Anų metų kronika. Karštis

Kau­lai ant ke­lio
Ly­gu­mų valsč., Vi­lū­nai­čių lau­kuo­se yra ke­le­tas vie­tų, iš ku­rių ima­mas ke­liams tai­sy­ti žvy­ras. Vie­noj vie­toj, kur jau se­nai yra ima­ma la­bai tan­kiai pa­si­tai­ko ras­ti žmo­nių kau­lų. Kaip te­ko pa­ste­bė­ti, šie kau­lai, neat­siž­vel­giant jog jie yra Žmo­nių ve­ža­mi kar­tu su žvy­ru ant ke­lio. Be­rods bū­tų pa­kan­ka­mai ir iš ki­tų vie­tų žvy­ro, nes čia ar­dant ir ve­žant ant ke­lio žmo­nių kau­lus, do­riems pi­lie­čiams ma­tant su­da­ro la­bai ne­ma­lo­nų vaiz­dą. Rei­kė­tų vie­tos gy­ven­to­jams at­kreip­ti dė­me­sį į tai, jug tai yra ty­čio­ji­ma­sis ir ter­ši­mas mū­sų pra­bo­čių.
Pro­le­ta­ras.
„Šiau­lių nau­jie­nos“, 
1927 m. ge­gu­žės 8 d.

Karš­tis Šiau­liuo­se
Praei­tų sa­vai­te Šiau­lių mies­te karš­tis sie­kė iki 42–45 laips C. Gat­vė­se, die­nos me­tu ju­dė­ji­mas žy­miai su­ma­žė­jo. Esant di­de­liems karš­čiams, žmo­nes pie­tų me­tu pra­dė­jo val­gy­ti vien tik pie­niš­kus šal­ti­barš­čius. To­kiu bū­du pie­no ir grie­tie­nės vi­so­se pie­ni­nė­se bei ki­tur di­de­lė sto­ka. Nuo anksč­lau­sio ry­to prie pie­no par­duo­tu­vių žmo­nės sto­vi di­de­lė­mis ei­lė­mis, ta­čiau ne vi­si bū­na pa­ten­kin­ti. Praei­tą sek­ma­die­nį bu­vęs ne­ma­žas lie­tus žy­miai su­ma­ži­no mies­te dul­kes, ku­rių jau bu­vo pa­sta­ruo­ju me­tu la­bai daug.
„Šiau­lių nau­jie­nos“, 
1927 m. lie­pos 24 d.

Užuo­jau­ta
„N. Šiau­lių Nau­jie­nų“ re­dak­to­riui p. B. Pet­raus­kui iš­trem­tam į Ma­žei­kius, reiš­kia­me gi­lios užuo­jau­tos. Lin­ki­me Jam ten ne­nus­to­jant jė­gų tęs­ti to­liau vi­suo­me­nės dar­bą.
Ža­rė­nų-Lat­ve­lių „Kul­tū­ros“ bū­re­lis
„Šiau­lių nau­jie­nos“, 
1927 m. rugp­jū­čio 7 d.

Pre­zi­den­tas Sme­to­na Šiau­liuo­se
Sek­ma­die­ni, lie­pos 31 d. ir į Šiau­lius bu­vo at­vy­kęs, ap­si­lan­kęs Ža­ga­rė­je, Gruz­džiuo­se ir ki­tur, resp. pre­zi­den­tas Sme­to­na. Kai­po šven­ta­die­nį, žmo­nių dau­giau­siai at­si­lan­kė iš apy­lin­kės ir ne­to­li­mos pro­vin­ci­jos, ku­rie ti­kė­jo­si čia pa­ma­ty­ti to, ką nė­ra ma­tę sa­vo am­žiu­je.
 At­vy­kus p. Sme­to­nai ir iš­li­pus iš au­to­mo­bi­lio jo­kių iš mi­nios svei­ki­ni­mų ir ova­ci­jų ne­bu­vo. Vi­si žiū­rė­jo ir lau­kė ką jis da­rys. Prie su­ti­ki­mo 8-to pul­ko or­kest­ras su­grie­žė Tau­tos Him­ną ir vė­liau prie var­tų Šiau­lių mies­to Val­dy­bos na­rys p. Pe­tu­chaus­kas pa­sa­kė trum­pą pra­kal­bą.
Po at­si­lan­ky­mo baž­ny­čio­je rin­kos aikš­tė­je bu­vo priim­tas ka­riuo­me­nės ir šau­lių pa­ra­das. Po pa­ra­do nu­vy­ko į pra­vos­la­vų-ru­sų cerk­vę. Vė­liau į žy­dų si­na­go­gą, vo­kie­čių kir­kę, ant su­ki­lė­lių kal­ne­lio ir ki­tur.
Va­ka­re pa­ro­dos pa­vi­li­jo­ne bu­vo su­ruoš­ta va­ka­rie­nė, ku­ri tę­sė­si iki 12 val. nak­ties. Ant ry­to­jaus pre­zi­den­tas iš­vy­ko Ma­žei­kių link.
–

Lie­pos mėn. 30 d. lin­ku­vie­čius ap­lan­kė Res­pub­li­kos pre­zi­den­tas A. Sme­to­na. Ka­dan­gi vie­tos kle­bo­no ne­bu­vo na­mie, to­dėl ne­bu­vo kam ce­re­mo­nia­liai priim­ti.
„Šiau­lių nau­jie­nos“, 
1927 m. rugp­jū­čio 7 d.

Ša­ran­čių ke­lio­nė per Šiau­lius
Rug­piū­čio 2 d., apie 7 val. va­ka­ro per Šiau­lius pra­lė­kė ma­si­niais pul­kais kenks­min­gų lau­kams vabz­džių – ša­ran­čių, ku­rie lė­kė iš ry­tų į pie­tų pu­sę. Mies­te ant na­mų sto­gų kai ku­rie pail­sę bu­vo su­sto­ję, bet neil­gai tru­kus vėl pra­ny­ko. Le­ken­čiu vabz­džių plo­tas apė­mė vi­są mies­tą.
„Šiau­lių nau­jie­nos“, 
1927 m. rugp­jū­čio 7 d.

„Pra­gė­rė“ ke­pu­res
Pas­ku­ti­niu lai­ku dau­ge­lis moks­lei­vių pra­dė­jo vaikš­čio­ti gat­vė­se be ke­pu­rių (tur būt sek­da­mi „fa­so­ną“). Kas ki­ta vaikš­čio­ti be ke­pu­rės karš­tą va­sa­ros die­ną, bet da­bar, ka­da die­nos jau ga­na vė­sios, tas da­ro kaž­ko­kį ne­gra­žų įspū­dį, ir žmo­gus juok­da­ma­sis pa­gal­vo­ja, kad mo­ki­niai „pra­gė­rė“ ke­pu­res.
„Šiau­lių nau­jie­nos“, 
1927 m. spa­lio 16 d.

1940 me­tai
Iš re­por­te­rio blonk­no­to
Nau­ji 1940 me­tai. Kas jų su­ti­ki­me da­ly­va­vo – aiš­ku, be skaid­rio­sios neap­siė­jo. O kad vie­nas ti­pas Pi­lie­čių klu­be su nu­smu­ku­siom kel­nėm su­ti­ko Nau­juo­sius Me­tus, tai čia jau ne mū­sų rei­ka­las. Pa­kal­bė­sim ge­riau apie ki­tus rei­ka­lus.
*
At­sar­gų epi­de­mi­ja, be­rods, Šiau­liuo­se pa­si­bai­gė: drus­kos, cuk­raus, ko­kios tik no­ri rū­šies ta­ba­ko, pa­pi­ro­sų ir t. t. ga­li­ma gau­ti bet ku­rioj krau­tu­vėj. Su ka­va tru­pu­tį blo­giau – bet jos jau rei­kia su žva­ke ieš­ko­ti.
Su mal­ko­mis po šven­čių blo­ges­nis rei­ka­las. Šiau­lių san­dė­liuo­se jų ne­bė­ra. O tur­guo­se ūki­nin­kai už mal­kų glė­bius pra­šo ast­ro­no­miš­kas kai­nas, bet ir tai žmo­nės iš­per­ka muš­da­mies.
*
Mies­to sa­vi­val­dy­bė nu­sam­dė šu­nų gau­dy­to­jus. Už vie­no šuns su­ga­vi­mą mo­ka­ma trys li­tai. Links­mų plau­čių šiau­lie­čiai, pa­ma­tę gat­ve bė­gan­tį šu­nį, neiš ken­čia ne­pa­juo­ka­vę:
– Vei­zėk, prie­te­liau, ana kur bė­ga trys li­tai...
„Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“, 
1940 m. sau­sio 7 d.

Ve­ži­kų uni­for­mos
Mies­to bur­mist­ras nu­sta­tė ve­ži­kams žie­mos me­tui juo­dos spal­vos uni­for­mi­nius rū­bus, o va­sa­ros me­tui — pil­kos. Prie ke­pu­rių tu­rės bū­ti ve­ži­mo re­gist­ra­ci­jos nu­me­riai. Uni­for­mą įsi­gy­ti ve­ži­kai pri­va­lo iki ba­lan­džio 1 d. Be uni­for­mos už­siim­ti ve­žė­jy­ba ne­bus lei­džia­ma.
„Įdo­mus mū­sų mo­men­tas“, 
1940 m. sau­sio 14 d.

Šiaulietiškos poezijos kampelis

Kazys Boruta

Šiauliai

Iš tolo kaminai. Išraižytas dangus

juodąja giesme žemės.

Ir dairosi rūsčiai į pievas ir laukus

naujų laikų – mūriniai reganiai.

Šiauliai! Ant tavo kaminų

Mančesterio jau supas vygė...

Todėl galas –

taip berniškai teises ginu –

drąsus, akiplėšiškas, užsispyręs.

Žinau. Netoli ta diena, kada

ant tų kaminų pakartas būsiu,

nes nauja diena

išeis liepsnodama iš mūro rūšių...

Todėl kol kas. Kol jūsų vienas, kitas

Pakelkim, kaminai, mes draugiškai

kepurę!

Jums aušta naujas, geležinio rytas,

o kaimui giltinė jau dairos pro pašiūrę..

Tegu ji sau sugrius.. Tegu užgrius

mane,

ir kapo nedabins lietuviškieji kryžiai..,

Bet fabrikų plieniniam pragare

Išaugo nauji bernai žūt-būti pasiryžę.

–-

Mados

Naujausia moterų mada keičia suknelių ir bliuskučių rankoves. Dabar vėl madoje pasipūtę rankovių pufai.

Kal­ba ir sti­lius ne­tai­sy­ti. 
Iš Viliaus PURONO ir Vla­do Ver­te­lio se­no­sios spau­dos rin­ki­nio