Naujausios
P. Kūris 1956 m. baigė Šeduvos vidurinę mokyklą ir išvyko tęsti mokslų į Vilniaus universitetą teisės fakultetą, vienintelę Lietuvoje esančią aukštąją mokyklą, kuri ruošė teisininkus. Praėjus dviem metams P. Kūris įstojo į Maskvos M. Lomonosovo universiteto aspirantūrą, kur studijavo tarptautinę teisę.
P. Kūris apgynė disertaciją tema „Laisvojo miesto statusas tarptautinėje teisėje“, įgijo teisės mokslų kandidato laipsnį (šiuo metu tai atitinka socialinių mokslų teisės krypties daktaro). Vėliau P. Kūris stažavosi Paryžiaus universitete, Hagos tarptautinės teisės akademijoje ir 1973 m. Maskvos universitete sėkmingai apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją tema „Valstybių atsakomybė ir jos pagrindai šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje“ ir jam buvo suteiktas teisės mokslų daktaro laipsnis (šiuo metu socialinių mokslų teisės krypties habilituoto daktaro).
1990 m. kovo 11d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba(Atkuriamasis Seimas) paskelbė nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimą. Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių atkūrė valstybę. Lietuva susidūrė su Valstybės kūrimo sunkumais, nes krašte dar buvo sovietinė kariuomenė, iš okupacinės valdžios reikėjo perimti valstybės valdymą, Lietuvos niekas nepripažino (išskyrus Islandiją) iki 1991 m. rugpjūčio pučo Sovietų sąjungoje.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, atstatė 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimą pabrėždama Lietuvos valstybės tęstinumą ir įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ sustabdė jos galiojimą bei priėmė Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą atitinkantį susiklosčiusius visuomenės santykius ir valstybės valdymo struktūrą, pratęsus sovietinių įstatymų, kurie neprieštaravo naujajai Konstitucijai, galiojimą.
Tą pačią dieną Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriuo paskelbė: „Iki Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba sudarys naujos sudėties valstybės organus, pavesti Respublikos Aukščiausiajam Teismui, rajonų ir miestų teismams <...> vykdyti turimus įgaliojimus“.
1990 m. kovo 17 d. Aukščiausios Tarybos pavedimu Kazimira Danutė Prunskienė sudarė pirmąją Lietuvos Vyriausybę. Paskirtas pirmas teisingumo ministras Pranas Kūris. Tą pačią dieną Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino ministerijų funkcijas ir pavedė Teisingumo ministerijai užtikrinti organizacinį rajonų ir miesto teismų darbą. Jau 1990 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Teisingumo ministerijos nuostatus, kurie gerokai išplėtė ministerijos funkcijas administruojant teismus.
1990–2021 m. iš 15 teisingumo ministrų du dirbo teisėjais, iš 20 vidaus reikalų ministrų – vienas yra dirbęs teisėju. P. Kūris dirbo dvejose vyriausybėse teisingumo ministru: nuo 1990 m. kovo 17 d. iki 1991 m. sausio 10 d. ir nuo 1991 m. sausio 10 d. iki 1991 m. sausio 13 d.
P. Kūris nuo 1994 m. gruodžio 13 d. dirbo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, nuo 1994 m. gruodžio 20 d. iki 1998 m. spalio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku.
Nuveikti reikšmingesni darbai. P. Kūris, būdamas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, sukūrė tarptautinės teisės mokyklą Lietuvoje, jo moksliniai tyrimai ir įžvalgos paskatino domėtis tarptautine teise studentus ir jaunuosius teisininkus. Daugelis dabar dirbančių Lietuvos diplomatų yra buvę P. Kūrio mokiniai.
P. Kūris dešimt metų ( nuo 1994 m. iki 2004 m.) dirbo Europos Žmogaus Teisių Teisme, kuris įsikūręs Strasbūre. Šešerius metus ( nuo 2004 m. iki 2010 m.) Liuksemburge dirbo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėju.
Europos Žmogaus Teisių Teisme P. Kūris dalyvavo sprendžiant daugiau kaip 500 bylų, kuriose buvo fiksuojamas žmogaus teisių pažeidimai ir jie atsirado dėl valstybės institucijų klaidų, nejautrumo, aplaidumo ir biurokratijos. Pasak P. Kūrio: „Dažnai politikai ir valstybės institucijų atstovai kartoja skambius šūkius „demokratija”, „teisinė valstybė”, tačiau nesuvokia šių žodžių reikšmės. Tada šie žodžiai tėra priedanga, kuri nieko nereiškia.”
Darbas įstatymų leidybos srityje. P. Kūris prisidėjo kuriant pagrindinius atsikūrusios Lietuvos įstatymus, tarp jų – konstituciją ir konstitucinius įstatymus. P. Kūris prisimena: „Buvo suprasta, jog šis dokumentas greitai negims, tačiau prieš tarptautinę bendruomenę labai reikėjo parodyti, kad Lietuva Nepriklausoma ne tik Nepriklausomybės aktu, bet ir įstatymu“. Siekiant apsisaugoti nuo galimo grįžimo į Rusijos įtakos erdvę 1992 m. balandžio 8 dieną buvo priimtas Konstitucinis įstatymas – „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas“.
P. Kūris „nuolat pasižymėjo savo tvirta laikysena gindamas Lietuvos interesus. Nė vienas svarbesnis teisės aktas, susijęs su tarptautine teise, Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais, neliko neįvertintas P. Kūrio, būtent ši asmenybė didele dalimi prisidėjo prie to, kad šiandien mes turime teisingus demokratinius Lietuvos teismus“.
Mokslinė veikla. 1961 m. P. Kūriui buvo pasiūlyta dirbti finansų teisės dėstytoju Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Valstybinės teisės katedroje, kur dirbo iki 1963 m. Tęsė dėstytojo darbą nuo 1965 m. iki 1990 m. 1968 m. tapo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentu. 1969–1971 m. – šio fakulteto dekanas.
1973 m. pradžioje P. Kūris grįžo į Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docento pareigas. Tais pačiais metais jis vėl išrinktas Teisės fakulteto dekanu. 1975 metais jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Taip P. Kūris Sovietų sąjungoje tapo jauniausiu teisės profesoriumi. Vilniaus universiteto Teisės fakultete 1977–1990 m. jis dėstė tarptautinę teisę, be to vykdė ir kitas administracines funkcijas.
1976 m. jis skaitė paskaitas Paryžiaus universitete, pranešimus tarptautinėse konferencijose Paryžiuje, Londone, Hagoje, Stokholme, Karakase, Delyje ir kitur.
1990 m. P. Kūris buvo išrinktas Lietuvos Mokslų Akademijos nariu korespondentu, 1996 m. – tikruoju nariu akademiku. Nuo 2013 m. – Lietuvos Mokslų Akademijos narys emeritas. P. Kūris daugiau kaip 10 metų vadovavo Mokslų Akademijos teisės problemų koordinavimo tarybai, yra Lietuvos ir užsienio mokymo ir mokslo įstaigų doktorantūros komiteto narys, tarptautinės teisės asociacijos narys. Pagrindinė mokslinių tyrimų sritis tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė.
2001 m. P. Kūriui suteiktas Lietuvos teisės universiteto (dabar Mykolo Romerio) garbės daktaro vardas.
P. Kūrio mokslinių darbų svarbą pripažino ne tik Lietuvos ar Europos, bet ir pasaulio mokslininkai. P. Kūrio moksliniai tyrimai išdėstyti penkiose knygose, daugiau nei 200 straipsnių mokslinėje ir periodinėje spaudoje bei enciklopedijose lietuvių, prancūzų, anglų ir rusų kalbomis.
Išskirtiniai sprendimai. P. Kūris buvo ir pirmasis Antrosios Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Jis prisimena, kad pirmoji Vyriausybė pradėjo savo veiklą itin sudėtingu laikotarpiu, nes reikėjo vaduotis iš sovietinės sistemos ir skubiai rengti daugybę teisės aktų, taip pat blokados metu, užtikrinti žaliavų, resursų tiekimą. „Tai buvo permainų metas, kai teisinis reguliavimas neretai atsilikdavo nuo gyvenimo. Ir tai natūralu, nes iš esmės reikėjo sukurti naują teisinę sistemą. Teko susidurti su daug sunkumų, ekonomine blokada, Sovietų sąjungos nenoru pripažinti Lietuvą. Pats 7 kartus vykau derėtis į Kremlių, su rusų delegacija kalbėjau apie sausio 13-sios įvykius.” Jis buvo Lietuvos Respublikos delegacijos deryboms su SSRS narys.
Jo nuomone, teisinė pažanga Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo yra nepamatuojama: „Viskas buvo sukurta iš nieko, egzistuoja nauja, funkcionuojanti demokratinė sistema, atitinkanti europinius standartus. Su tuo, kas buvo prieš 30 metų, net lyginti negalime. Aišku, yra ir trūkumų, tačiau reformos ateina su laiku.“
Ministras charakterizuojamas. P. Kūris – pasaulinio lygio tarptautinės teisės mokslininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, akademikas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, lietuviškos tarptautinės teisės mokyklos pradininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, teisingumo ministras, diplomatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas. Jis prisidėjo tiek prie nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo, įstatymų rengimo, tiek prie šalies garsinimo užsienyje. Jis yra vienas daugiausiai tiek akademinėje, tiek praktinėje veikloje pasiekusių Lietuvos teisininkų. P. Kūriui būdingas gyvas temperamentas.
Ministro aktyvus dalyvavimas ir visuomeninėje veikloje. P. Kūris Tarptautinės teisės asociacijos narys, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos narys. Mykolo Römerio universiteto leidinio „Jurisprudencija“ redaktorių kolegijos narys.
Ministro apdovanojimai. P. Kūris apdovanotas penkis kartus: LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi; 1-ojo laipsnio ženklu „Už nuopelnus teismų sistemai“; taip pat apdovanotas Norvegijos Karalystės didžiojo kryžiaus ordinu ir Nyderlandų Karalystės Orange Nassau ordino didžiuoju kryžiumi bei atminimo medaliu „Už nuopelnus siekiant Lietuvos narystės ES ir NATO“ .
2017 m. P. Kūris išrinktas Šeduvos miesto garbės piliečiu.
