Naujausios
Dailės meistras stebina gilia simbolika
Giedrius BARTAŠEVIČIUS, Giedrius JABLONSKIS, Žaneta JANKAUSKAITĖ
Šiaulių universiteto Kultūros studijų magistrantai
Profesoriaus, tapytojo Mindaugo Skudučio tapybos paroda, kuri buvo eksponuojama Šiaulių universiteto dailės galerijoje, atspindi šio tapytojo asmenybės įvairiapusiškumą. Paroda be pavadinimo, tiesiog tapyba, taip įvardina pats autorius. Paveikslai labai įvairios tematikos: peizažai, portretai, kompozicijos. Pabandykime giliau pažvelgti bent į tris šios parodos darbus, trumpai aptardami juos semiotiškai.
Požiūris į Europos istoriją
Paveikslas „Europa“ kompoziciškai skaidomas tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Horizontaliai paveikslas dalinamas į dangų ir žemę. Dangus yra šviesus, tačiau debesuotas, žemė tamsi, matosi griuvėsiai, statulų nuolaužos, kraujas, žmonių figūros. Vertikaliai paveikslą dalina centrinė figūra – antikinė statula.
Kairioji ir dešinioji paveikslo dalys yra opoziciškos, tai pažymi ne figūros, bet ten nutapyti ženklai. Kairėje vaizduojami ženklai yra lelijos ir egiptietiškas kryžius, arba ankas. Lelija simbolizuoja tyrumą, nekaltybę, o ankas – gyvenimą, dvasinę gyvastį.
Dešinėje vaizduojami ženklai – sovietiniai, tai raudonosios žvaigždės ir pjautuvas su kūju. Abu šie ženklai simbolizuoja Sovietų Sąjungą ir komunizmą, tai visiška opozicija tyrumui ir gyvenimui. Taip pat kairėje esančios figūros, Romos imperatorių biustai (Cezaris, Neronas ir Konstantinas), simbolizuoja Europos istorijos etapą, kuris sukelia istorinio pasididžiavimo jausmą, o dešinėje esančios keturios figūros siejasi su šiuolaikine Europa. Keturios nuogos moterys, ar merginos, simbolizuoja dabartinių europiečių pasileidimą, kultūrinį nuosmukį ir nelaisvę. Tai simbolizuoja ne tik nuogumas ir provokuojančios erotiškos, net pornografiškos pozos, tačiau ir dvi sąjungos – Sovietų (sovietinė simbolika, žmonių grupė sugulusi po raudona vėliava ir nuogi vyrai su šautuvu ir vėzdu rankose) ir Europos (nuogos merginos, iš kurių viena laiko ES vėliavą). Europos Sąjunga simbolizuoja ir laisvę, ir nelaisvę.
Nuogybe, nuogumu yra perpintas visas paveikslo pasakojimas. Kita vertus nuogybė yra priešpastatoma su estetiniu, meniniu žmogaus kūno vaizdavimu, kurį atstovauja antikinis menas, tai – centrinė paveikslo figūra, statula, bei su šiuolaikiniu nuogo kūno garbinimu erotika, pornografija ir nudizmu, tai visos likusios figūros, kurios vaizduojamos nuogos.
Įdomu tai, kad tos nuogos figūros spinduliuoja tapytojo sarkazmą. Ypatingai tai matoma vyriškos lyties figūrose – labai šaržuotos, su „alaus pilvukais“, nuogi, bet su tam tikromis rūbų detalėmis, kūnai blyškūs auskaruoti, paliesti nesveiko, šiuolaikiško gyvenimo būdo.
O antikinė statula yra opoziciška deformuotam vyriškam kūnui, tačiau viena detalė ant šios statulos – labai svarbi, tai marškinėliai, kurie bando paslėpti estetinį nuogo kūno grožį. Svarbi figūra, kuri lyg atskirta iš bendro diskurso, – mažas barzdotas žmogelis su tautiniais graikų rūbais.
Tai vienintelė paveiksle nutapyta figūra, kuri yra aprengta, ji simbolizuoja Europos kaitą istorijos eigoje, antikiniai graikai, kurie estetinį nuogą kūną laikė kasdieninio gyvenimo dalimi ir viešai jį demonstravo, bei graikai krikščionys, kurie slėpė nuogą kūną po daugybę tautinių rūbų sluoksnių.
Paveikslas „Europa“ atspindi tapytojo požiūrį į Europos istoriją, laisvę, kultūros kaitą, dorybes, estetiką ir šaržuotą šiuolaikinio europiečio gyvenimą.
Kaita ar nepajudinama lemtis?
Kitas labai įdomus ir turiningas semiotiškai paveikslas pavadintas „Genetika“. Tad galima pateikti ir šio darbo trumpą semiotinę analizę.
Paveikslo pasakojimas plėtojamas iš kairės į dešinę pusę. Kairiame kampe vaizduojamos figūros primena XX amžiaus pradžios šeimos fotografiją, tad tai tarsi aliuzija į paties autoriaus vaikystę (į genetines šaknis – t.y. į šeimą).
Kaip priešybė – dešiniame paveikslo kampe vaizduojama laidotuvių ceremonija, kurios semantinė reikšmė – lemtis. Svarbi simbolinė detalė – jiems po kojomis gulinti kaukolė, taip iškeliamas klausimas: kiek toli gali siekti genetinis kodas ir kur visgi yra ta pradžia?
Virš šių figūrų matom personifikuotą saulę, tačiau šiosios veidas neišraiškingas, stabilus – tai žymi amžinumą, lemtį. Po šiuo motyvu nutapytas epizodas primena vaikystę – tai dvi figūros ant minamos transporto priemonės. Tai bene mažiausios simbolinės figūros, tačiau inkorporuotos skirtingame spalviniame fone, taip padidinant jų reikšmę. Paveiksle vyraujantis kaimo motyvas pabrėžia siekį atsigręžti į praeitį, apmąstyti savo kilmę.
Kitas labai reikšmingas epizodas – medžiokliniai šunys, besivaikantys porą laukinių elnių – šis vaizdas simbolizuoja laisvę rinktis bei lemtį, tad tai ir yra pagrindinės šio kūrinio tematinės vertės, kurios atsispindi visose simbolinėse figūrose. Tai patvirtina ir kortų motyvas – jų semantinė reikšmė – atsitiktinumas arba likimas (jeigu buriama). Tačiau svarbu ir tai, jog kortos išskirtinai būtent kryžiai, o kryžius vėlgi savotiškas lemties ženklas.
Labai reikšminga – centrinė figūra, tai yra paties autoriaus – M. Skudučio galva ant kėdės, kuri nurodo, kad šio paveikslo simbolinės reikšmės siejasi būtent su minčių sfera, nes galva atskirta nuo kūno, o pastarasis visgi yra mūsų biologinė mašina. Tai rodo, jog šio darbo autorius nesidomi biologinėmis genetikos problemomis ar šios srities mokslo subtilumais, o pagrindinė kūrinio tematinė vertė, visur atsispindinti, lemties bei laisvos valios priešybė.
Šioms reikšmėms atsiskleisti taip pat padeda ir kūrinio pavadinimas – „Genetika“, tarsi savaime nurodantis pagrindinę problemą – ar šiame pasaulyje mes esame pajėgūs ką nors keisti, įtakoti ar visgi tai tėra iliuzija prieš nepajudinamą lemtį.
Tarp galerijoje vyraujančių peizažų išnyranti trilogija „Melancholija“, „Europa“, „Genetika“ sužadina mintis, priverčia kur kas ilgiau stabtelėti būtent šioje parodos vietoje.
Dvi moterys – dvi nuotaikos
Dar vienas M. Skudučio darbas, stilistiškai besiskiriantis nuo pastarųjų, tačiau taip pat kalbantis ženklais, vadinasi „Sardė“. Perskaičius pavadinimą iš karto iškyla klausimas: „Ką tai reiškia?“ Apžiūrėjus paveikslą, galima daryti išvadą, jog pavadinimas yra Italijos regione, Sardinijoje, gyvenančios moters apibūdinimas.
Atsakymą sufleruoja paveiksle vaizduojami įvairūs autoriaus pateikiami ženklai. Iš pradžių į akis krinta ryškiausia paveikslo figūra – juodų plaukų, aukšta, išraiškingų bruožų, rimto veido moteris. Ji stovi atsirėmusi į sieną, rankose laiko užrašų knygutę bei rašiklį, yra apsijuosusi prijuoste, ant kurios užrašytas itališkas žodis. Galima daryti išvadą, jog ši moteris yra savo darbo vietoje. Vietą patikslina kairiajame paveikslo krašte matomas staliukas, prie kurio sėdi vyriškis.
Tampa aišku, jog tai kavinės fragmentas ir paveiksle vaizduojama moteris yra atsirėmusi į kavinės, kurioje dirba, sieną. Jai už nugaros, ant tos pačios sienos, kabo paveikslas, kuriame vaizduojama dar viena moteris. Už šios moters matosi žydra jūra, saulėtas oras, būdingas šiltiesiems kraštams, šiuo atveju Sardinijai.
Šio paveikslo moteris jau visiškai kitokios nuotaikos, atsipalaidavusi, linksmesnio veido. Nuotaika čia jau visiškai kitokia – moters veidas malonus, be susirūpinimo, netoli jos padėtas butelis vyno su taure, sukuria linksmą, neįpareigojančią atmosferą. Toks vaizdas praeivius kviečia užeiti, išgerti vyno, atsipalaiduoti ir pamiršti visus rūpesčius.
Apžiūrėję M. Skudučio darbą matome dvi skirtingas moteris ir dvi visiškai skirtingas nuotaikas – susirūpinimą ir atsipalaidavimą, nerūpestingumo jausmą.
Taigi neeilinė paroda, eksponuota Šiaulių universiteto dailės galerijoje, pateikė lankytojams ne tik profesionalios tapybos darbus, bet ir meistriška kompozicija bei gilia simbolika pasižyminčius kūrinius. M. Skudučio tapyba kelia susižavėjimą, nostalgiją, priverčia susimąstyti, provokuoja bei kiekvienu kūriniu atskleidžia skirtingą patirtį.
Savita stilistika, kūrybiškumu ir įvairiapusiškumu imponuojanti paroda dar kartą atskleidė dailės meistro M. Skudučio talentą.
Mindaugas Skudutis. Europa
Mindaugas Skudutis. Sardė
Mindaugas Skudutis. Genetika