Bū­ti poe­zi­jos tėk­mė­je

Bū­ti poe­zi­jos tėk­mė­je

Ke­li „Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“ Nai­siuo­se at­vi­ru­kai

Vy­tau­tas KIR­KU­TIS

... apie su­kre­čian­čią poe­zi­ją

Kaip jau bu­vo skelb­ta „Šiau­lių kraš­te“, šį pa­va­sa­rį Nai­siuo­se (Šiau­lių ra­jo­nas) įteik­ta ke­tu­rias­de­šim­to­ji Zig­mo Gai­da­ma­vi­čiaus-Gė­lės pre­mi­ja už ge­riau­sią me­tų poe­zi­jos de­biu­tą. Ju­bi­lie­ji­ne poe­te-gė­li­nin­ke ta­po Vi­ta­li­ja Pi­li­paus­kai­tė-But­kie­nė už ei­lė­raš­čių kny­gą „Kvė­puo­ju“.

Ko­kia tai poe­zi­ja?

Pro­fe­so­rė hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­rė Džiul­je­ta Mas­ku­liū­nie­nė:

„Zig­mo Gė­lės pre­mi­jos lau­rea­tų poe­zi­jos py­nė­je skam­bė­jo daug mo­te­riš­kų bal­sų. Nuo Vid­man­tės Ja­su­kai­ty­tės, per eta­piš­kai la­bai svar­bią Ni­jo­lę Mi­liaus­kai­tę atei­na­me iki jau­niau­sio bal­so Vi­ta­li­jos Pi­li­paus­kai­tės-But­kie­nės.

„Kvė­puo­ju“ – tai kny­ga, ku­rią per­skai­ty­ti ga­li­me kiek­vie­nas iš mū­sų. Jei per­skai­ty­si­me nuo pra­džios iki ga­lo, bū­si­me su­krės­ti, kaž­kas už­gaus mū­sų sie­los sty­gas. Pats tik­riau­sias šios kny­gos bruo­žas yra tik­ru­mas.

Tai mo­te­riš­ka poe­zi­ja, mo­ters bal­sas la­bai ryš­kus. Tai teks­tai, ku­rie kal­ba, kas yra tik­ra, iš­gy­ven­ta – mei­lė, gi­mi­mas, mir­tis – vi­sos tos uni­ver­sa­lios te­mos yra skau­džiai, at­vi­rai, in­ty­miai pa­teik­tos. Suk­re­čian­ti poe­zi­ja. Net ne­si­no­ri jos ana­li­zuo­ti. Tai to­kios pa­tir­tys, ku­rias mes iš­gy­ve­na­me, bet ne­tu­ri­me bal­so pa­sa­ky­ti. At­si­ran­da tas, ku­ris kal­ba už mus.“

...apie poe­tės dai­ną lie­pai

Į Nai­sius at­vy­ku­si JAV gy­ve­nan­ti poe­tė Po­li­na Bars­ko­va pa­si­džiau­gė „Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“ ren­gi­niais Lie­tu­vo­je ir pre­mi­ja už pir­mą­sias kny­gas. „Nuos­ta­bi tra­di­ci­ja, – sa­kė poe­tė, – švęs­ti pir­mą­ją kny­gą.“ Pir­mą­ją, ku­ri iš tie­sų vie­nin­te­lė to­kia, poe­to gy­ve­ni­me dau­giau ne­be­pa­si­kar­to­sian­ti. Nai­siuo­se jau ke­tu­rias­de­šimt kar­tų švęs­ta pir­mo­sios kny­gos šven­tė.

Bet ne apie tai šį kar­tą.

Kny­gos au­to­rė, lau­rea­tė Vi­ta­li­ja Pi­li­paus­kai­tė-But­kie­nė:

„Vie­nas iš ma­no ty­lių tiks­lų pa­dė­jus rank­raš­tį Ra­šy­to­jų są­jun­go­je – pri­min­ti, kad poe­zi­ja yra. Man poe­zi­ja iš žo­di­nės kū­ry­bos yra la­biau­siai su­telk­ta, in­ten­sy­viau­sia kū­ry­bos for­ma, ne­pel­ny­tai nu­si­stū­mu­si į pa­ri­bius. No­rė­jo­si tuo po­jū­čiu pa­si­da­lin­ti. Pa­žiū­rė­ti į pa­sau­lį ki­taip, trans­for­muo­tis, su­vir­pė­ti. Džiau­giuo­si, kad tai pa­vy­ko.

Esu pir­mą kar­tą Nai­siuo­se. Ge­ra čia bū­ti, ge­ra pa­ma­ty­ti, kiek daug ga­li­ma pa­da­ry­ti ty­liai da­rant sa­vo dar­bus.“

Vi­ta­li­ja Poe­tų par­ke pa­so­di­no ke­tu­rias­de­šim­tą me­dį – lie­pą. O grį­žu­si į Vil­nių so­cia­li­nio tink­lo „Fa­ce­book“ pus­la­py­je pa­ra­šė:

„Pir­mą­kart pri­si­lie­čiau prie so­di­na­mo me­džio. Aukš­ta, tie­si, nuo­sta­biai gra­ži lie­pa. Pa­lais­čiau ją. Ap­su­kau pa­lei šak­nis žie­dų vai­ni­ku, kad abi pa­si­da­lin­tu­me tuo gra­žu­mu ir ge­ru­mu, ku­riuo spin­du­lia­vo vi­sa die­na. Nuo pir­mo­sios – Vid­man­tės Ja­su­kai­ty­tės – iki šios, ma­no glo­bo­ja­mos lie­pos – ke­tu­rias­de­šimt me­tų. Neį­ti­kė­ti­nas jaus­mas bū­ti tėk­mė­je, kai jau­ti, kad vi­sa tai ran­da­si ge­ro­kai anks­čiau, nei aš su­ge­bu su­vok­ti ir tę­sis ge­ro­kai to­liau, nei aš ga­lė­siu pa­tir­ti...

Kai vi­si išė­jo, su­dai­na­vau šiai lie­pai sa­vo dai­ną. Li­ko gar­sas, pri­si­lie­ti­mas, švie­sa, erd­vė, gy­vy­bė.“

...apie ket­vir­tą­jį „Gė­ly­no“ su­žy­dė­ji­mą

Daug kal­ba­me apie Zig­mą Gė­lę,  jo gy­ve­ni­mą, moks­lo me­tus, ry­šius su gim­tai­siais Nai­siais, ta­čiau jei­gu no­rė­da­vo­me pa­skai­ty­ti jo kū­ry­bos, ne­leng­vai sek­da­vo­si. Pas­ku­ti­nį kar­tą Zig­mo Gė­lės ei­lė­raš­čių rin­ki­nys bu­vo iš­leis­tas tik 1979-ai­siais. Prieš tris­de­šimt sep­ty­ne­rius me­tus. Kny­ga ne vi­so­se bib­lio­te­ko­se beiš­li­ko, re­tas kas iš­lai­kė ją ir as­me­ni­nė­se bib­lio­te­ko­se.

Zig­mui Gai­da­ma­vi­čiui-Gė­lei gy­vam esant jo kū­ry­bos rin­ki­nys ne­bu­vo iš­leis­tas, ta­čiau jis dė­lio­jo sa­vo kū­ry­bą, ieš­ko­jo ge­riau­sio va­rian­to, kad ei­lė­raš­čiai su­skam­bė­tų, vie­nas ki­tą pa­pil­dy­tų, sie­tų­si tar­pu­sa­vy­je.

Zig­mo Gė­lės „Gė­ly­nas“ at­ski­ra kny­ga su­žy­dė­jo tik be­veik po 36 me­tų nuo to lai­ko, kai ji bu­vo pa­reng­ta. Po tris­de­šimt še­še­rių me­tų nuo poe­to mir­ties. 1948 me­tais Vals­ty­bi­nė­je gro­ži­nės li­te­ra­tū­ros lei­dyk­lo­je še­šių tūks­tan­čių dvie­jų šim­tų eg­zemp­lio­rių ti­ra­žu pa­si­ro­dė L. Sta­re­vi­čiū­tės pa­reng­ta kny­ga.

Ant­rą­jį „Gė­ly­ną“ 1963 me­tais iš­lei­do „Va­gos“ lei­dyk­la, su­da­rė Re­gi­na Mik­šy­tė, spaus­di­na­ma jos pa­reng­ta pla­ti Zig­mo Gė­lės gy­ve­ni­mo ir kū­ry­bos ana­li­zė. Rin­ki­nio pa­grin­das – pa­ties poe­to 1912 me­tais su­da­ry­tas kny­gos mo­de­lis. Tik pa­pil­dy­ta dar tris­de­šimt nau­jų ei­lė­raš­čių. O svar­biau­sia – at­si­sa­ky­ta ei­lė­raš­čių re­da­ga­vi­mo. Kaip poe­tas pa­ra­šė, taip ir iš­spaus­din­ta.

Tre­čia­sis „Gė­ly­nas“ iš­leis­tas po 15 me­tų nuo anks­tes­nio lei­di­mo. Jį pa­ren­gė Re­gi­na Mik­šy­tė, o 1979 me­tais se­ri­jo­je „Vers­mės“ iš­lei­do „Va­gos“ lei­dyk­la. Kny­go­je 111 ei­lė­raš­čių, ku­rie pa­teik­ti vi­siš­kai ki­taip, ne­gu pa­ts Zig­mas Gė­lė su­dė­lio­jo. At­si­sa­ky­ta gru­pa­vi­mo į sky­rius ir poe­to kū­ry­ba su­ri­kiuo­ta chro­no­lo­giš­kai.

Bet me­tai ėjo, vis sun­kiau da­rė­si su­ras­ti Zig­mo Gė­lės kū­ry­bos. Šį pa­va­sa­rį Nai­siuo­se pir­mą kar­tą pa­ro­dy­tas ir ap­tar­tas ket­vir­ta­sis „Gė­ly­nas“. Jį iš­lei­do Sta­sio Lips­kio lei­dyk­la „Žu­vėd­ra“. Šia­me rin­ki­nė­ly­je Zig­mo Gė­lės ei­lė­raš­čiai su­ri­kiuo­ti ta pa­čia se­ka, kaip tai bu­vo pa­da­ręs pa­ts poe­tas.

...apie vai­ni­ką iš lie­pų ir ąžuo­lų

Poe­tų par­ke iš ke­tu­rias­de­šim­ties me­džių į Se­rei­kių pa­dan­gę ša­kas ke­lia sep­ty­nio­li­ka lie­pų ir dvi­de­šimt trys ąžuo­lai. Taip su­si­klos­tė at­si­tik­ti­nai, vi­sai ne­si­sten­giant vie­nais me­tais rink­ti poe­tą, o ki­tais – poe­tę.

Taip pat at­si­tik­ti­nai su­ta­po, kad ju­bi­lie­ji­niai lau­rea­tai – vien mo­te­rys. Pir­mo­ji (Vid­man­tė Ja­su­kai­ty­tė), de­šim­to­ji (Ni­jo­lė Mi­liaus­kai­tė), dvi­de­šim­to­ji (Da­lia Bo­zy­tė), tris­de­šim­to­ji (Jur­gi­ta But­ky­tė) ir ke­tu­rias­de­šim­to­ji (Vi­ta­li­ja Pi­li­paus­kai­tė-But­kie­nė) so­di­no lie­pas.

Ke­tu­rios de­šim­tys de­biu­tų per ke­tu­ris de­šimt­me­čius pa­ženk­lin­ti jau­no poe­to Zig­mo Gė­lės, gy­ve­nu­sio tik 18 me­tų, var­du. Ke­tu­rios de­šim­tys poe­ti­nių bal­sų, ku­rie su­pin­ti į vie­ną kny­gos „Nai­sių vai­ni­kas“ har­mo­ni­ją. To­ji kny­ga – Zig­mo Gė­lės pre­mi­jos lau­rea­tų poe­zi­jos an­to­lo­gi­ja, ku­rią su­da­rė Dei­man­tė Ka­žu­kaus­kai­tė-Ku­ku­lie­nė. Lei­dė­jas – Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la.

„Vir­še­ly­je vai­ni­kas su­dė­tas iš ąžuo­lo ir lie­pos la­pų, o iš to­lo at­ro­do, kad me­dis žy­di, – Nai­siuo­se sa­kė li­te­ra­tū­ros kri­ti­kas Va­len­ti­nas Sven­tic­kas. Ir pri­dū­rė: – To­ji kny­ga at­si­ra­do to­dėl, kad taip su­ma­nė Čes­lo­vas Kar­baus­kis.“

Ir ne tik su­ma­nė, bet ir rė­mė jos lei­dy­bą. Kiek­vie­nam lau­rea­tui skir­ta po ke­le­tą kū­ry­bos pus­la­pių. Pir­mo­ji pub­li­ka­ci­jos da­lis – iš pir­mo­sios kny­gos, ki­ta da­lis – iš nau­jos kū­ry­bos. Kiek­vie­no poe­to su­skam­ba du bal­sai – iš la­bai to­li­mos ar kiek ar­ti­mes­nės praei­ties, ir da­bar­ti­nis bal­sas. Kar­tais jie la­bai skir­tin­gi, kar­tais la­bai pa­na­šūs, o kar­tais – la­bai nu­to­lę vie­nas nuo ki­to.

Va­len­ti­nas Sven­tic­kas pa­si­džiau­gė, kad ren­kant lau­rea­tus bu­vo „ge­ras pa­tai­ky­mo pro­cen­tas“. „Ne­ma­ty­ti jo­kios kon­junk­tū­ros pėd­sa­kų, – sa­kė li­te­ra­tū­ro­lo­gas. – Nei ta­ry­bi­niais lai­kais, nei da­bar. O su var­di­nė­mis pre­mi­jo­mis yra vi­saip bu­vę... To­kia šva­ri ir kny­ga.“

...apie žir­gą Kar­di­no­lą

„Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“ me­tu bu­vo už­si­min­ta, kad li­te­ra­tū­ro­lo­gė Vik­to­ri­ja Dau­jo­ty­tė pir­mą kar­tą Nai­siuo­se ap­lan­kė že­mai­tu­ką Kar­di­no­lą, ku­rį jai iš sa­vo žir­gy­no pa­do­va­no­jo vers­li­nin­kas ir kul­tū­ros me­ce­na­tas Ra­mū­nas Kar­baus­kis. Ne ko­kį nors spar­nuo­tą Pe­ga­są, o tik­rų tik­riau­sią žir­gą. Suk­lu­so ren­gi­nio žiū­ro­vai, nes ne vi­si ži­no­jo, kad to­kios do­va­nos bū­ta.

O bū­ta prieš me­tus, kai Lie­tu­vos li­te­ra­tū­ros ty­ri­nė­to­ja, ha­bi­li­tuo­ta hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­rė Vik­to­ri­ja Dau­jo­ty­tė šven­tė 70-me­čio ju­bi­lie­jų. Tik da­bar, at­va­žia­vu­si į „Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“ šven­tę, pa­ma­tė do­va­ną. Kaip kar­tu bu­vę tvir­ti­na, jo­di­nė­ti ne­ban­dė ir į Vil­nių že­mai­tu­ko vež­tis ne­ke­ti­na. Vik­to­ri­jos Dau­jo­ty­tės žir­gas li­ko Nai­siuo­se.

...apie pa­sva­jo­ji­mus

Poe­zi­jos tėk­mė, kaip ir lai­ko tėk­mė, ne­sus­tab­do­ma. Lai­kas – ne ma­te­ma­ti­nė są­vo­ka. Tols­tant ke­tu­rias­de­šimt­me­čiui, ar­tė­ja tris­de­šimt­me­tis. Pa­mi­nė­ję 40-ąją pre­mi­ją poe­tai ir kul­tū­ri­nin­kai jau gal­vo­ja apie tris­de­šimt­me­tį, juk Šiau­lių ra­jo­no li­te­ra­tū­ros mu­zie­jus Nai­siuo­se, Zig­mo Gė­lės na­muo­se, įkur­tas 1987 me­tų spa­lio mė­ne­sį. Tad, ar­tė­ja 2017-ie­ji...

Pas­va­jo­ki­me... Gal­būt prie Šiau­lių ra­jo­no li­te­ra­tū­ros mu­zie­jaus ga­lė­tų iš­kil­ti pa­mink­las jo įkū­rė­jams – su­ma­ny­to­jai Bi­ru­tei Stumb­rie­nei ir vi­sų dar­bų at­li­kė­jui ir rė­mė­jui Čes­lo­vui Kar­baus­kiui? Gal­būt ga­lė­tų iš­kil­ti pa­mink­las Zig­mui Gai­da­ma­vi­čiui-Gė­lei, nes jam pa­mink­lo, at­ro­do, dar nie­kur nė­ra pa­sta­ty­ta, tik ant­ka­pi­nis? O gal šios as­me­ny­bės gra­žiai su­si­jung­tų į vie­ną kom­po­zi­ci­nį ak­cen­tą?

Pas­va­jo­kim... Kar­tais sva­jo­nės pil­do­si.

 Šiau­lių ra­jo­no li­te­ra­tū­ros mu­zie­jaus nuotr. (autorius Vla­das Mi­ka­laus­kas)

PRADŽIA: Pir­mą­ją lie­pą bū­si­ma­me par­ke 1977 me­tais so­di­na pir­mo­ji Zig­mo Gė­lės pre­mi­jos lau­rea­tė Vid­man­tė Ja­su­kai­ty­tė. Jai pa­de­da ra­šy­to­jas Juo­zas Bal­tu­šis.

Žyd­rū­no Bu­dzi­naus­ko nuo­tr.

LIEPA: Ką tik pa­so­din­tą lie­pą vai­ni­ku pa­puo­šia 40-oji Zig­mo Gė­lės pre­mi­jos lau­rea­tė Vi­ta­li­ja Pi­li­paus­kai­tė-But­kie­nė (2016 me­tai).

VAINIKAS: Čes­lo­vas Kar­baus­kis su­ma­nė ir sky­rė lė­šų, kad bū­tų iš­leis­ta Zig­mo Gė­lės pre­mi­jos lau­rea­tų poe­zi­jos an­to­lo­gi­ja „Nai­sių vai­ni­kas“, su­ge­bė­ju­si su­telk­ti vi­sus ke­tu­rias­de­šimt lau­rea­tų.

POEZIJA: Sa­vo kū­ry­ba į poe­zi­jos ger­bė­jus vėl pra­bi­lo Zig­mas Gai­da­ma­vi­čius-Gė­lė. Jo ei­lė­raš­čių rin­ki­nį iš­lei­do li­te­ra­tū­ros kri­ti­kas ir lei­dė­jas Sta­sys Lips­kis.

Ra­mū­no Kar­baus­kio nuo­tr.

ŽIRGAS: Nai­siuo­se li­te­ra­tū­ro­lo­gė Vik­to­ri­ja Dau­jo­ty­tė pir­mą kar­tą ap­lan­kė prieš me­tus jai do­va­no­tą žir­gą.