Naujausios
Kelionės
Pavasaris Kinijoje (3)
Jonas NEKRAŠIUS
Datonge
Kelionės metu apsilankėme Kinijos šiaurėje, Šaansi ptrovincijoje įsikūrusiame Datongo mieste. Tai angliakasių miestas, kuriame veikia net 13 angliakasių šachtų. Dažnai pranešimuose iš Kinijos apie avarijas šachtose minimas šis miestas.
Mieste nemažai istorinių ir sakralinių pastatų: Šanhua vienylynas su budistinėmis XII-XIII a. skulptūromis, konfucianistų šventykla, Devynių drakonų siena (Dziulongbi; IV a.), dekoruota glazūruotomis plytelėmis. Turistai į Datongą vyksta apžiūrėti, 16 km į vakarus Udžou kalnų šlaite esančių garsiųjų Jungango (Yonggang) urvų (53 urvų), kuriuose yra apie 51 000 budistinių akmeninių skulptūrų, tarp jų 17 m aukščio Budos skulptūros. Iš čia nuvykome į netoliese kalnuose esantį Kabantį vienuolynas, kuris išsiskiria savo architektūra.
Nankine
Šiame mieste susilieja įvairios pietų ir šiaurės Kinijos žmonių tradicijos ir gyvensenos papročiai. Visą miestą supa kalnai ir derlingi slėniai, skaidrūs ežerai ir vingiuojančios upės. Tai Dzidziko, Čisia, Ninšou ir Čingliango kalnai, Suianvu ir Močou ežerai bei Činhuajaus upė. Nankine tebestovi senovinė miesto siena iš tamsiai pilkų plytų. Ant jos krinta aplink augančių ir žaliuojančių medžių šešėliai.
Netoliese stovintis Dzidziko kalnas — esantis netoli modernaus miesto šurmulio, yra svarbus istorijos ir kultūros paminklas. Čia yra Mingų mauzoliejus — Mingų dinastijos (1368-1644) imperatorių kapavietė, įtraukta į UNESCo saugomą Pasaulio paveldą ir Sun Jatseno (1866-1925), Kinijos revoliucijos vadovo ir valstybės veikėjo, pirmojo Kinijos Respublikos prezidento, mauzoliejus.
Aplankėme budistinę Fudzi ir Konfucijaus šventyklas, turtingą miesto istorijos muziejų. Įvyko susitikimas su kinų Taiči gimnastikos mokytoju bei Yisinio molio arbatinukų gamybos meistrais ir amatininkais. Stebėjome kaip gaminami garsieji kinų moliniai arbatinukai ir puodeliai, įvairūs suvenyrai iš molio ir porceliano.
Sudžou
Autobusu atvykome į Sudžou miestą, kuris dėl savo kanalų vadinamas Rytų Venecija. Kinijoje sakoma: „Viršuje mes turime rojų, o žemėje — Sudžou. Miesto gatvės tradiciškos, netgi erdvios. Jas lydi dviaukščiai namai su įstiklintomis galerijomis, papuošti splvotais raudonais žibintais. Visur žaliuoja vešli platanų lapija, stebėtini šviesoforai, rodantys, kiek sekundžių liko ligi signalo pasikeitimo.
Suzhou garsus tuo, kad čia gimė menas kurti kinų sodus, susidedančius iš tvenkinių, kalvelių, įdomių formų akmenų, terasų, įvairių rūšių medžių ir gėlių. Klasikiniai Sudžou sodai įtraukti į UNESCO pasaulinės reikšmės paveldo sąrašą.
Kinų sodų menas siekia miniatiūroje atkurti natūralų kraštovaizdžių grožį. Kinų sodas — tai pirmiausia išdailinti, raižiniais puošti mediniai pastatai, paviljonai, pavėsinės. Būtinas atributas — tvenkiniai, čiurlenantys upeliai, lenkti ar zigzaginiai tilteliai, įspūdingi akmenys, uolienos. Labai mėgstami lotosai, spalvotos žuvys, bambukai, kreivos pušys. Sodas komponuojamas taip, kad iš kiekvieno jo taško atsiveria vis naujas nepakartojamas vaizdas.
Miestas didžiuojasi ir Lu Xuno parku. Jame daug egzotiškų medžių, žydinčių krūmų ir gėlių. Parke sutinkame keletą senyvo amžiaus kinų, praktikuojančių tai či, linksmai kažką šnekučiuodamos praeina porelės. Atbundanti gamta pažadino jaunų kinų jausmus.
Siauručiais ir klaidžiais akligatviais pasiekiame Wangshi Yaun, kuris laikomas gražiausiu Suzhou sodu. Tai XVIII a. mandarino rezidencija. Jos pavadinimas verčiamas kaip „Tinklų meistro sodas“. Šiame sode miela praleisti meditacijos valandą, žiūrint į tvenkinį su vandens lelijomis ir auksinėmis žuvimis. Jis apsodintas gluosniais, apsuptas dirbtinėmis uolomis. Žavi elegantiški paviljonai, taupiai pagražinti kaligrafija ir tradiciniais paveikslais, vėduoklės pavidalo inkrustacijomis ant juodų lentų.
Visas Suzhou išraižytas kanalų, kurie Didžiojo Kinijos kanalų sistemos dalimi. Plaukiojome romantiškais Sudžou miesto kanalais, kurie iš abiejų pusių užstatyti baltais suodinais nameliais su mažais darželiais, gėlynais ar net sodeliais iš vieno vienintelio medžio. Plaukiant matosi visas šių namų gyventojų gyvenimas: žmonės čia pat valgo, skalbia, plauna indus ir turbūt žvejoja.
Hangdžou
Aplankėme Kinijos rytuose įsikūrusį Hangdžou miestą. Žymus lietuvių žurnalistas ir keliautojas Matas Šalčius rašė: „Hangdžou yra vaizdingiausias iš visų mano matytų Kinijos miestų. Iš vienos pusės į jį prieina jūros (Geltonosios) įlanka, iš kitos — ežeras, iš trečios — upė, ir visa tai apsupta švelniu “dantuotu“ kalneliu su tarpekliais ir lygumėlėmis tarp jų.
Gatvės senoviškos, siaurutės ir kreivos, bet gražiai grįstos rūpestingai parinktais baltais akmenukais ir švarios. Prie jų prieina senų medžių sodai, atitverti aukštokais mūrais. Soduose dailūs kiniško stiliaus rūmai ir vilos„.
Žymus italų keliautojas Marco Polas Hangdžou pavadino „gražiausiu ir nuostabiausiu pasaulio miestu“. Hangdžou–Zhejiang provincijos sostinė, esanti rytinėje Kinijos dalyje. Ši senoji Kinijos imperatorių sostinė įsikūrusi ant Vakarų (Sihu) ežero kranto. Iš trijų pusių apsuptas vaizdingo kraštovaizdžio, ežeras su pakarantėmis turi visus tradicinio kinų sodo elementus.
Nepriklausomai nuo metų laiko, atsiverianti panorama stulbina savo grožiu ir šviesos bei šešėlių žaismu. Nors mūsų apsilankymo metu lijo lietus. Tačiau tai nesutrukdė pajusti šio miesto ir ežero grožio. Pasivaikščiojome ežero pakrante, apsodinta gluosniais ir persikais, su stilingais tilteliais. Pro lietaus miglą šmėkščioja žaliuojančios salos, šventyklų ir pagodų stogai, vandens paviršiumi lėtai slenka valtelės su stogeliais — čionykštės gondolos. Horizonte juoduoja kalnų keteros.
KANALAS: Vaizdas Kudžau kanalą.
ŠVENTYKLA: Kinija pavasarį.
KINIETĖS: Mankino gražuolės.