Naujausios
Apie toleranciją ir subkultūrų tapatybę
Subkultūrų atstovų ir alternatyvios pasaulėžiūros asmenybių tapatybę kuria įvaizdžių mišinys. Stereotipus papildo individualumo paieškos. Netolerancija ir susipriešinimas su visuomene gali būti priežastis subkultūrai gyvuoti.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Provokacija fotostudijoje
Pirmajame Šiaulių dailės galerijos menų akademijos renginyje knygą „Subkultūra“ pristatė jos bendraautoris, menotyrininkas ir fotografas Tomas Pabedinskas.
Kartu su antropologe dr. Rasa Pranskevičiūte sukurtame leidinyje – subkultūrų tapatybė atskleidžiama tekstais ir fotografijomis.
Prieš pradėdami projektą kūrėjai svarstė, ar patiems eiti į neformalų aplinką, ar juos kviestis į fotostudiją. Nutarta rinktis fotostudiją dėl praktinių sumetimų – per metus sudėtinga pažinti žmones, įsilieti į jų aplinką.
Kitos priežastys – fotostudijoje žmogus saviraišką prieš fotoaparatą gali perteikti tik išvaizda arba elgesiu. „Atėjimas fotografuotis provokuoja žmogų aiškiau prisistatyti, negu jis tai darytų kasdien. Tenka iš anksto apgalvoti aprangą, kaip pozuoti“, – komentavo T. Pabedinskas.
Subkultūrų atstovams buvo pateikti klausimai, į kuriuos jie atsakė, apibūdindami savo pasaulėžiūrą.
T. Pabedinsko manymu, priklausymas subkultūrai labiau priklauso nuo gyvenimo būdo nei nuo amžiaus.
Dalis fotografijose užfiksuotų subkultūrų atstovų – knygos autorių pažįstami žmonės. Vėliau garsas apie projektą sklido iš lūpų į lūpas, anot fotografo, sniego gniūžtės principu.
Įvaizdžių įvairovė
Analizuodamas neformalų įvaizdžius T. Pabedinskas pastebi, jog kai kurie pasirinko stereotipinį subkultūros įvaizdį, į kurį neintegravo nieko individualaus.
Pavyzdžiui, standartiškas gotas, metalistas, pankas, skinas, vienuolė, kunigas.
Kiti, išsiveržę iš įprastų kanonų, ieškojo asmeninio įvaizdžio. Vienas baikeris pabrėžė savo artimą santykį su lietuviškumu atitinkamais simboliais.
Krikščioniškojo metalo judėjimas „Army 777“, kuriam vadovauja Benas Ulevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas, derina militaristinį įvaizdį su religiniu.
Atskiri judėjimo nariai susikūrę individualų įvaizdį – paėmę aprangos elementų iš skirtingų subkultūrų.
Knygoje yra neformalų, kurie, perėję visas subkultūras, deklaruoja išsilaisvinę iš jų stereotipų.
„Nenoriu sieti savęs su jokia subkultūra. Esu per daug platus“, – patikina Kauno gatvėse dažnai grojantis muzikantas Romas.
„Visi skirtumai nuo ryškių iki labai mažų, kurių turime kiekvienas, yra ne mažiau žmogiški, reikšmingi. Norėjosi parodyti, kad nebūtinai turime suprasti iki galo skirtumus, bet suvokti – visokių žmonių yra, gyvenimas yra keistas“, – sakė T. Pabedinskas.
Netolerancija – tapatybės dalis
Knygos autorius atkreipia dėmesį, jog kai kurios subkultūros ilgainiui tampa mada. Jomis imama naudotis komerciniais tikslais.
Pasak T. Pabedinsko, utopiška manyti, kad subkultūra atskirs nuo egzistuojančios sistemos, gyvensi nuo jos nepriklausomas. Tai tik graži revoliucinė idėja.
Menotyrininko nuomone, teoriškai viską galima suskirstyti į subkultūras – net periodiškai megzti susirenkančias bobutes, tačiau fotografijoms pasirinktos vizualiai labiausiai išsiskiriančios subkultūros.
T. Pabedinsko manymu, specialių sąlygų, kad mieste egzistuotų subkultūros, kurti nereikia. Tai – natūralus procesas.
Anot jo, kartais suvaržymai skatina susiburti, o netolerancija ir susipriešinimas su visuomene – akstinas subkultūrai gyvuoti, ryškiau išreikšti idėjas.
„Susipriešinimas yra kai kurių subkultūrų tapatybės dalis“, – įsitikinęs fotografas.
Mintį jis iliustravo pavyzdžiu su baikeriais. Pageidavime, ko negalima daryti su jų nuotraukomis, baikeriai sakė – galima viską, išskyrus atsidūrimą viename kontekste su gėjais.
„Kultūrologai rengia seminarus, kuriuose siekia tolerancijos, bet aš Rasai (Pranskevičiūtei, – aut. past.) sakau: jei baikeris pasidarys tolerantiškas, jis praras dalį savo tapatybės. Pasipriešinimas yra baikerių kultūros dalis. To išvengti tikriausiai neįmanoma. Mūsų projektas labiau kalba apie įvairovę, negu siekia utopinės tolerancijos“, – sakė T. Pabedinskas.
Fotografas abejoja, ar realiame gyvenime įmanoma ideali tolerancija, nes tuomet dalis subkultūrų turėtų išnykti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SUSITIKIMAI: Šiaulių dailės galerijoje prasidėjo menininko Andriaus Grigalaičio vadovaujamas projektas "Menų akademija". Šiauliečiams suteikiama galimybė susitikti, diskutuoti su žinomais kūrėjais, talentingais savo srities specialistais.
TIKSLAS: Menotyrininkas, fotografas, Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno kolegijos Menų fakulteto lektorius Tomas Pabedinskas aiškina, jog knygoje „Subkultūros“ norėjo parodyti žmonių įvairovę.