Naujausios
Parodoje – 75 autoriai ir 300 darbų
XXI respublikinei tautodailininkų tapybos parodai Adomo Varno premijai laimėti, kurią organizuoja Joniškio kultūros centras, savo kūrinius pateikė net 75 autoriai: iš Kauno, Panevėžio, Vilniaus, Rokiškio, Šiaulių, Biržų, Mažeikių, Plungės, Naujosios Akmenės, Telšių, Ukmergės, Širvintų, Marijampolės, Druskininkų ir Joniškio (miestų ir rajonų). Ekspozicijoje – 300 paveikslų, kurių vaizdai joniškiečius ir miesto svečius džiugins iki gegužės 11 dienos, kada parodos uždarymo metu bus įteikta Joniškio rajono savivaldybės įsteigta Adomo Varno vardo premija, išdalinti kiti prizai.
Darbus jau įvertino komisija: Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas, dailininkas, komisijos pirmininkas Jonas Rudzinskas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, dailininkas dr. Virginijus Kašinskas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė, filosofė Aistė Jakelaitytė, Druskininkų miesto muziejaus direktorius, dailininkas Gintaras Dumčius ir kraštietis Lietuvos dailininkų asociacijos narys, menotyrininkas, dailininkas Sigitas Laurinavičius.
Parodos darbų vertinimo komisijos pirmininkas J. Rudzinskas atidarymo renginyje paskelbė naujieną, nustebinusią net jį patį, kad bene pirmą kartą parodos tradicijoje vertinimo komisijos, šįkart sudarytos iš skirtingų institucijų specialistų, išvada nustatant Adomo Varno premijos laureatą sutapo šimtu procentų. Tad laureatui penkių vertinimo komisijos narių vienbalsiai skirti aukščiausi balai suteikia ypatingą išskirtinumą.
Atidaryme laureato vardas ir pavardė, nors jau žinomi, nebuvo skelbiami, tačiau premijos skyrimas balandžio 25 dieną patvirtintas Joniškio rajono tarybos posėdyje. Laureatu tapo ir 2000 eurų premiją iš Joniškio išsiveš Raimondas Šalaševičius iš Širvintų
Paties Adomo Varno sukurti portretai
O štai dar vienoje parodoje, pavadinimu „Portretai“, Joniškio Baltojoje sinagogoje eksponuojami paties Adomo Varno (1879–1979) sukurti įžymių lietuvių portretai, kurie savo gyvenimo darbus skyrė Nepriklausomos Lietuvos idėjai. Druskininkų miesto muziejui juos padovanojo Domas ir Snieguolė Akstinai. Šalia daugeliui žinomų didžių asmenybių: A. Strazdo, S. Daukanto, Maironio, A. Baranausko, M. Valančiaus, V. Kudirkos, M. K. Čiurlionio, Žemaitės portretų rikiuojasi žmonių, kurie toli nuo Lietuvos, egzilyje, puoselėjo Vasario 16-osios idealus, savo kasdiene veikla įrodė neblėstantį tikėjimą Laisve ir Nepriklausomos Lietuvos ateitimi, veidai. Tai – įžymūs dvasininkai: lazdijiškis kun. I. Albavičius, kun. J. Švagždys, rašytojai: J. Jankus, „tautos dainiumi“ tituluojamas B. Brazdžionis, kun. M. Vaitkus ir kt.
Paroda įdomi ir kaip Adomo Varno kūrybos reprezentacija. 1957 metais tėvų jėzuitų Čikagoje leistame žurnale „Laiškai lietuviams“ rašė jo redaktorius Juozas Vaišnys, S. J.: „Jeigu Basanavičių mes vadiname Lietuvos patriarchu, Jablonskį – kalbos tėvu, o Maironį – tautos dainiumi, tai Varną turime pavadinti lietuvių tautos dailės tėvu ir patriarchu.“
Adomo Varno jaunystė sutapo su lietuvių tautinio išsivaduojamojo judėjimo kilimo metais. Baigęs mokslus Mintaujos gimnazijoje ir Kauno kunigų seminarijoje, Adomas Varnas studijavo meną Petrapilyje, Krokuvoje ir Ženevoje. Po to lankėsi Italijoje, studijavo dailės kūrinius Florencijos, Romos, Neapolio ir Palermo meno muziejuose. Piešti jis pradėjo dar kunigų seminarijoje, bet su rimtesniais kūriniais pasirodė 1905 metais („Dailininkas ir elgeta“). Kiti ryškūs jo tapybos darbai: „Dailininkas ir gamtininkas“, „Bangose“ (1911 metai), „Vienuolė“, „Vilnius po audros“.
Dailininkas skaudžiai išgyveno tėvynės praradimą, kai karui baigiantis teko trauktis į Vakarus, bet ir tremtyje jis surado jėgų prasmingai gyventi ir kurti. Adomas Varnas išėjo iš gyvenimo sulaukęs šimto su puse metų, sukūręs apie 1000 darbų, dar surengęs savo šimtųjų gimimo metinių parodą, per kurios atidarymą pareiškė pranašišką įsitikinimą, kad netrukus Lietuva atgaus Nepriklausomybę.
