Naujausios
„Atolankų“ 20-metis kultūros arimuose
Simboliška ir logiška, kad prieš 20 metų pradėtas leisti pirmasis „Šiaulių krašto“ teminis priedas buvo skirtas būtent kultūrai: kraštotyrai, istorijai, kūrybai.
„Atolankos“, apibrėžtos plačiosios kultūros tekstais, su kelerių metų pertrauka vėl pasirodo su „Šiaulių kraštu“.
Kultūra – neatsiejama dienraščio dalis, todėl nuo pirmojo laikraščio numerio 1990 metų rugpjūčio 20-ąją iki 1995 metų gegužės „Atolankos“, nors ir neįvardytos, bet jau buvo.
Šimtai įvairaus žanro ir įvairios apimties kultūros rašinių išspausdinta ir iki „Atolankų“, ir joms pasirodžius kituose laikraščio puslapiuose, todėl be ryškios kultūrinės leidinio orientacijos ir prigimties, be humanitarinių ir humanistinių vertybių, kurias propaguoja „Šiaulių kraštas“, nebūtų ir „Atolankų“. Todėl tai – ir simboliška, ir logiška.
„Atolankos“ atsirado, kai kultūros temos jau reikalavo išskirtinio dėmesio. Kultūros daugėjo, apie laikraštį susibūrė didelis būrys Šiaulių ir Šiaurės Lietuvos kultūrininkų, o ir visuomenės dėmesys savo krašto istorijai – savo šaknims – buvo didesnis nei dabar. Tai buvo tapatybės paieškų ir metraščių rašymo metas.
1995-aisiais „Šiaulių krašto“ redakcijoje dirbo (bendradarbiavo) kultūros žurnalistai, kūrėjai Vytautas Kirkutis, Marius Glinskas, Vitalija Morkūnienė, Aldona Sireikienė, Adolfas Strakšys, Rita Žadeikytė, Algimantas Brikas, Regina Musneckienė, tad ir jiems reikėjo saviraiškos platesnių erdvių.
Norėjome, kad krašto kūrėjai turėtų savo leidinį kūrybai publikuoti, taip pat maksimalistiškai tikėjome, kad kultūros aplinkos žmonės „Atolankų“ lauks kaip šventės.
Kultūros žurnalistika – ne tik kultūrologinių straipsnių, kūrybos publikavimas ar įvykusių renginių kronika, bet ir kultūros raidos vertinimas. Be nuomonių įvairovės, be diskusijų kultūros arimai nebrandina derliaus, užželia piktžolėmis.
Viešo kultūros vertinimo šiandien labai trūksta. Kritinės refleksijos turi atsirasti (ir tikiu – atsiras) daugiau ir „Atolankose“. Kultūros žurnalistai, kultūrininkai, pasireiškę kaip viešieji intelektualai, skatina visuomenės progresą.
Kultūra plačiąja prasme, humanitariniai ir humanistiniai visuomenės judėjimai suteikia mūsų gyvenimui prasmės ir vilties.
„Atolankų“ 20-mečio apžvalgą suskirsčiau į tris dalis: 1. Tarp lankų ir atlankų; 2. Mūsų namo pamatai; 3. Apie miestą paklydėlį.
Šias apžvalgų dalis galima skaityti ir kaip atskirus tekstus, ir vientisai.
Su „Atolankų“ 20-mečiu! Ačiū jų autoriams ir skaitytojams.
Vladas VERTELIS,
„Šiaulių krašto“ vyriausiasis redaktorius
