Naujausios
Ąžuolai virto dievais
Šiaulietis medžio skulptūrų meistras Egidijus Žilinskas kelerius metus dirbo Naisių baltų dievų muziejui. Iš ąžuolo sukūrė tris dievų skulptūras – Austėjos, Bubilo (Babilo) ir Numėjo (Namunio). „Smagu, kai tavo darbus mato, vertina tūkstančiai žmonių“, – sakė meistras E. Žilinskas, ąžuolus pavertęs baltų dievų skulptūromis.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Įdomus procesas
2011 metų vasarą Naisiuose, Ramūno Karbauskio kvietimu, buvo surengtas nagingų Šiaulių krašto drožėjų pleneras. Į dviejų savaičių plenerą susirinko vienuolika meistrų iš Šiaurės Lietuvos. Meistrams buvo pastatytas palapinių miestelis, kuriame po keliolikos valandų sunkaus darbo menininkai ilsėdavosi.
Skulptorius, Kuršėnų profesinės technikos mokyklos stalių–baldžių profesijos mokytojas Egidijus Žilinskas buvo pakviestas kurti Naisių dievų skulptūras.
„Dirbome labai sunkiai. Nuo ryto iki vakaro. Įtemptai dirbant vieną skulptūrą pavyksta padaryti per dviejų savaičių plenerą“, – pasakojo E. Žilinskas.
Tą vasarą meistras Naisiams sukūrė Bubilo skulptūrą.
„Pleneras kūrėjui yra įdomesnis procesas, nei dirbtuvė namuose. Svarbus bendravimas, pagalba vienas kitam. Jokio pavojaus nusižiūrėti, nukopijuoti vienam nuo kito nėra. Visų tos paslaptys vienodos. Ir įrankių meistras Šiauliuose tėra vienintelis, kurio pagamintais įrankiais visi ir naudojamės“, – juokėsi meistras.
Kitais metais buvo sutarta, kad meistrai kurs Naisiams savo namuose. Darbas truko keletą mėnesių. Namuose meistras kūrė Austėją ir Namunį.
„Labai įdomus buvo Naisių baltų dievų muziejaus kūrybos projektas. Pirmiausia, kad jis gana ilgas. Antra, kad mano darbus mato daug žmonių iš visos Lietuvos. Iki šiol man nepavykdavo sukurti visuomeninių kūrinių. Nes, kai dirbau miškų urėdijoje, mano darbus statė giliai miškuose, tokiose vietose iki kurių nelabai prasibrausi“, – džiaugėsi E. Žilinskas.
Linksmybes teko keisti medumi
Meistras pasakojo, kad iš ilgo dievybių sąrašo pats pasirinko šias tris dievybes. Skulptūrų aukštis – apie 3 metrus.
„Rinkausi mažesnes, mano toks braižas. Nenorėjau kurti 6 – 7 metrų aukščio skulptūras. Bet yra autorių, kurie renkasi tik didelius darbus“, – pasakojo E. Žilinskas.
Bubilas meistrą „užkabino“ savo linksmu būdu. Tačiau ilgai vargo, kol aptiko vos kelis aprašymus, kaip ši dievybė vaizduojama.
„Net ir visagalis internetas šiuo atveju man nelabai gelbėjo. Pavyko aptikti, kad Lietuvoje yra žinoma vos viena Bubilo skulptūra, stovinti Rytų Lietuvoje. Tad kuo pasiremti nelabai ir buvo, turėjau pats galvoti, ieškoti. Manau, kad Lietuvoje mano Bubilo skulptūra tėra antroji“, – pasakojo meistras.
Meistro sukurtą eskizą turėjo „praleisti“ muziejų konsultavę mokslininkai.
„Profesorius Libertas Klimka patvirtino mano eskizą, tačiau eskizą vis tiek teko keisti. Ramūnas Karbauskis – žinomas alkoholio priešininkas. Jis labai griežtas su linksmybėmis, o aš nepagalvojęs nupiešiau eskize bokalą ir statinę. Tad bokalą teko pakeisti ragu, kokiame senovėje būdavo laikomas medus, o ant statinės labai aiškiai užrašyti, kad čia yra medus“, – juokėsi E. Žilinskas.
Po pirmosios meistro sukurtos Bubilo skulptūros atsirado užsakymų kurti ir daugiau šios dievybės skulptūrų. Užsakovai – bitininkai. Vienas bitininkas užsako jau antrą skulptūrą, nes pirmoji į jo sodybą prišaukė žymiai daugiau medaus pirkėjų.
Svarbiausia – simboliai
Su Austėjos vaizdavimu autorius taip pat turėjo šiokių tokių problemų, nes nepavyko rasti jos grafinio pavaizdavimo su visais jai priderančiais simboliais.
„Meistrai paprasčiausia mergaitę išdrožia ir visa Austėja. O man reikėjo kuo daugiau simbolių. Ir jų yra. Korys, bitutės ant sijono, lietuviška sagė su bitutės ženklu“, – pasakojo E. Žilinskas.
Iš pradžių šios sagės eskize nebuvo, skulptūra jau buvo pradėta kurti, tad teko ploninti kaltais iš pradžių buvusį kiek pilnesnį Austėjos biustą, kad būtų galima išdrožti sagę.
Namunis – namų dievas, meistro teigimu, simbolių turi daug.
„Jis saugo namus stovėdamas ant visų keturių mano pamatų akmenų. Taip apačioje atsirado akmenys. Ant akmenų padėjau girną, nes manoma, kad Namunis sėdi namų kampe ant girnų. Dievas laiko raktą, kuris reiškia namų apsaugą nuo vagių. Bet namus puola ne tik vagys, bet ir piktosios dvasios. Tad Namunio rankoje išdrožiau šermukšnio lazdą, kuri būtinai turi būti nulaužta, nes manoma, kad dievas su šermukšnio lazda velnius išvarė iš rojaus į pragarą. Reikėjo įkomponuoti ir namų sargą – žaltį. Jis atsidūrė ne prie dievybės kojų, o ant šermukšnio lazdos“, – simboliką pasakojo meistras.
MEISTRAS: Šiaulietis medžio meistras Egidijus Žilinskas, sukūręs tris skulptūras Naisių baltų dievų muziejui, sako, kad kai kuriuos eskizus teko tobulinti, o skulptūrose svarbiausia – simboliai.