
Naujausios
Būti poezijos tėkmėje
Keli „Poezijos pavasario“ Naisiuose atvirukai
Vytautas KIRKUTIS
... apie sukrečiančią poeziją
Kaip jau buvo skelbta „Šiaulių krašte“, šį pavasarį Naisiuose (Šiaulių rajonas) įteikta keturiasdešimtoji Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės premija už geriausią metų poezijos debiutą. Jubiliejine poete-gėlininke tapo Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė už eilėraščių knygą „Kvėpuoju“.
Kokia tai poezija?
Profesorė humanitarinių mokslų daktarė Džiuljeta Maskuliūnienė:
„Zigmo Gėlės premijos laureatų poezijos pynėje skambėjo daug moteriškų balsų. Nuo Vidmantės Jasukaitytės, per etapiškai labai svarbią Nijolę Miliauskaitę ateiname iki jauniausio balso Vitalijos Pilipauskaitės-Butkienės.
„Kvėpuoju“ – tai knyga, kurią perskaityti galime kiekvienas iš mūsų. Jei perskaitysime nuo pradžios iki galo, būsime sukrėsti, kažkas užgaus mūsų sielos stygas. Pats tikriausias šios knygos bruožas yra tikrumas.
Tai moteriška poezija, moters balsas labai ryškus. Tai tekstai, kurie kalba, kas yra tikra, išgyventa – meilė, gimimas, mirtis – visos tos universalios temos yra skaudžiai, atvirai, intymiai pateiktos. Sukrečianti poezija. Net nesinori jos analizuoti. Tai tokios patirtys, kurias mes išgyvename, bet neturime balso pasakyti. Atsiranda tas, kuris kalba už mus.“
...apie poetės dainą liepai
Į Naisius atvykusi JAV gyvenanti poetė Polina Barskova pasidžiaugė „Poezijos pavasario“ renginiais Lietuvoje ir premija už pirmąsias knygas. „Nuostabi tradicija, – sakė poetė, – švęsti pirmąją knygą.“ Pirmąją, kuri iš tiesų vienintelė tokia, poeto gyvenime daugiau nebepasikartosianti. Naisiuose jau keturiasdešimt kartų švęsta pirmosios knygos šventė.
Bet ne apie tai šį kartą.
Knygos autorė, laureatė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė:
„Vienas iš mano tylių tikslų padėjus rankraštį Rašytojų sąjungoje – priminti, kad poezija yra. Man poezija iš žodinės kūrybos yra labiausiai sutelkta, intensyviausia kūrybos forma, nepelnytai nusistūmusi į paribius. Norėjosi tuo pojūčiu pasidalinti. Pažiūrėti į pasaulį kitaip, transformuotis, suvirpėti. Džiaugiuosi, kad tai pavyko.
Esu pirmą kartą Naisiuose. Gera čia būti, gera pamatyti, kiek daug galima padaryti tyliai darant savo darbus.“
Vitalija Poetų parke pasodino keturiasdešimtą medį – liepą. O grįžusi į Vilnių socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje parašė:
„Pirmąkart prisiliečiau prie sodinamo medžio. Aukšta, tiesi, nuostabiai graži liepa. Palaisčiau ją. Apsukau palei šaknis žiedų vainiku, kad abi pasidalintume tuo gražumu ir gerumu, kuriuo spinduliavo visa diena. Nuo pirmosios – Vidmantės Jasukaitytės – iki šios, mano globojamos liepos – keturiasdešimt metų. Neįtikėtinas jausmas būti tėkmėje, kai jauti, kad visa tai randasi gerokai anksčiau, nei aš sugebu suvokti ir tęsis gerokai toliau, nei aš galėsiu patirti...
Kai visi išėjo, sudainavau šiai liepai savo dainą. Liko garsas, prisilietimas, šviesa, erdvė, gyvybė.“
...apie ketvirtąjį „Gėlyno“ sužydėjimą
Daug kalbame apie Zigmą Gėlę, jo gyvenimą, mokslo metus, ryšius su gimtaisiais Naisiais, tačiau jeigu norėdavome paskaityti jo kūrybos, nelengvai sekdavosi. Paskutinį kartą Zigmo Gėlės eilėraščių rinkinys buvo išleistas tik 1979-aisiais. Prieš trisdešimt septynerius metus. Knyga ne visose bibliotekose beišliko, retas kas išlaikė ją ir asmeninėse bibliotekose.
Zigmui Gaidamavičiui-Gėlei gyvam esant jo kūrybos rinkinys nebuvo išleistas, tačiau jis dėliojo savo kūrybą, ieškojo geriausio varianto, kad eilėraščiai suskambėtų, vienas kitą papildytų, sietųsi tarpusavyje.
Zigmo Gėlės „Gėlynas“ atskira knyga sužydėjo tik beveik po 36 metų nuo to laiko, kai ji buvo parengta. Po trisdešimt šešerių metų nuo poeto mirties. 1948 metais Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje šešių tūkstančių dviejų šimtų egzempliorių tiražu pasirodė L. Starevičiūtės parengta knyga.
Antrąjį „Gėlyną“ 1963 metais išleido „Vagos“ leidykla, sudarė Regina Mikšytė, spausdinama jos parengta plati Zigmo Gėlės gyvenimo ir kūrybos analizė. Rinkinio pagrindas – paties poeto 1912 metais sudarytas knygos modelis. Tik papildyta dar trisdešimt naujų eilėraščių. O svarbiausia – atsisakyta eilėraščių redagavimo. Kaip poetas parašė, taip ir išspausdinta.
Trečiasis „Gėlynas“ išleistas po 15 metų nuo ankstesnio leidimo. Jį parengė Regina Mikšytė, o 1979 metais serijoje „Versmės“ išleido „Vagos“ leidykla. Knygoje 111 eilėraščių, kurie pateikti visiškai kitaip, negu pats Zigmas Gėlė sudėliojo. Atsisakyta grupavimo į skyrius ir poeto kūryba surikiuota chronologiškai.
Bet metai ėjo, vis sunkiau darėsi surasti Zigmo Gėlės kūrybos. Šį pavasarį Naisiuose pirmą kartą parodytas ir aptartas ketvirtasis „Gėlynas“. Jį išleido Stasio Lipskio leidykla „Žuvėdra“. Šiame rinkinėlyje Zigmo Gėlės eilėraščiai surikiuoti ta pačia seka, kaip tai buvo padaręs pats poetas.
...apie vainiką iš liepų ir ąžuolų
Poetų parke iš keturiasdešimties medžių į Sereikių padangę šakas kelia septyniolika liepų ir dvidešimt trys ąžuolai. Taip susiklostė atsitiktinai, visai nesistengiant vienais metais rinkti poetą, o kitais – poetę.
Taip pat atsitiktinai sutapo, kad jubiliejiniai laureatai – vien moterys. Pirmoji (Vidmantė Jasukaitytė), dešimtoji (Nijolė Miliauskaitė), dvidešimtoji (Dalia Bozytė), trisdešimtoji (Jurgita Butkytė) ir keturiasdešimtoji (Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė) sodino liepas.
Keturios dešimtys debiutų per keturis dešimtmečius paženklinti jauno poeto Zigmo Gėlės, gyvenusio tik 18 metų, vardu. Keturios dešimtys poetinių balsų, kurie supinti į vieną knygos „Naisių vainikas“ harmoniją. Toji knyga – Zigmo Gėlės premijos laureatų poezijos antologija, kurią sudarė Deimantė Kažukauskaitė-Kukulienė. Leidėjas – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
„Viršelyje vainikas sudėtas iš ąžuolo ir liepos lapų, o iš tolo atrodo, kad medis žydi, – Naisiuose sakė literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Ir pridūrė: – Toji knyga atsirado todėl, kad taip sumanė Česlovas Karbauskis.“
Ir ne tik sumanė, bet ir rėmė jos leidybą. Kiekvienam laureatui skirta po keletą kūrybos puslapių. Pirmoji publikacijos dalis – iš pirmosios knygos, kita dalis – iš naujos kūrybos. Kiekvieno poeto suskamba du balsai – iš labai tolimos ar kiek artimesnės praeities, ir dabartinis balsas. Kartais jie labai skirtingi, kartais labai panašūs, o kartais – labai nutolę vienas nuo kito.
Valentinas Sventickas pasidžiaugė, kad renkant laureatus buvo „geras pataikymo procentas“. „Nematyti jokios konjunktūros pėdsakų, – sakė literatūrologas. – Nei tarybiniais laikais, nei dabar. O su vardinėmis premijomis yra visaip buvę... Tokia švari ir knyga.“
...apie žirgą Kardinolą
„Poezijos pavasario“ metu buvo užsiminta, kad literatūrologė Viktorija Daujotytė pirmą kartą Naisiuose aplankė žemaituką Kardinolą, kurį jai iš savo žirgyno padovanojo verslininkas ir kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis. Ne kokį nors sparnuotą Pegasą, o tikrų tikriausią žirgą. Sukluso renginio žiūrovai, nes ne visi žinojo, kad tokios dovanos būta.
O būta prieš metus, kai Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Viktorija Daujotytė šventė 70-mečio jubiliejų. Tik dabar, atvažiavusi į „Poezijos pavasario“ šventę, pamatė dovaną. Kaip kartu buvę tvirtina, jodinėti nebandė ir į Vilnių žemaituko vežtis neketina. Viktorijos Daujotytės žirgas liko Naisiuose.
...apie pasvajojimus
Poezijos tėkmė, kaip ir laiko tėkmė, nesustabdoma. Laikas – ne matematinė sąvoka. Tolstant keturiasdešimtmečiui, artėja trisdešimtmetis. Paminėję 40-ąją premiją poetai ir kultūrininkai jau galvoja apie trisdešimtmetį, juk Šiaulių rajono literatūros muziejus Naisiuose, Zigmo Gėlės namuose, įkurtas 1987 metų spalio mėnesį. Tad, artėja 2017-ieji...
Pasvajokime... Galbūt prie Šiaulių rajono literatūros muziejaus galėtų iškilti paminklas jo įkūrėjams – sumanytojai Birutei Stumbrienei ir visų darbų atlikėjui ir rėmėjui Česlovui Karbauskiui? Galbūt galėtų iškilti paminklas Zigmui Gaidamavičiui-Gėlei, nes jam paminklo, atrodo, dar niekur nėra pastatyta, tik antkapinis? O gal šios asmenybės gražiai susijungtų į vieną kompozicinį akcentą?
Pasvajokim... Kartais svajonės pildosi.
Šiaulių rajono literatūros muziejaus nuotr. (autorius Vladas Mikalauskas)
PRADŽIA: Pirmąją liepą būsimame parke 1977 metais sodina pirmoji Zigmo Gėlės premijos laureatė Vidmantė Jasukaitytė. Jai padeda rašytojas Juozas Baltušis.
Žydrūno Budzinausko nuotr.
LIEPA: Ką tik pasodintą liepą vainiku papuošia 40-oji Zigmo Gėlės premijos laureatė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė (2016 metai).
VAINIKAS: Česlovas Karbauskis sumanė ir skyrė lėšų, kad būtų išleista Zigmo Gėlės premijos laureatų poezijos antologija „Naisių vainikas“, sugebėjusi sutelkti visus keturiasdešimt laureatų.
POEZIJA: Savo kūryba į poezijos gerbėjus vėl prabilo Zigmas Gaidamavičius-Gėlė. Jo eilėraščių rinkinį išleido literatūros kritikas ir leidėjas Stasys Lipskis.
Ramūno Karbauskio nuotr.
ŽIRGAS: Naisiuose literatūrologė Viktorija Daujotytė pirmą kartą aplankė prieš metus jai dovanotą žirgą.