – 600“, „Baltijos kelias'89“, „M. K. Čiurlioniui – 125“, „Žalgiriui – 600“, „1863 sukilimas“, „M. K. Oginskiui – 250“ ir daugelį kitų bei kitokių renginių.
Menininkas sudarė keliasdešimt parodų katalogų, bibliografinių leidinių, publikavo straipsnių apie parodas, konkursus, kūrybą Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Personalinėje parodoje Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos galerijoje eksponuoja ciklus ,,Ave vita“, ,,Sakmė apie kuršius“, ,,Kuršuvos mitas“. Cikle ,,Ave vita“ filosofiškai apmąstydamas būtį, gyvenimo kelią kūrėjas tarsi atskleidžia savo pasaulėžiūrą, vertybes.
Kūriniuose jaučiama daug optimizmo (tai būdinga ir pačiam autoriui). Kompozicijų lakštuose daug krikščioniškų simbolių: bažnyčia, nukryžiuotojo nešimas, stogastulpis, verpimo ratelis, simbolizuojantis gyvenimo ratą. Grafikos kompozicijų koloritas santūrus ir organiškai dera su linijų ritmika ir faktūromis. Ciklo ,,Sakmė apie kuršius“ lakštai – tarsi mažos novelės, trumpi pasakojimai ar skraidančios svajonės.
A. Čepauskas nepasakoja konkrečios egzistuojančios legendos, įvardytas sakmės žanras paprastai aiškina pasaulio, gamtos reiškinių kilmę, sakmėse žmogus susitinka su mitinėmis būtybėmis. Legendose krinta žvaigždės, dažnas atsikartojantis žuvies motyvas jūros bangose. Vizualizuoti pasakojimai puikiai atspindi pamario krašto sėkmes ir nesėkmes, jų kaitą. Čia nestinga faktų iš kuršių gyvenimo.
Ciklas ,,Karšuvos mitas“ dedikuotas Karšuvos regionui, kur, tikėtina, stovėjo pilis, ten, prie istorinių Žemaičių žemių, galėjo vykti mūšis. Kitaip tariant, šis grafikos kūrinių ciklas skiriamas mitui. Tai savotiškas naratyvas apie istorinę atmintį, kuri yra nugulusi po užmaršties pelenų sluoksniais ir kurią ištraukti į dienos šviesą gali padėti vizualinė kalba.
Šioje kolekcijoje dominuoja lakoniškas piešinys, išraiškingos linijos ir stambūs plokštumos tūriai. Kompozicijose autorius dažnai naudoja pozityvo – negatyvo principą taip lakštams suteikdama daugiau dramatizmo. Kompozicijas gausiai papildo tekstai. Kompozicijų plastikai parinktas charakteringas šriftas harmoningai įsilieja į bendrą visumą ir papildo grafikos lakštų turinį.
Kas vienija šiuos tris temų ir žanrų atžvilgiu skirtingus ciklus? Pirmiausia tai istorijos žinojimas, įžvalgos, kompozicijų monumentalumas. Gebėjimas nuo detalės pereiti prie alegorijos ir vėl grįžti prie niuansų. Naujų ciklų kūriniuose, kaip ir visoje autoriaus kūryboje (šalia estampų sukurta ir asambliažų, tapybos, skulptūros bei kitų dailės šakų kūrinių), pastebimas gebėjimas sklandžiai jungti skirtingus kultūrinius kodus: istorinį, sakralinį, filosofinį.
2016 m. liepos 15 dieną Skaudvilės gimnazijoje atidaryta nuolatinė dailininko, Tauragės garbės piliečio Alfonso Čepausko dailės galerija.Tai dar kartą patvirtina dailininko atvirumą, toleranciją žiūrovui, kolegoms kūrėjams.