Naujausios
SAVAITGALIO KELIONĖ
Kelionė baidare žemyn Dubysa
Žygis saulėtą pavasario dieną baidare — atgaiva širdžiai, akiai ir ausiai. Nuo Dubysos tilto tarp Kelmės ir Tytuvėnų iki Lyduvėnų tilto — 20 kilometrų upe. Grožintis vaizdingomis atkrantėmis ir stebint atgimstančią gamtą, penkios valandos kelionės neprailgsta. O įspūdžiai išlieka ilgam.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Neatrastas gamtos kampelis
Prieš žygį baidares nuomojantis Robertas Mosėjus pagąsdina — neva praėjusį savaitę Dubysos pakrantėse buvo sumedžiotas per 300 kilogramų sveriantis grizlinis bebras, puolęs baidarininkus. Šmaikštus baidarių entuziastas juokiasi: ant jo pokštų meškerės užkimba ne vienas turistas. Iš pradžių patiki, susirūpina, galiausiai — juokiasi.
Iš Tytuvėnų pajudame Kelmės link. Pravažiavęs Pagryžuvį, R. Mosėjus stabteli ir kviečia išlipti iš mikroautobuso. Tikina parodysiąs vietą, kurią pamačius net vietiniams seilė nutįsta. „Blakstienos yra per arti akių, kad pamatytum“, — sako tytuvėniškis ir patikina, kad apkeliavę tolimas šalis, nematome, ką gražaus turime šalia.
Iš tiesų — prieš akis atsiveria žmogaus nepaliestas Gryžuvos skardis. Status, aukštas. R. Mosėjaus teigimu, vakare ramiai sėdint ar medituojant, galima stebėti bebrų gyvenimą. Šie net nepajunta, kad ant skardžio žmogaus esama.
Dar keli kilometrai ir — Maironio apdainuota Dubysa. Kiek pavažiavus palei pakrantę — maršruto pradžia.
Upe praplaukia du baidarių ekipažai. „Taimenės“, — įvardija R. Mosėjus. — Nors dabar pagaminama modernių baidarių, yra vandens turistų, vertinančių tik senąją tradiciją. Jiems plaukimas — gyvenimo būdas. Čia — tas pats, kaip važinėti “vabalu“.
R. Mosėjus pasakoja šioje vietoje sutikęs pagyvenusią porą, kuri jau keturiasdešimt metų plaukia tuo pačiu laiku ir tuo pačiu maršrutu. O ir pats R. Mosėjus baidarėmis su žmona plaukia nuo vestuvių. Pirmąją baidarę nusipirko 1986 metais — už per vestuves gautus rublius.
Telefoną galima pamiršti
Baidarininkas pasiteirauja, kas bus žygio kapitonas. Paaiškina, jog teiraujasi ne iš įkyrumo ar žingeidumo. Iš patirties žino, jog vadovas — reikalingas, nes žygyje gali atsitikti visko. Būna, kad keliautojai net paklysta Dubysoje. Vieni kitų nesulaukia, išlipa ieškoti krante, galiausiai — apsilenkia. Teko ir po kelias valandas važinėti ir ieškoti paklydėlių.
Dar vienas patarimas — plaukti matomumo zonoje. Trečias — laikytis saugaus atstumo, nes slenksčiuose, užkibus ant akmens, gali susidaryti baidarių grūstis. Ir tada jau ant šono virs ne viena baidarė, kartu nuskęs ir daiktai.
R. Mosėjus juokiasi: kartą vyrai nardė ieškodami 24 skardinių alaus pakuotės, o moterys tegalėjo pasakyti, jog išvirto už posūkio. O už kurio — nežinia.
Gelbėjimosi liemenė — būtina. Mobilus telefonas — ne, nes beveik viso žygio metu nėra ryšio. Nešiukšlinti — privaloma: „Švaru ne ten, kur šluojama, švaru, ten, kur nešiukšlinama“.
Ir patikina: baidarių sportas — nerizikingas, o vandens turistai — draugiškiausi.
Dubysos vanduo gegužės pradžioje — dar pakilęs. Skaidrus — kur sekliau, gali ir akmenukus skaičiuoti. Vietomis gylis siekia keletą metrų. Kartkartėmis tenka įveikti nedidelius slenksčius, apiplaukti akmenis ar nugriuvusius medžius. Virš upės tebekaba sutręšę supamieji tiltai. Pamiršti ir nebevaikštomi.
Pakrantės nespėjusios užželti, medžių lapai dar tik sprogsta, o ievos jau — žydi. Krūmynus keičia beržynai, beržynus — pušynai, šiuos — eglynai. Upės krantas — skardis ar balto smulkučio smėlio oazės. Tylu, ramu, tik paukščiai pavasarines giesmes gieda.
Finišas — Lyduvėnų tiltas
Keliose vietose pakrantėse įrengtos poilsiavietės, juose saulėje šildosi ankstyvieji poilsiautojai.
Upė — vingiuota, posūkis keičia posūkį. Nuplaukus apie 14 kilometrų, „rimčiausias“ upės slenkstis — buvusio malūno užtvanka. Čia reikia patirties.
Galiausiai pasigirsta traukinio dundėjimas — artėja Lyduvėnai geležinkelio tiltas (Raseinių rajonas). Aukščiausias (42 metrai) ir ilgiausias (599 metrai) Lietuvoje tiltas pasimato gana iš toli.
Tilto istorija siekia 1916 metus — medinę estakadą pastatė vokiečių kariuomenė: tuo metu tiltas buvo vienas iš didžiausių medinių tiltų Europoje. 1944 metais tiltas buvo susprogdintas, bet po 7-erių metų atstatytas ant naujų atramų.
Paskutinieji grybšniai ir — tikslas pasiektas. R. Mosėjus pasitinka šypsodamasis: „Grizlinis bebras neužpuolė, išgriuvusių iš baidarės — nėra?“
Veržli Kražantė ir rami Dubysa
Šeštus metus baidares nuomojantis R. Mosėjus pastebi, jog vandens turizmas Lietuvoje — populiarėja. Entuziastingiausi baidarininkai sezoną pradeda jau kovo mėnesį — kai pajuda ledai. Jei upės neužšąla, yra ir žiemą plaukiančių. Oficialus sezonas prasideda gegužės viduryje ir įprastai tęsiasi iki rugsėjo pirmosios.
Pernai vienai savaitgalio dienai baidarė kainavo 60— 80 litų. Šiemet, ko gero, maksimali kaina bus 60 litų. O darbo dienomis — dar pigiau.
R. Mosėjus sako, kad dažniausiai Šiaulių regiono upėmis plaukia ne šiauliečiai, o turistai iš Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus.
Baidarininkas negaili pagyrų abiem pro Šiaulių apskritį tekančioms ir baidarininkų pamėgtoms upėms — Kražantei bei Dubysai.
Kražantę baidarininkai lygina su Merkiu. Žemaitijoje polaidžio metu ji — viena iš ekstremaliausių upių, praplaukti Kražante per potvynius — nemenkas išbandymas. Upė — labai veržli, akmenuota, turinti daug įvairių rėvų, nemažų užtvankų ir dovanojanti įvairiausių nuotykių. Tenka daug mosikuoti irklais, o tie, kurie nespėja — išsimaudo šaltame vandenyje. Kražante plaukiama tik pavasarį arba po liūčių. Šiuo metu sezonas — jau pasibaigęs. Nebent stipriai palytų.
Dubysa — pakankamai rami, vasarą praplaukiama. Vandens turistus vilioja Lyduvėnų tiltas, Bulavėnų miškai su skardžiais, į upę skubantys šaltiniai, o vasarą — nedideli švarūs paplūdimiai, ramūs užutėkiai, rugpjūčio žvaigždės ir naktinės paukščių giesmės. Malonumas širdžiai, akiai ir ausiai.
PEIZAŽAS: Plaukiant Dubysa baidare, atsiveria įspūdingi upės skardžiai ir atkrantės.
PRIVALUMAI: Robertas Mosėjus sako, kad baidarininkams įdomios abi Šiaulių regiono upės: Kražantė pavasarį traukia veržlumu, Dubysa — vasaros ramybe.
BUVEINĖ: Upės pakrantėje — kregždučių namai.
FINIŠAS: Kelionės pabaiga — Lyduvėnų geležinkelio tiltas.
SRAUNUMA: Didžiausias atkarpos slenkstis.
PRAEITIS: Virš Dubysos tebekaba mediniai supamieji tiltai.
IŠVARTOS: Viena iš kliūčių — išvirtę medžiai.
PASTOGĖ: Dubysos pakrantėse turistams pastatytos poilsinės.
Andriaus TVERIJONO nuotr.