
Naujausios
Ėjęs grožio ir gėrio keliu
Vytautas KIRKUTIS
Kuršėnuose, kurie skelbiasi esą Lietuvos puodžių sostinė, nelabai atsimenamas keramikas Povilas Sidaravičius (1933–2015). Gal dėl to, kad 1952 metais, baigęs Kuršėnų vidurinę mokyklą, išvažiavo mokytis į Vilniaus dailės institutą ir vėliau ryšiai su Kuršėnais buvo labai fragmentiški. O gal todėl, jog, pasak bičiulių, Povilas buvęs labai „kamerinis“ žmogus ir geriausiai jausdavosi tarp bendraminčių. O daugiausia bendraminčių turėjo sostinėje.
Povilas Sidaravičius gimė ne pačiuose Kuršėnuose, o aštuoni kilometrai nuo jų – pamiškės sodyboje Mažučių kaime. Gražiai su Sidaravičių šeima ir Povilu bendravo žymi keramikė, jau išėjusi amžinybėn Genovaitė Jacėnaitė (1933–2016). Apie dviejų keramikų ryšius pasakoja įdomūs Genovaitės Jacėnaitės prisiminimai. Beje, abiejų keramikų amžinoji poilsio vieta – Vilniaus Rokantiškių kapinės.
Menininkas, pedagogas, floristas, keliautojas, ilgametis Lietuvos edukologijos dėstytojas, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto garbės narys Povilas Sidaravičius labiau žinomas ir prisimenamas Vilniuje. Jo draugai parengė ir neseniai išleido prisiminimų knygą „Grožio ir gėrio keliu. Povilas Sidaravičius mūsų atminty“.
Knygos įžangoje rašoma, kad prisiminimų autoriai stengėsi išsaugoti „visa tai, ką Povilas mylėjo ir brangino. O mylėjo ir brangino jis viską – gyvenimą, žmones, Lietuvą, meną, keliones, bet labiausiai gėles – pats jas augino ir puoselėjo. Jo sukurtose kompozicijose savo vietą rasdavo ne tik puošnus žiedas, bet ir lauko smilga, medžio šakelė, skiedrelė, samanėlė ar akmenukas.“
Knyga, kurią sudarė Jadvyga Miniotaitė, Danutė Kurmilavičiūtė ir Vida Rogalskienė, pradedama paties Povilo Sidaravičiaus žodžiais, kuriais jis ragina visus: „Globokime mūsų gamtos grožį, mūsų medžius, tradicines gėles, darželius. Šypsokimės vieni kitiems. Mylėkime vieni kitus...“
Povilas Sidaravičius visą gyvenimą skleidė meilę gamtai, žmogui, menui, grožiui ir gėriui. Tą galima pajusti iš visų 36 prisiminimų, kurie spausdinami knygoje. Klasės ir jaunystės draugai, artimi bičiuliai, žmonės, žinantys jo įvairialypę kūrybinę, pedagoginę veiklą, prisimena ir pasakoja ryškiausius jo gyvenimo epizodus.
O gyvenimo būta įvairaus ir įdomaus. Baigė Vilniaus dailės institutą, įgijo dailiosios keramikos kvalifikaciją. Dirbo A. Vienuolio vidurinėje mokykloje (1958–1960), buvo Vilniaus dailės mokyklos direktorius (1960–1967), dirbo Respublikiniame mokytojų tobulinimosi institute (1967–1972). Nuo 1989 metų dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. Vėliau Povilas Sidaravičius prie Vilniaus įsigijo sodą su nameliu ir pradėjo užsiiminėti floristika. Dalyvavo Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto veikloje.
Labai estetiškai išleistoje knygoje (beje, parengti knygą apie savo gyvenimą buvo sumanęs pats Povilas, jai skyrė lėšų, bet išleisti nebespėjo) gausu nuotraukų su bendraminčiais ir bendražygiais. Džiugu, kad jie priminė mums visiems apie talentingą, įdomų Kuršėnų krašto žmogų.
Knygos apie Povilą Sidaravičių, kurią parengė jo draugai, viršelis.