Almos Stugienės marginti akmenukai

Almos Stugienės marginti akmenukai

Vernisažas

Almos Stugienės marginti akmenukai

Vytautas KIRKUTIS

„Juk tai tik smulkmenos“, – sako Kuršėnuose gyvenanti mokytoja ir tautodailininkė Alma Jaugelytė-Stugienė, pakalbinta apie naujausią savo kūrybos kryptį – akmenukų marginimą. Nevadina to tapyba ar piešimu ant akmens – tai tik marginimas. Ornamentas, grafikos detalė, gamtos fragmentas, keli simboliai, medžio lapas, gyvenimo medis, linijų žaismas...

Smulkmenos... Bet juk ir patys didžiausi dalykai sudaryti iš smulkmenų. „Kai buvau sanatorijose, – sako Alma, – akmenukų pripiešiau begales, juos išdovanojau visoms sesutėms, masažistėms, naujiems draugams ir ligoniams... Piešiau jūrą, kopas, vabaliukus, savo skausmą ir viltį, svajones...“

Vasarą surinkti akmenukai autorei primena prie jūros besiblaškantį vėją, bandymą jį sugauti, o gal – pasidžiaugti jo laisve ir valiūkiškumu. Ir sau ištarti: „Rinkau ne akmenukus, o šedevrus... Jų tobulos formos, spalvos, faktūra, tekstūra – pats nuostabiausias spalvotyros lobynas.“

Smulkmenos, kurios skatino ne tik džiaugtis jomis, bet ir mokytis iš jų meno kalbos. Tos didingosios gamtos kalbos, kurioje nėra smulkmenų. Šią tiesą prisimena visada, kai pažvelgia į akmenukus, kurių Almos namuose pilna ant stalo dėžutėse, vazonėliuose... Ir artėjant Velykoms pati stebėjosi: nesinori piešti ant margučių, vis juos pastumia į šalį, o akmenukai tarsi patys savaime įsibruka į delną.

Pagrindinė Almos kūrybos kryptis – popieriaus karpiniai. Pabandė ir nedidelius karpinukus klijuoti ant akmens. Toks buvo trijų pokalbis: paklusnaus popieriaus, galingojo akmens ir autorės. Akmenukų marginimas – irgi pokalbis su gamta, su gamtos sukurtu kūriniu, su kantriąja akmens tyla ir ramybe, kuri nutapytiems ar nupieštiems ornamentams suteikia simbolinę prasmę. Kokią – kiekviename kūrinyje mes turime surasti patys...

Alma sako, kad tas akmenukų marginimas – ir savotiška meditacija, bendravimas su pačia savimi. „Su akmenimis mano gyvenimas susietas nuo vaikystės, – sako Alma. – Tėtis juos rinko ir įskiepijo meilę akmeniui. Akmenukas man pirmiausia – draugas, nuodėmklausys, talismanas, suvenyras, papuošalas, miniatiūrinis lapas ar drobė...“

Smulkmenos... Nuo mūsų pačių priklauso, kiek jos yra ir gali būti didingos...

Almos Jaugelytės-Stugienės asmeninio albumo nuotr.

IEŠKOJIMAI: Tautodailininkė Alma Jaugelytė-Stugienė nuolat ieško naujų išraiškos priemonių, išbando naujas ornamentų dermes, renkasi netradicines medžiagas.