Naujausios
KELIONĖS
Keliautoja neapsikrauna daiktais, bet kaupia įspūdžius
Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja Sigla Ščeponavičiūtė savo laisvalaikio ir atostogų be kelionių neįsivaizduoja. 43-ejų gydytoja neurologė neseniai smaigstė vėliavėles pasaulio žemėlapyje skaičiuodama aplankytas šalis. Suskaičiavo 59-ias. Besiruošiantiems į kelionę „Šiaulių krašto“ skaitytojams – iš patirties atėję patarimai.
marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Kelionės automobiliu suteikia laisvės
„Pirmoji rimtesnė, neskaičiuojant prieš tai buvusių mokyklos laikų išvykų į Vokietiją, Čekiją ar Lenkiją, buvo kelionė į Prancūzijos pietus Napoleono keliu. Su tėvais pas jų draugus važiavome automobiliu. Tėtis man leido vairuoti dalį kelio, nors šis, ypač kalnų atkarpose, buvo labai pavojingas. Galėjome važiuoti vos antra pavara“, – prisimena S. Ščeponavičiūtė.
Toks neįpareigojantis keliavimo būdas, S. Ščeponavičiūtės manymu, yra bene patogiausias: „Juk nežinote, kiek sugaišite laiko prie vieno ar kito lankytino objekto. Gal kelyje išgirsite apie dar vieną kitą įdomesnę vietelę, į kurią norėsis nuvykti.“
„Užsikabinau“, – apie tolimesnes keliones pasakoja pašnekovė. Jau netrukus ji kartu su kolegomis išriedėjo į Norvegiją aplankyti draugės gydytojos. Nakvojo palapinėse, nameliuose ir išsivertė be iš anksto rezervuojamų viešbučių.
Pasiruošimas – nuosekliai surinkta informacija
Pastaruoju metu keliautoja renkasi patikimesnius, saugesnius kelionių agentūrų siūlomus maršrutus Ji vyksta į labiau nuo Lietuvos nutolusias šalis. „Į Indiją dviese trise neskridome vien todėl, jog žinome, kad ten saugiau keliauti didesnėmis grupėmis“, – sako pašnekovė.
Tolimiausias iš aplankytų kampelių – prieš porą metų kartu su mama „užkariauta“ Naujoji Zelandija. Vien norint ją pasiekti, ore, skrendant lėktuvu su persėdimais, teko praleisti 30 valandų.
Kaip pasirenka naują šalį kelionei? Medikės žodžiais, apsispręsti padeda nuolatinis informacijos rinkimas: „Kartais vienoje kelionėje iš kitų keliautojų išgirstu apie mano dar neaplankytą šalį, kartais kažką įdomaus pasiūlo kelionių agentūros, gelbsti ir kelionių žurnalai, padeda internetas.“
Turistų nepramintų takų keliautoja neatsisako. Jei yra galimybė, vietinių teiraujasi ir aplanko, neretai išnuomotu automobiliu, jų rekomenduotas vietas. „Niekur neteko sutikti nedraugiškų, piktų žmonių“, – tikina keliautoja.
Neįprastos transporto priemonės ir eismo sąlygos – neišvengiamos
Sigla Ščeponavičiūtė jau nesistebi transporto priemonių, kuriomis jai tenka keliauti, įvairove. „Pavyzdžiui, šių metų kelionės į Keniją ir Tanzaniją metu su keliautojų grupe važiavome specialiu 22 žmonėms skirtu „treku“. Ant jo stogo buvo sukrautas visas mūsų maistas, palapinės ir kiti būtiniausi daiktai“, – įspūdžiais dalijasi keliautoja.
Ekstremaliausia vairavimo patirtis jai buvo Maltoje, važinėjant išsinuomotu automobiliu. „Eismas kairiąja kelio puse. Pirmą dieną buvau kiaurai šlapia nuo jaudulio. Antrą dieną patiko. Trečią jau būčiau mielai sutikusi likusį gyvenimą važinėti tik šia kelio puse“, – juokiasi S. Ščeponavičiūtė.
Ji džiaugiasi galėjusi Maltą apkeliauti būtent automobiliu. „Tai tokioms kelionėms itin tinkama sala, – neabejoja. – Nori – sustoji išsimaudyti, nori – išlipi pasiskinti tunos vaisių nuo kaktusų.“
Lankytini objektai turi būti įvairūs
Šiaulietė stengiasi, kad kiekvienos kelionės metu lankomi objektai būtų kuo įvairesni: „Jei kelias dienas iš eilės eisi vien į muziejus, šie taps nebeįdomūs.“
Ją labiausiai kelionėse vilioja įvairūs gamtos objektai, vadinami gamtos stebuklais ar įtraukti į UNESCO paveldą.
„Pavyzdžiui, Kambodžos pagrindinis simbolis – Ankor Vatas, didžiulis induistų šventyklos kompleksas, kasmet aplankomas 2–3 milijonų keliautojų. Šis žmonių rankų darbo kūrinys man paliko didžiulį įspūdį. Kaip ir Indijos Tadžmahalas“, – pavyzdžius pateikia gydytoja.
Reikėtų įvertinti savo sveikatą
Himalajų kalnuose Siglai Ščeponavičiūtei teko nakvoti 3500 metrų aukštyje, o vėliau kilti ir į 5100 m aukštį. Čia ji turėjo prisiminti savo profesinius įgūdžius, nes reikėjo padėti kitiems keliautojams kovoti su prasidėjusia kalnų liga. Turintiems sveikatos problemų, ji rekomenduoja tokių kelionių vengti.
„Sergantiems kalnų liga tikrai nepatarčiau vykti į Peru. Čia ir sveiką žmogų gali pradėti pykinti, ims svaigti galva, o turinčiam rimtesnių sveikatos problemų, bus dar prasčiau“, – neabejoja gydytoja.
Keliautoja sako neturėjusi problemų ne tik dėl kalnų ligos, bet ir dėl adaptacijos naujoje vietoje: „Man sunkiau adaptuotis grįžus į Lietuvą, ypač jei yra laiko skirtumas. Savaitę vargstu dėl miego. Nuskridusi svetur, matyt, būnu veikiama teigiamų emocijų, todėl gerai prisitaikau. Laikausi tokios taisyklės: miegoti einu vietiniu nakties laiku. Po pirmos tokios nakties lengvai įeinu į naują ritmą“.
Egzotiškų patiekalų svetur S. Ščeponavičiūtė nevengia ir jais apsinuodyti nebijo. „Jei kitur žmonės tai valgo, reiškia, tai – valgoma“, – sako. Bene egzotiškiausias patiekalas, kurį yra tekę valgyti, – kepti skėriai Kambodžoje. Vienintelis dalykas, kurio neprisivertė paragauti, – Peru tradicinė jūros kiaulytė.
Keliautoja stengiasi rinktis gido rekomenduojamas kavines. Trejus metus nebevalganti mėsos, medikė dabar svetur mieliau renkasi jūros gėrybes, vaisius, daržoves, nors dar prisimena ir valgių iš strutienos, krokodilienos skonį.
Keliautojui svarbiausi – batai
Sigla Ščeponavičiūtė pasakoja į pačias tolimiausias keliones vykstanti pustuščiu lagaminu: „Neapsikraunu daiktais, nes išmokau atsirinkti, kas man reikalingiausia.“ Pavyzdžiui, anksčiau marškinėlių į kelionę imdavo tiek, kiek dienų ši truks. Dabar to nebedaro, pasiima vos keletą. „Dažniausiai bet kurioje šalyje marškinėliai nėra brangūs, todėl nusiperku. Tai būna ir puiki proga atsinaujinti garderobą“, – šypsosi moteris.
Būtinai pasiima vėjo neperpučiamą džemperį ir striukę nuo lietaus.
Pašnekovė įsitikinusi, kad svarbiausi keliautojui – batai. Jų dažnai ima dvi poras – gumines šlepetes, kurios praverčia paplūdimyje, einant į dušą, važiuojant autobusu, ir gerus kalnų batus. Pastariesiems Sigla pataria netaupyti, nes kokybiški „kvėpuojantys“ tiks ir karštą dieną, ir kopiant į kalnus, neperšlaps drėgnu oru.
„Naujų, neišbandytų drabužių į kelionę neimu“, – dalijasi patirtimi keliautoja.
Pasiruoškite nuotykiams!
Kelionių be nuotykių nebūna. „Kiekvienoje kelionėje jų būna, ir ne vienas“, – šypsosi Sigla Ščeponavičiūtė. Pirmiausia prisimeną kelionę į Jemeną, Sokotros salą.
„Tris paras gyvenome visiškai laukinėmis sąlygomis, pasistatę palapines greta vienintelio ten gyventojo – visiško atsiskyrėlio. Iš maisto turėjome tik arbatos, visa kita mums patarė pasigauti. Pravertė mano pomėgis žvejoti. Su mūsų grupės vadovu ir dar dviem bendražygėmis labai primityviomis meškerėmis išplaukėme žvejoti barakudų“, – prisimena keliautoja.
Juos užklupo netikėta audra, pasivijusi jau plaukiant iš Sokotros salos. Bangos virš jų laivelių siekė apie dešimt metrų. „Šiaip taip pasiekėme krantą, nors nebetikėjau, kad išplauksime“, – dabar jau juokiasi pašnekovė.
Pietų Afrikos Ado nacionaliniame parke keliautoja svečiavosi ne tik dieną, važinėdama džipu ir iš arti apžiūrinėdama įvairius laukinius žvėris. Stovyklavietėje su bendrakeleiviais, vietiniu virėju ir vadovu liko nakvoti palapinėse.
„Sutemus išgirdome kažką šnarant krūmuose. Nuėjome pažiūrėti pasišviesdami prožektoriais. Žiūrime – buivolas. Gerai, kad mūsų nepuolė, nes toks staigus elgesys jiems būdingas. Paskui atėjo septyni drambliai, netoliese pamatėme žirafą. Bet nieko, išmiegojome ramiai. Išvengėme net hienų išpuolio, nors jos surenka visus prie palapinių neapdairių turistų paliekamus daiktus, net batus“, – egzotiškais prisiminimais dalijasi šiaulietė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
LIETUVĖ: Ir Lietuvoje dar yra neaplankytų kampelių. Savaitgaliais Sigla Ščeponavičiūtė mielai keliauja po gimtąjį kraštą. Labiausiai patinka Neringoje, Druskininkuose, Birštone, Labanoro girioje, prie Platelių ir Gudelių ežerų.
SEZONIŠKUMAS: Jau šį rudenį Sigla Ščeponavičiūtė su bendraminčiais ruošiasi kelionei Kiniją. Kodėl rudenį? „Mūsų vasaromis ten neretai būna labai karšta“, – sako keliautoja.
Asmeninio albumo nuotr.
VAIKAI: Keliautoja mėgsta fotografuoti – gamtą, žmones. Šioje jos nuotraukoje – Pietų Afrikos vaikai.
MEDŽIAI: Jemeno, Sokotros saloje auga buteliniai medžiai – endemikai, aptinkami tik šioje teritorijoje.
ŽVEJYBA: Medikės laisvalaikis aktyvus – mėgsta buriuoti, pasivažinėti keturračiais, turi motociklą. Žvejyba – dar vienas pomėgis, nuotraukoje – barakudų žvejyba Sokotroje.
GAMTA: Naujoji Zelandija sužavėjo gamtos įvairove. Nuotraukoje – Naujosios Zelandijos Tongariro ugnikalnis.
Asmeninio albumo nuotr.
DRAMBLIAI: Pietų Afrikos Ado nacionaliniame parke.
ŠVENTYKLA: Kombodža, džiunglių šventykla.