Naujausios
Ruduo Japonijoje
Jonas NEKRAŠIUS
Gamtos darna
Lapkrityje Japonijoje ateina auksinis ruduo, kuris čia daugiau raudonas. Medžiai, krūmai, japonų sodai ir miškai pasidabina raudonomis, geltonomis, žaliomis, violetinėmis ir kitų spalvų skaromis. Viskas įgauna nuostabiai ryškios ir gyvos gamtos spalvų paletę. Stebėti tų prabangių spalvų suvažiuoja milijonai žmonių iš visų šalies kampelių. Šis laikas — pašėlęs chrizantemų žydėjimas Japonijoje. Spalvų puošnumas, kompensuoja rudenišką gamtos santūrumą. Tuo metu stoja kanazuki — dešimtasis mėnulis. Užplūdusius jausmus geriausiai gali išreikšti tik japonų lyriniu eilėraščiu–haiku:
Rudens vakaras.
Jaunas mėnulis,
Naktinis žibintas.
Visuose šalies kampeliuose sklaidosi spalvų vavorykštės.
Japonijos dvasią geriausia perprasti lankantis jos soduose. Japonijos sodai — daugiau žmogaus idėjos, o ne gamtos kūrinys. Įspūdingi kraštovaizdžio objektai — uolos, augalai, medžiai ir tvenkiniai — vertinami kaip dvasių buveinės ir simboliai.
Japoniškas sodas niekada nebūna simetriškas, jame nesodinamos gėlės. Uolos, suformuoti medeliai, augalai, grėbliu išvagotas smėlis, akmenys — sukuria ypatingą gamtos ir žmogaus veiklos darną. Japonų sodai iš naujo priverčia pajusti gamtos grožį. Jie kaip ir ikebanos puokštė simbolizuoja trys linijas: dangų, žemę, žmogų.
Tie nuostabūs ir nepakartojami japonai
Japonai gerbia tradicijas. Dauguma japonų praktikuoja ir budizmą, ir šintoizmą, religiją dažnai suvokdami tik kaip kultūros tradicijos palaikymo formą. Lankantis šalyje stebina begalinis japonų paslaugumas, mandagumas ir santūrūmas. Jie labai kuklūs, labai atsakingi už savo veiksmus ir elgesį, pasiruošę padėti bet kokioje situacijoje ir labai pergyvena kai gauna pavedimą ir negali jo įvykdyti dėl priežasdčių nepriklausančių nuo jų valios.
Labiausiai šalyje vertinamas mandagumas. Vietoj rankos padavimo sveikinantis Japonijoje nusilenkiama. Japonai pasižymi bendruomeniškumu. Jie gyvena ir su atsidavimu ir begaliniu darbštumu dirba dėl šeimos, firmos, kompanijos, bendruomenės, tautos.
Japonijoje nėra Vakaruose įprastos namų numeracijos sistemos, todėl tenka pasikliauti nuovoka ir kitais informacijos šaltiniais norint surasti reikia gatvę ar namą. Senieji japonų gyvenamieji namai — karkasiniai mediniai su slankiosiomis pertvaromis, tatamiais išklotomis grindimis, dvišlaičiais arba keturšlaičiais šiaudiniais stogais. Jie namus šildo šildytuvu, vasara vėdina kondicionieriumi.
Japonijoje viskas maža ir labai siaura, todėl namuose nėra nereikalingų baldų, viskas optimaliai išnaudota ir nėra nei vieno nereikalingo daikto. Viskas turi savo vietą ir paskirtį.
Japonai laikosi tam tikrų elgesio taisyklių. Negalima su batais lipti ant šiaudinio demblio — tatamio. Todėl įeinant į japono namus, batus būtina palikti priemenėje. Gauni šlepetes, kitos šlepetės skirtos tualetui. Japonai dažniausiai miega ant tatamio, lovos čia nepopuliarios.
Miegui skirta naktinė pižama — jukata. Ir mes nacionalinio tipo viešbučiuose Hakonėje, Nagojoje ir Kiote apsivilkę jukatą miegojome ant tatamio. Pasirodo, tai sveika, ypač tada, kai vargina nugaros skausmai.
Tradicinis japonų vyrų ir moterų drabužis — plačia juosta sujuosiamas kimono, apavas — mediniai sandalai. Tradiciniai kimono populiarus Japonijoje. Jais dėvima įvairių nacionalinių švenčių ir iškilmingų progų metu.
Japonijoje skaniai ir nebrangiai galima pavalgyti restorane arba užeigėlėje, prie kurios durų kabo didžiulis raudonas žibintas. Jei prie įėjimo kabo užuolaidos, užeiga atidaryta. Japonai, kaip ir kinai paruoštą maisto valgo su lazdelėmis, vadinmomis haši. Kaip ir kitose Azijos šalyse, ryžiai pagrindinis japonų maistas.
Antras pagal svarbumą vietinis produktas — žuvis, kurią japonai valgo žalią arba keptą. Daug jie valgo sašimi — šviežą žuvį, supjaustytą labai plonais sluoksneliais. Ypač Japonijoje populiarus suši–iš ryžių, jūros dumblių ir žalios žuvies pagamintas valgis ir mizo — sriuba, gaminama iš mizo augalo.
Japonai kaip prieskonį naudoja imbierą — šviežią ar marinuotą. Šis prieskonis patiekiamas kartu su suši — suvalgius suši būtina užkąsti imbiero. Japoniški valgiai užgeriami alumi, ryžių degtine — sake arba žalia arbata — mačia, kuri paprastai patiekiama nemokamai. Būnant Tokijuje teko ragauti vietos virėjų suši, kuris buvio suformuotas rankomis (nigri suši). Būna dar oši suši (suspaustas)ir maki suši (suvyniotas).
Lietuva ir Japonija
Būdami Tokijuje apsilankėme ir Lietuvos ambasadoje. Ji įsikūrusi jaukioje gatvelėje, beveik sostinės centre. Jame dirba nedidelis, bet darnus kolektyvas. Ambasadoje ant sienos kabo 1922 m. gruodžio 22 d. akto, kuriuo Japonija oficialiai pripažino Lietuvą, kopija. Patalpoje pamatėme Lietuvos, Japonijos valstybių ir Europos sąjungos vėliavas, M. K. Čiurlionio kūrinių reprodukcijas.
Lietuvos ambasadoje sužinojome, kad 1922 m. gruodžio 20 d. Japonija pripažino Lietuvą de jure. 1929 m. vasario 18 d. pirmąkart buvo pasirašytas Lietuvos ir Japonijos susitarimas dėl vizų panaikinimo. 1930 m. gegužės 2 d. pasirašyta Prekybos ir laivininkystės sutartis. 1939 m. lapkričio 23 d. Kaune atidarytas Japonijos konsulatas, kuriam vadovavo vicekonsulas Čijunė Sugichara. 191 m. rugsėjo 6 d. Japonija oficialiai pripažino atsikūrusią Lietuvos respubliką. 1991 m. spalio 10 d. atkurti diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Japonijos. 1997 m. sausio 1 d. įkurta Japonijos ambasada Lietuvoje. 1998 m. lapkričio 25 d. įkurta Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje. 2000 m. pasikeičiant notomis sudaryta sutartis dėl vizų režimo panaikinimo. 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos garbės konsulu Saporo mieste paskirtas Hidekacus Fudžij. 2008 m. gruodžio 3 d. Lietuvos garbės konsulu Osakos mieste paskirtas Takeo Obajašis.
Lietuvai Japonijoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Tokijuje. Japonijai Lietuvoje — laikinasis reikalų patikėtinis reziduojantis Vilniuje. 1995 m. įkurtas Japonijos ambasados informacijos ir kultūros centras. Japonija teikia finansinę paramą Lietuvos kultūros objektams, mokslininkų, menininkų bendriems projektams, ryšiams, studijoms ir stažuotėms Japonijoje.
Susitikimo metu ambasadorius Dainius Kamaitis papasakojo kuo gyvena ambasada, kokie darbai nuveikti, kaip Lietuva yra reprezentuojama šioje šalyje. Kultūros atašė Gabija Žukauskienė pabrėžė, kad nors Lietuva ir maža, tačiau ji domina Japoniją savo istorija ir kultūra. Dažnas japonas yra pareiškęs, kad Japonijai reikia draugystės su Lietuva. Ji turi kuo sudominti japonus ir japonams kultūros prasme reikia Lietuvos taip pat, kaip mums Japonijos.
Nara: Šventykla ir ....
... ir stirna
ISĖ: Budistų vienuoliai šventykloje.
Hakonė: Japoniškas sodas.
SENOVINIAI laivai Ashi ežere.
Lietuva — Japonija,
2009 m. lapkritis.