Naujausios
Akmuo ir šildo, ir gydo
Šiaulių universiteto (ŠU) Botanikos sodo salė šeštadienį buvo sausakimša – šiauliečiai gausiai susirinko į adventinį pokalbį prie akmeninio rožinio „Kas auga be šaknų?“ Tautodailininkas Albertas Martinaitis pasakojo, kaip sukūrė akmeninį rožinį, eksponuojamą ŠU Botanikos sode.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Akmenys, akmenėliai...
ŠU folkloro ansamblio „Vaiguva“ liaudies dainomis ir sutartinėmis pradėtas adventinis pokalbis sukosi apie akmenį. Geologas Julius Vainorius papasakojo, kaip iš žemės gelmėse esančios magmos susiformuoja akmenys, kaip per ledynmetį jie buvo pernešti į Lietuvą.
ŠU dėstytoja, archeologė Birutė Salatkienė atskleidė, kad akmens amžiaus žmogaus rankose akmuo virsdavo kone išmaniuoju įrankiu – kirviu medžiui nukirsti ir būstui susiręsti, medžioklės įnagiu, ginklu.
Šventajame Rašte, Pranciškonų vienuolyno brolio Ramūno Mizgirio žodžiais, akmuo taip pat dažnai minimas. Dešimt Dievo įsakymų iškalti ant akmens plokščių, kurios simbolizuoja ilgaamžiškumą ir tvirtumą. „Svarbiausia, kad žmonių širdys būtų gyvos, jautrios, ne akmeninės, akmuo nebūtų metamas į savo artimą, nelaikomas užantyje“, – sakė vienuolis.
Šeduvos Baba švelniai vadinama Emilija Brajinskienė pasakojo, kad tėvai jai liepdavę gerti vandenį, kuris laikydavosi akmens įduboje, nes tikėta, kad toks vanduo suteiks stiprybės. „Bet ne iš kiekvieno akmens galima gerti“, – įspėjo ji. „Prisiglauskite prie akmens, nors jis ir šaltas, sušildys, suteiks stiprybės“, – dar vieną paslaptį atskleidė E. Brajinskienė.
Liaudies skulptoriui atminti
Susirinkusiesiems buvo pristatytas tautodailininko Alberto Martinaičio iš akmenų suvertas rožinis (rožančius), skirtas liaudies skulptoriui Juozui Gedminui atminti. A. Martinaičio rožinis toks, kokį J. Gedminas buvo sukūręs Nirtaičių kapinaitėms (Radviliškio rajonas) ir pakabinęs ant jų vartelių.
Juozas Gedminas (1838–1913) savo kūriniams rinkdavosi akmenis, kurie savo forma jam ką nors primindavo – paukštį, grybą, žuvį ar kokį kitą daiktą.
A. Martinaitis liaudies skulptoriui atminti ŠU Botanikos sodui pagamino ne tik rožinio, bet ir kitų J. Gedmino kūrinių kopijas – grybų, duonos kepalo, aguonos, širdelių.
Dar vienam XIX amžiaus pabaigoje, XX amžiaus pradžioje Šiauliuose kūrusiam liaudies skulptoriui Antanui Raudoniui atminti A. Martinaitis ŠU Botanikos sodui padovanojo skulptoriaus kieme iškastus akmenis.Vienas yra stalo formos, kitas – su fosilijomis.
A. Raudonio akmens skulptūra „Perkūnas Dievaitis“ stovi Šiaulių „Aušros“ muziejaus Venclauskių rūmų kieme.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PASKATA: „Norėdamas išgarsinti liaudies skulptoriaus Juozo Gedmino vardą, suvėriau naują rožančių, kuriam akmenis iš įvairių Lietuvos vietų suvežė žmonės. Eksponuodamas savo darbus ŠU Botanikos sode noriu paskatinti visus artimiau pažinti liaudies skulptorių kūrybą, su akmeniu susijusią tautosaką“, – kalbėjo A. Martinaitis. Tautodailininko rankose – vaikų džiaugsmas, medinis vilkelis.