Naujausios
Skylė ir prisikėlę Zubovai
Ekskursuojančią žiūrovų trupę su gidu Donatu Jokūbaičiu ( Rūstus Gids) prie Zubovų rūmų pasitinka liūtai, mažumėlę „įkalęs“ morgo sargas ir žavi įveiklintoja, ne su ašara aky, o su bananu po ausim.
Besiaiškinant Šiaulių didybės mitą, ieškant faktų ir artifaktų, pasipyla banano ir skylės metaforos, variacijos jų temomis ir paradoksalūs kalambūrai.
Šiandien Šiauliuose Zubovo rūmai galbūt ir yra geriausia vieta įsitikinti, kas yra skylė. Čia ir didysis paradoksas: vieta – Šiaulių universiteto Menų fakultetas – išleidusi šimtus dailininkų, dailės pedagogų – tampa skyle.
Į rūmus įsimetė tyla. Dulkės, nebereikalingos gipso galvos, studentų piešinių galerija, medžio skulptūra, raštai, knygos. Įleisk į rūmus karves ir bus kaip G. G. Markeso romane „Patriarcho ruduo“. ( „Ir visur – nuo pat pirmojo vestibiulio iki miegamųjų – ramiai vaikščiojo karvės, šlemštė aksomines užuolaidas ir žlebeno atlasinius krėslų apmušalus...“)
Apleistuose rūmuose, kur sustojęs laikas trina atmintį, atgijęs Šiaulių didybės pradininkas kunigaikštis Platonas Zubovas, paskutinis carienės Jekaterinos Didžiosios favoritas ( čia Rūstus Gids pavartoja labiau suprantamą žodį) įveiklina miesto praeitį ir šviečiančią dabartį.
Šiauliai šviečia
Kieno sostinė yra Šiauliai, svarsto restorano „Berlin“ ponai ir ponios, jaukiai įsitaisę uždaryto laikraščio „Šiaulių naujienos“ („Raudonoji vėliava“) redakcijos pastato terasoje. Lietuvos sostinė po Kauno? Saulės? Šokolado? Dviračių, Muziejų? Gal Medkirčių, Šalkauskio Filosofijos, Betono Sienos? O gal „Verkiančios mergaitės“ ir Rekordų?
Ir apskritai, Šiauliai – sostinė ar skylė? – svarstyta „Berlin“ restorane. Ten nuspręsta, kad Šiauliuose niekada nenusileidžia Saulė, todėl Šiauliai šviečia kiekvieną dieną ir bet kuriuo paros metu.
Bananas ant ausies
Įveiklinimas tęsėsi prie kavinės „Kišenė“ esančiame narve, iš kurio geriausiai matyti užrašas „Paštas“ – jau kelerius metus neveikianti įstaiga. Ilgų ir storų sienų namas vaiduoklis. Įbananinti Šiaulių mūrai. O Vykdomojo komiteto posėdžių salėje (buvusiame „partkome“), suvaidintas komiškas vaizdelis, atleiskite, man labiau priminė šiandienos Šiaulių trumpakelnius valdžioje nei kažkada buvusius.
Bananas ant ausies – ganėtinai originalu, nes makaronai ant ausų – labiau įprasta. Bananas – stipriau už makaronus, nešančius primityvią mulkinimo prasmę. Bananas – aukštesnis „levelis“.
Bananas – greitai nokstantis ir pūvantis vaisius, nes yra trapus ir minkštas, primenantis ne tik „bananų respubliką“, milicijos – policijos kuoką, bet ir asocijuojasi su užaugusia, bet nesubrendusia asmenybe; suminkštėjusiomis smegenimis, prarasta istorine atmintim, vienadieniavimu. Dar – su demagogija, manipuliacijomis ir gėdos jausmo praradimu. Tai netvari medžiaga, kurią ir įveiklinti sunku, todėl labiausiai tinka įbananinimui. O ilgiau saulėje pabuvę bananai virsta labiau bananais.
Bananų medžiai palankaus klimato sąlygomis labai greitai auga. Yra toks senas anekdotas... Kalbasi du išmintingi: sakyk, kodėl tiek daug kvailių? Todėl, kad protingi svarsto ir abejoja, o kvailiai dauginasi...
Medžiaga iš bananų, sakė spektaklyje, skylių neužtaisysi. O kam to reikia? Nes pro skyles, skylutes šviečia Didieji Šiauliai ir pro suzombinto Platono Zubovo tuščio kūno ertmes šviečia.
Driokstelėjimas
„Didžiųjų Šiaulių“ kūrėjų komanda driokstelėjo. Bravo! Išskirčiau spektaklio publicistiką, nors dominuoja lengva komedija, pereinanti į farsą – nejaugi gatvėje vaidinsi tragediją. Aktoriai, tekstų autoriai, režisieriai, meno vadovai pasireiškė kaip viešieji intelektualai. Yra nuo Šiaulių saulės dar neapakusių žmonių.
Patarimas: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos darbuotojams ir Tarybos daugumos deputatams, taip pat Savivaldybės įstaigų vadovams patartina šio vaidinimo nežiūrėti – susilauksite audito.
Te visad šviečia Saulė!
––
Spektaklį kūrė. Sumanytojai ir autoriai – rašytojas Rimantas Kmita, gidas Donatas Jokūbaitis; režisavo Inga Jarkova-Bučienė ir Aidas Matutis, meno vadovė – Nomeda Šatkauskienė. Vaidino aktoriai Vladas Baranauskas, Lina Bocytė, Inga Jarkova, du Juozai – Bindokas ir Žibūda bei kiti.
