Naujausios
Antroji knyga apie Joniškio dekanatą
Lietuvos kultūros tyrimų institutas išleido antrą tęstinio ledinio „Lietuvos sakralinė dailė“ Šiaulių vyskupijos Joniškio dekanatui skirtą knygą. Trečioji knyga taip pat jau rengiama.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Trylika bažnyčių ir koplyčių
Antrojoje knygoje rašoma apie Juodeikių, Jurdaičių, Kalnelio, Kriukų, Kurmaičių, Linkaičių, Martyniškių, Melnių, Mergiūnų, Milvydžių, Minčaičių, Pošupių, Rudiškių bažnyčias, koplyčias, jose saugomus sakralinio meno kūrinius, koplytstulpius, kryžius, kapinių paminklus.
Daugelis bažnytinių apeigų reikmenų, indų, paveikslų prieš skaitytojų akis iškils naujoje šviesoje. Skaitantieji sužinos, kada jie buvo pagaminti, sukurti, kas autoriai, kuo jie išskirtiniai ar kokį stilių, epochą reprezentuoja.
Kaip vienas puikiausių medinės sakralinės architektūros pavyzdžių šiame regione pristatoma XVIII amžiaus pradžios greičiausiai profesionalaus architekto projektuota, tribokštė Rudiškių bažnyčia, su jos interjerą užpildančiu nežinomos Žemaitijos dirbtuvės penkių neobarokinių altorių ir sakyklos ansambliu, gausybe paveikslų (daugiausiai XIX amžiaus) ir skulptūrų.
Tradicinę Žemaitijos medinių bažnyčių architektūrą reprezentuoja vienbokštė Gasčiūnų bažnyčia ir atviro tipo varpinė šventoriaus kapinėse. Bažnyčioje išsaugoti XVIII–XIX amžiaus liturginiai indai, žvakidės, relikvijoriai, XVIII amžiaus profesionalių meistrų ir vietos dievdirbių skulptūros.
Rudiškių ir Gasčiūnų bažnyčių architektūros ir dailės paveldas, be kelių išimčių,lig šiol nebuvo įtrauktas į Lietuvos sakralinės kultūros paledo tyrimus.
Yra ir netikėtų atradimų
Knygoje yra netikėtų atradimų. Tyrinėtojų akiratyje atsidūrė 1908 metais nežinomo tapytojo, pasirašiusio Evaldo Bistramo vardu ir pavarde, Juodeikių bažnyčioje greičiausiai atsitiktinai atsidūręs paveikslas „Vyno rūsys“, kuriame nutapyti vyno rūsyje girtuokliaujantys vienuoliai.
Apie jį informacijos mokslininkai rado 1964 metų ekspedicijos dienyne, Lietuvos TSR kultūros paminklų sąraše. Spėjama, kad šis antiklerikalinio siužeto kūrinys nutapytas pagal Miuncheno dailininko Eduardo Griucnerio 1892 metais sukurtą paveikslą „Katastrofa“.
Informacijos suteikė ir vietos gyventojai
Knygą rengė redakcinė kolegija: dr. Darius Bronas, docentas dr. Liudas Jovaiša, dr. Gražina Marija Martinaitienė, dr. Skirmantė Smilingytė–Žeimienė, dr. Regimanta Stankevičienė, docentė dr. Irena Vaišvilaitė, dr. Dalia Vasiliūnienė.
Ruošiant medžiagą leidiniui, mokslininkams padėjo vietos dvasininkai, muziejininkai, bibliotekininkai, istorikai. Daug vertingos informacijos suteikė ir ekspedicijų metu jiems talkino ir šventoves prižiūrinčios Kazimiera Bambonaitė iš Kriukų, Juodeikių kaimo bendruomenės pirmininkė Eglė Ginkuvienė, Danutė Genovaitė Jonkuvienė iš Pošupių, Rafaelė Lauciūtė iš Mergiūnų, Milvydžių kaimo seniūnaitė Lina Tamašauskienė, Anastazija Žąsytienė iš Kalnelio kaimo ir kiti vietos gyventojai.
Autorės nuotr.
PAVELDAS: Lietuvos kultūros tyrimų institutas išleido antrą tęstinio ledinio „Lietuvos sakralinė dailė“ Šiaulių vyskupijos Joniškio dekanatui skirtą knygą.