Naujausios
Per sniegu padengtą Žiemgalą ir Kuržemę (1)
Keliauti tinka bet kuris metų laikas, net ir pats šalčiausias. Ir visiškai nereikia trenktis į kitą pasaulio kraštą, kad pamatytum kažką įdomaus, užtenka nuvykti į kaimyninę šalį. Šis kelionės maršrutas vedė į Latviją, per buvusią Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystę, aplankant pilis ir nuostabaus grožio miestelius.
Paulius MARTINAITIS
redakcija@skrastas.lt
Bauskė — pietinės Latvijos gynėja
Latvija pasitiko sniegu ir visiškai nevalytais keliais, tačiau tai netapo kliūtimi keliauti, priešingai, tai suteikė kelionei romantikos ir buvo kur paganyti akis stebint šalikelėse apsnigtus medžius.
Pirmoji mūsų sustojimo vieta — Bauskės tvirtovė. Stiprėjant Lietuvos valstybei, sunerimę kalavijuočių ordino vadai įsakė pastatyti šią tvirtovę Mūšos ir Memlės (Nemunėlio) santakoje. Pilis pastatyta 1456 metais ir iki 1706 metų, kol rusų kariuomenė Šiaurės karo metu ją sugriovė, pergyveno keturias rekonstrukcijas. Keičiantis ginkluotei stiprėjo ir plėtėsi pilies teritorija. Pilies sienas juosia gilūs gynybiniai grioviai, rūstumo įvaizdį sustiprina senasis pusiau sugriuvęs bokštas, o status Nemunėlio upės šlaitas ir srauni tėkmė, ją darė sunkiai įveikiamą priešui.
Bauskės pilies legenda pasakoja, jog pradėjus statyti pilies bokštą šis vis nugriūdavęs. Tuomet žynys patarė statytojams bokšto sienoje užmūryti tą, kuris anksti ryte ateis prie pilies pirmas. Pirmoji į statybvietę atėjo statybininkų vyresniojo žmona, statybininkai nustėro pamatę, ką jiems teks mūryti į sieną. Laimei, prieš moters akis užbėgo kartu su ja ėjęs šunelis, kuris ir buvo paaukotas pilies sienų tvirtybei užtikrinti.
Pilis prieš porą metų iš dalies restauruota naudojant vietinę medžiagą — dolomitą, dabar ši pilies dalis vadinama Naująja pilimi. Pilį restauruoti, kaip ir prieš kelis šimtus metų statyti, apsiėmė čekų meistrai. Pilies sienų tinko sluoksnis atkurtas autentiškas, nelygus.
Bauskės pilis nėra muziejus, kuriame vien rodomi stendai su pilyje rastais daiktais. Šiuo metu vienoje iš viršutinių Naujosios pilies salių veikia Kuržemės hercogo Gothardo, hercogienės ir visos šeimos rūbų rekonstrukcijų ekspozicija „Hercogų rūbai ir aksesuarai 1562— 1620“. Joje pristatomi tų laikų kostiumai, aprangos stilius, avalynė, autentiškos ir atkurtos rūbų detalės, audiniai, papuošalai, galvos apdangalai, kiti aksesuarai. Turistai turi galimybę patys aprengti senoviniais rūbais vieną iš manekenų. Pasak gidų, yra galimybė pilyje užsisakyti pobūvį, vestuves, gimtadienį, kuriame asistuoja senoviniais rūbais apsirengę statistai.
„Gyvasis“ Bauskės miesto muziejus
Muziejų įsivaizduojame kaip vietą kur reikia labai tyliai vaikščioti, neliesti eksponatų. Bauskės miesto muziejus visiškai kitoks: čia per gyvą pasakojimą, vaidinimą, vaišes, šokius ir dainas atskleidžiama XX amžiaus Bauskės miesto istorija.
XX amžiaus ekspozicija prasideda 1910 metais Bauskėje buvusios Eduardo Drengerso maisto ir pramoninių prekių parduotuvės pristatymu. Muzikinė dėžutė, cigaretės, druska, kava, tekstilė, alus — tokiomis prekėmis tuo metu Bauskėje prekiavo daug parduotuvių. Muziejininkams pavyko gauti unikalų eksponatą — to meto kasos aparatą, kuriame užstrigusi paskutinio pirkinio kaina: alus, šešios carinės Rusijos kapeikos.
Sekančiame kambaryje lankytojus pasitinka 1930 metų mada apsirengusi gidė „kirpėja„ . Gidė supažindina su tuo metu vyravusiomis madomis, kirpimo priemonėmis. Muziejuje yra vienas pirmųjų elektrinių plaukų džiovintuvų.
Tolimesnės muziejaus salės supažindina su 1939 — 1944 metų įvykiais. Bauskės kraštotyros muziejaus darbuotojas dainavo rusiškas dažnutes ir latvių legionierių dainas. Pokarį ir visą tarybinį Latvijos laikotarpį iliustruoja ugningos „karo veterano“ kalbos, vaišės ir to meto baldais apstatyta muziejaus salė.
Mežotnė — auklės dvaras
Mežotnės pilis yra Žiemgalos regione netoli Bauskės, tai neoklasicistinio stiliaus rūmai. Prieš tūkstantį metų netoli Mežotnės stovėjo žiemgalių pilis, kurią sugriovė kalavijuočiai.
Dvaro istorija prasideda 1795 metais. Rusijos imperatorienė Jekaterina II padovanoja žemės sklypą savo anūkų auklei Šarlotei fon Liven, moteriai suteikiamas grafienės titulas.
Patys rūmai pradedami statyti 1797 metais, juos projektavo italų architektas Džakomas Kvarengi, statybos darbai buvo baigti 1802 metais. Šarlotei fon Liven ir jos palikuonims dvaras buvo padovanotas visiems laikams. Likimo ironija, pati Šarlotė tik vieną kartą buvo atvykusi į savo dvarą. Visą savo gyvenimą ji praleido auklėdama ir mokydama Rusijos imperatorės Jekaterinos II anūkus.
Nepriklausomos Latvijos laikais rūmai buvo nacionalizuoti, juose įsteigta Žemės ūkio amatų mokykla. Antrojo pasaulinio karo metu rūmai smarkiai nukentėjo, dalis rūmų buvo visiškai sugriauta. Dvaro atstatymo darbai baigėsi tik 2001 metais.
Dabar rūmuose įrengtas viešbutis, veikia restoranas, nors ekspozicijos nėra, išskyrus demonstruojamas fon Livenų giminės nuotraukas, tačiau dvare gali apsilankyti ir turistų grupės. Prieš Mežotnės rūmus įrengtas angliškos stiliaus parkas, kuriame vasarą ganosi avys, taip natūraliu būdu yra prižiūrima parko augmenija.
Latvijos dvarų išskirtinis bruožas yra tai, kad jie netapo nepajudinamomis dulkių kaupyklomis, o juose įrengti viešbučiai, restoranai, kavinės, kuriuose svečiai gali apsilankyti ištisus metus, tai net pačiai atkampiausiai vietovei suteikia gyvumo ir darbo vietas ten gyvenantiems žmonėms.
Mežotnės dvare visi apartamentai turi savo pavadinimus: „Juodoji giria“, “Malonus sapnas“ ar “Lapių medžioklė“, tai irgi būdinga Latvijos dvarams.
Naktinis pasivaikščiojimas po Rundalę
Latvija pateisino mūsų šiaurinės kaimynės vardą — išvažiuojant iš Mežotnės pradeda snigti, pakeliui į Rundalę pūga įsisiautėja kaip reikiant, vos matyti priekyje važiuojantis automobilis.
Visiškai sutemus pasiekiame Rundalės dvaro kompleksą, pūga nesiliauja, į galvą lenda skaitytos frazės iš romanų „Karas ir taika“, ar “Broliai Karamazovai“, su aprašymais apie rusišką žiemą. Matyt, ne veltui, juk Rundalė, Kuršo hercogo Ernesto Johano Birono, buvusio Rusijos imperatorės Anos Ivanovnos favorito rūmai.
Šiuos rūmus projektavo garsus italų architektas Frančeskas Bartalomajus Rastrelis, kuris sukūrė ir garsiuosius Žiemos rūmus Sankt Peterburge. Rundalės dvaro statyba buvo generalinė repeticija prieš statybas tuometinėje Rusijos imperijos sostinėje.
Prie paradinių rūmų laiptų mus pasitinka ceremonmeisteris ir rūmų freilina. Du personažai, apsirengę autentiškais hercogo Birono laikų rūbais, veda ekskursijas Rundalės dvare.
Šiuo metu dvaras dar restauruojamas, pasak gidų, sutvarkyti 138 patalpoms reikia laiko. Restauruotos ir visiškai sutvarkytos Paauksuotoji, Baltoji, Marmuro sales, Didžioji galerija, hercogo priimamasis ir miegamasis, hercogienės buduaras. Visi pasakojimai iliustruojami demonstruojant to laikmečio manierą, šokius ir tarpusavio elgesį. Anot gidės, dvare dažnai būdavo organizuojami pobūviai, Paauksuotoje salėje svečiai būdavo pristatomi vieni kitiems su visais titulais, šioje salėje auksas turėjo simbolizuoti hercogo valdžią ir šlovę.
„Salėje svečiams nebuvo galima sėdėti, tai būtų reiškę nepagarbą vieni kitiems, taip pat blogu tonu buvo laikomos kalbos apie žemiškus dalykus. Svečiai kalbėdavo apie įvairias meno rūšis, madą, filosofiją“, — pasakoja Rundalės pilies ceremonmeisteris. Anot gidų, Baltojoje salėje kurioje svečiai šokdavo, sumaniai derinami lipdiniai ant sienų ir juos dengiančių dulkių sluoksnis. “Dulkės sukelia tam tikrą šešėlio efektą, kuris yra būtinas norint grožėtis lipdiniais, nuvalius jas, kaip tai buvo padaryta restauracijos metu, šie nuostabūs meno kūriniai tarsi išnyksta baltose sienose“, — pasakoja gidai.
1919 metais pilis buvo smarkiai nuniokota čia apsilankiusių bermontininkų, tačiau nenukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu. Pokaryje pilis buvo naudojama, kaip grūdų sandėlis, vėliau hercogo banketų menėje buvo įrengta sporto salė. Anot gidės, nuostabą kelia tas faktas, kad dvare išliko senasis XVIII amžiaus pabaigos ąžuolinis parketas, kuris ir dabar atrodo kaip naujas.
Po įdomios ekskursijos paliekame pūgos talžomą Rundalės dvarą ir Žiemgalos kraštą, kitą dieną laukia kelionė į Kuržemę, trauksime jūros link.
„Šiaulių krašto“ nuotr.
TVIRTOVĖ: Rūstumo Bauskės tvirtovei suteikia senasis pilies bokštas.
EKSPOZICIJA: Restauruotoje Bauskės pilies dalyje veikia rūbų rekonstrukcijų ekspozicija.
MUZIEJUS: Bauskės muziejaus ekspozicija prasideda nuo mieste buvusios Eduardo Drengerso maisto ir pramoninių prekių parduotuvės pristatymo.
LAIKAS: Apie XX amžiaus pradžią Bauskėje pasakojo muziejaus gidė „kirpėja“.
PERMAINOS I: Bauskės muziejuje skamba rusiškos dažnutes....
PERMAINOS II: & ir latvių legionierių dainos.
POKARIS: Ugningas kalbas apie šviesų rytojų sako „karo veteranas“.
KARAS: Mežotnės pilis karo metu labai smarkiai nukentėjo.
TRANSFORMACIJA: 2001 metais baigta Mežotnės dvaro restauracija, taip pilis atrodo šiandien.
VALGIS: Mežotnės dvare įrengtas restoranas.
KAMBARIAI: „Juodoji giria“. Mežotnės pilies viešbutyje visi kambariai turi savo pavadinimus.
DVARIŠKIAI: Rundalės dvaro istoriją pasakoja autentiškais hercogo E. J. Birono laikų rūbais apsirengę gidai.
VALDŽIA: Auksinė Rundalės dvaro salė simbolizavo hercogo valdžia.
EFEKTAS: Dulkių sluoksnis ant lipdinių Baltojoje salėje išryškina vaizdus ant sienų.