Naujausios
SVEČIAS
Dainininkas dainavo ir sirgdamas
Praeitą penktadienį Šiauliuose prekybos ir laisvalaikio centro „Tilžė“ didžiojo atidarymo proga savo naujausią albumą “Baigėme mokyklą“ pristatė dainininkas Marijonas Mikutavičius. Stipriai peršalęs, smarkiai kosėjantis ir sloguojantis atlikėjas scenoje atliko vos porą dainų, tačiau sutiko atsakyti į keletą “Šiaulių krašto“ klausimų.
Marina OSTAPENKO
marina@skrastas.lt
„Nepiktybinis“ chuliganas
— Kas paskatino sukurti dainą apie mokyklą ir tokį pat pavadinimą duoti albumui?
— Tą dainą parašiau daugmaž prieš ketverius metus, tačiau nebuvo progos ją išleisti. Dabar tokia proga pasitaikė, nes pasirodė naujas albumas. Kaip ji gimė? Iš nostalgijos mokyklai, gal kokį vieną-kitą bendraklasį sutikau.
— Marijonai, koks buvote mokinys?
— Noriu tikėti, kad neblogas. Nors, kaip ir kiekvienas paauglys, krėsdavau išdaigas. Su bendraklasiais užkišdavome duris, kad mokytoja negalėtų įeiti į klasę, daužėme langus. Vogdavome dienyną ir taisėme pažymius. Kartą mokytoja mus užklupo tepančius vašku dienyno algebros puslapį, nes nenorėjome, kad įrašytų blogus pažymius. Tuomet mus grasino išmesti iš mokyklos, bet grasinimai grasinimais ir liko.
Pridarydavome kvailysčių, bet nebuvome „piktybiniai“ chuliganai, tikrai nemušdavome mokytojų, kaip dabar vaikai kartais daro.
— Ar dabar rengiate klasės susitikimus, sutinkate savo mokytojus?
— Nuo mokyklos laikų yra tokia nedidelė bendraklasių grupelė, kartais mes susitinkame. Mokytojus kažkur pamatau nebent atsitiktinai. Tiesa, puikiai atsimenu vieną susitikimą su mokyklos ūkvede. Ėjau Palangoje gatve be cento kišenėje, tuomet jau buvau žinomas, tačiau neturtingas. Ji sutikusi mane pasiteiravo, ar galėčiau materialiai paremti mokyklą. Atsakiau: „Žinoma, netrukus pervesiu pinigų“. Negi galėjau atsakyti jai...
Meilė tampa vis svarbesnė
— Dažniausiai mokykloje surandi ne tik pirmus tikrus draugus, bet ir pirmąją meilę. Kaip susiklostė Jūsų gyvenime?
— Taip, mano pirmoji meilė taip pat buvo mokykloje. Buvau įsimylėjęs bendraklasę ir mergaitę iš paralelinės klasės. Žinoma, ne vienu metu, tai buvo skirtingais mano gyvenimo etapais.
— Kaip bėgant metams keičiasi Jūsų požiūris į meilę, lyginant su mokyklos laikais?
— Ji tampa vis svarbesnė.
— Kokių gyvenimo pamokų išmokote mokykloje?
— Pirmoji ir labai svarbi — „nestukalinti“ (liet. — neskųsti). Buvo ir dar dvi gana praktiškos — nevogti kitų maisto ir nenusirašinėti. Tai tvirtai įsisavinau visam gyvenimui.
— Jei dabar būtų galimybė, ar norėtumėte grįžti į mokyklą?
— Be abejo norėčiau.
— Ar nebijotumėte lankyti mokyklos šiais laikais?
— Ne, atvirkščiai, būtų smalsu pažiūrėti, kas dabar yra kitaip. Nemanau, kad mūsų mokyklos laikais mums egzaminai atrodė lengvesni nei yra dabar, jie visuomet gąsdina, tai natūralu. O ko daugiau reikėtų bijoti? Tikiu, kad skirtumas tėra tas, kad nemažai mokyklų dabar pasivadino gimnazijomis.
Trūksta sveikatos
— Marijonai, kaip vertinate dabartinį savo gyvenimo etapą?
— Dabar atvirai pasakyčiau, kad geriau jau šio albumo nebūčiau išleidęs, nereikėtų sergančiam važiuoti jo pristatinėti. Iš tiesų, dabar man liga yra tikra tragedija, nes per ją daugybė planų, projektų gali nueiti šuniui ant uodegos.
— Tai paklaustas, ko Jums šiuo metu labiausiai trūksta, neabejotinai atsakytumėte...
— Taip, atsakyčiau, kad dabar man labiausiai trūksta sveikatos.
IŠNAŠA: „Puikiai atsimenu vieną susitikimą su mokyklos ūkvede. Ėjau Palangoje gatve be cento kišenėje, tuomet jau buvau žinomas, tačiau neturtingas. Ji sutikusi mane pasiteiravo, ar galėčiau materialiai paremti mokyklą. Atsakiau: “Žinoma, netrukus pervesiu pinigų“. Negi galėjau atsakyti jai...“.
DAINININKAS: Šiauliuose sergantis Marijonas Mikutavičius scenoje pasirodė labai trumpam, atliko vos dvi dainas.
