Naujausios
KELIONĖS
Keliauti galima ir baidare, ir dviračiu
Tytuvėniškis mokytojas Robertas Mosėjus patarimus, kaip leistis į kelionę baidare, gali dalinti valandų valandas. Keliautojas mėgsta ne tik vandens turizmą, bet ir dažnai sėda ant dviračio.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Nėra blogo oro
Pirmasis R. Mosėjaus patarimas — nuspręsti, koks bus maršrutas ir kelionė: poilsinė, pažintinė ar pramoginė. Suplanavę maršrutą keliautojai žino, kur išlips, apsistos. Būna, vandens turistai išplaukia į žygį, kai transliuojamos svarbios varžybos, iš anksto apskaičiuoja, kurioje sodyboje bus galima įsiprašyti pažiūrėti krepšinį.
Antra — pasirinkti žmones, su kuriais plauki. Gera draugija — sėkmės garantas.
Trečia — domėtis meteorologinėmis sąlygomis, pasiruošti aprangą ir inventorių. Turistai juokauja: nėra blogo oro, bet yra prasta apranga.
Reikia turėti lietpaltį, kremą nuo saulės. Jei nutinka nelaimė ir kūnas nudega, seni turistai R. Mosėjų pamokė nudegintas vietas ištrinti grynu spiritu.
Jei plaukiama šiltesniu metų laiku, nepamiršti, kad naktys prie vandens vis tiek bus vėsios. Reikia turėti atsarginius drabužius. Jei baidarės bagažinė nesandari, turėti hermetiškus maišus. Gelbėjimo liemenė — būtina.
Nesitempti daug mantos
Plaukiant upe ar ežeru, ne visada veikia telefono ryšys, tad rekomenduojama ekstra atveju turėti skirtingų tinklų ryšį. Kad telefonai neperšlaptų, jiems yra specialūs dėkliukai, kiti nuo seno naudoja stiklainiukus.
Akinius patartina rištis gumele, kad užkliuvus už šakos, nepliumptelėtų vandenin. Jei tik yra galimybė, nesiimti mašinos raktelių, pultelių. Būna, kad tik pasilenkus lipti į baidarę, jie iškrenta iš kišenės.
Jei keliaujama su nakvyne, nepamiršti šviestuvėlių, šiukšlių maišų: tikrieji baidarininkai niekada nepalieka šiukšlių.
Pasak R. Mosėjaus, pradedantieji baidarininkai į kelionę atsiveža visą savo gyvenimą, išskyrus sofą: „Kartais juokauju — kam plaukti, galite įsigyti DVD “Plaukiu Dubysa“ ir namie žiūrėti“.
Pirkti baidarę ar nuomotis? Baidarininkai skaičiuoja taip: moderni baidarė (be irklų) kainuoja nuo 1800 iki 5000 litų. Jei per metus plaukiama tik kartą ar du, pirkti baidarę nėra prasmės. Paradoksas — kartais ir turintieji baidarę nuomojasi, nes sudėtinga transportuoti.
Tvarka turi būti
R. Mosėjus pabrėžia: kelionėje svarbu turėti lyderį. Kai kompanija plaukia neorganizuotai, pasitaiko, jog ekipažai pasimeta. Po nesėkmingų nutikimų prasideda barniai, keliautojai susideda daiktus ir tą patį vakarą išvažiuoja.
„Tvarka — privaloma. Patinka ar nepatinka, bet vienas suaugusiųjų ekipažas turi plaukti gale, vienas — per vidurį, stipresni vaikai — priekyje, kurie įspėja apie kliūtis. Paskirtųjų tvarka negali keistis: galiniai ir priekiniai privalo likti savo vietose“, — pabrėžia R. Mosėjus.
Jei žygeiviai išsirengė į pramoginę kelionę ir vežasi alkoholio, svarbu, kad ir už jį būtų atsakingas lyderis: neblaiviems baidarėje ne vieta.
Reikės dirbti
Jei baidarės priekis kiek pakilęs, lengviau įveikti kliūtis. Todėl dažniausiai stipresnis ir labiau patyręs sėda į galą, jam tenka daug didesnis darbas, jis kontroliuoja plaukimą. Priekinis pirmiau pamato kliūtis.
Pirmą kartą gyvenime imantiems irklus, R. Mosėjus pataria juos laikyti taip, kaip šaukštą. Baidarės lengvai ant šono nevirsta, tik reikia atsargiai stotis, nedaryti staigių judesių.
Susiruošus į vandens žygį, reikia nepamiršti, kad šis poilsis — aktyvus, reikės fiziškai dirbti. Nepratusiems skaudės pečius, sprandą, riešus.
Lietuvoje, pasak R. Mosėjaus, nėra tokių upių, kuriomis plaukiant reikėtų daug profesionalumo ir patirties. Upės ekstremaliomis tampa tik pavasarį, kai pakyla vanduo.
R. Mosėjus patirties neturintiems nesiūlytų pavasarį plaukti Kražante, nes pusė plaukiančiųjų išsimaudo. Dubysa — visada rami, ja gali plaukti ir pradedantieji. Šušvė — užmirštas Dievo kraštas, ja kol kas tepraplaukia vienas kitas baidarininkas. Venta panaši į Dubysą, tik joje gausiau užtvankų.
Mėgstantiems plaukti ežerais, baidarininkas pataria rinktis Palūšę. Tik įspėja nepamiršti, kad ežerai banguoja, juose vyrauja vėjai.
Visi ant dviračių!
Dviračiu R. Mosėjus per dieną stengiasi numinti 25 — 30 kilometrų. Tytuvėniškis yra išvažinėjęs visas apylinkes. Į žygius dviračiais jis išsirengia ir su moksleiviais: taip ir pigu, ir sveika. Neseniai su moksleiviais mynė 56 kilometrus po Gomertos apylinkes.
Keliautojas sako, kad Tytuvėnai tinka važinėti dviračiu. Įdomios trasos driekiasi aplink ežerus. Iš Tytuvėnų galima važiuoti į Gomertos kraštovaizdžio draustinį. Dubysą galima pasiekiama minant link Šiluvos arba senuoju keliu link Lyduvėnų. Prie Lyduvėnų yra labai įdomus Dratvinio upelis, važiuojant atsiveria gražūs skardžiai. Minant Dubysos pakrantėmis į Kelmės pusę, atsiveria vaizdingas Piliuko piliakalnis. Dar vienas mėgiamas maršrutas — nuo Tytuvėnų iki Gauštvinio ežero.
R. Mosėjus sako, jog svarbu teisingai pasirinkti dviratį. Kadangi jis mina ir plentu ir mišku, pirko universalų turistinį dviratį. Norintiems sportuoti tiks sportinis, mėgstantiems pasivėžinti paupiais — kalnų dviratis, kad pravažumas būtų geresnis.
„Ypatingai svarbu pasirinkti tinkamą balnelį arba mūvėti specialias paminkštintas kelnaites, nes kitaip toli nenuvažiuosi, o naktį reikės miegoti ant pilvo“, — juokiasi R. Mosėjus.
Išsirengus į kelionę, svarbu įvertinti jėgas ir maršrutą. Jei numatoma ilgesnė kelionė, prieš ją reikia pasitreniruoti. Keliautojas yra paskaičiavęs, kad per dieną geriausia minti iki 40 kilometrų, nes reikia sustoti pavalgyti, pasirengti nakvynei.
Geriausia įsigyti specialų inventorių: tada nereikia vargti ir raišioti maišelių, kuprinių, kurios trukdytų minti. Dviratis turi būti subalansuotas — stabilumas dviratininkui yra labai svarbus.
Besąlygiška — rūpintis savo saugumu. Neturėti iliuzijos, kad tave mato — saugotis pačiam. Dviratininkų traumos yra labai skaudžios. Vaikams reikia pirštinių, šalmų. Nepamiršti vaistinėlės.
„Visa tauta — ant dviračių. Privalumai — geras oras, pažinimas, emocijos, taupomas kuras“, — ragina R. Mosėjus.
PASIRENGIMAS: Robertas Mosėjus pataria: išsirengus į kelionę dviračiu, svarbu pasirinkti tinkamą dviratį ir įvertinti jėgas, maršrutą.
PATOGUMAS: Plaukiant baidare, svarbu patogiai sėdėti, neįtempti kūno.
Jono TAMULIO nuotr.
citat: „Lietuvos upės ekstremaliomis tampa tik pavasarį, kai pakyla vanduo.