Anų metų kronika

Atim­da­vo dar­bą
Už­da­rius Šiau­liuos „Ha­luc“ or­ga­ni­za­ci­jas vi­suo­me­nės tar­pe, net ir tarp ki­tų žy­dų, te­ko pa­ste­bė­ti daug pa­si­ten­ki­ni­mo. Ypa­tin­gai tuo pa­ten­kin­ti vie­tos dar­bi­nin­kai. Iš vi­sos Lie­tu­vos su­plau­ku­sių „ha­lu­cų“ dar­bo sto­vyk­las ar­ti 200 svei­kų jau­nuo­lių dar­bi­nin­kų atė­mė dau­ge­liui vie­ti­nių
dar­bi­nin­kų dar­bą. Jie da­rė jiems di­de­lę kon­ku­ren­ci­ją. Jie bet ko­kius smul­kius dar­bus, kaip mal­kų su­pio­vi­mas, at­lik­da­vo per pus pi­giau už vie­tos dar­bi­nin­kus.

Su­šau­dy­ti plė­ši­kai
Ma­žei­kiuo­se suim­tus plė­ši­kus, apie ku­riuos praei­tą kar­tą ra­šėm, Šiau­liuo­se tei­sė ka­ro lau­ko teis­mas. Vi­si trys plė­ši­kai, Kęs­mi­nas, Strou­pis ir Vai­čius, nu­teis­ti su­šau­dy­ti.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. rug­sė­jo 2 d.

Kaz­laus­kas su Bal­siu ap­lan­kė ir Šiau­lius
Prieš ke­lias die­nas api­plė­šę ne­to­li Kel­mės vie­ną dva­ri­nin­ką Bal­sys su Kaz­laus­ku spa­lio 12 d. jau pri­si­sta­tė Šiau­liuo­se Lu­ko­šai­čio bu­te.
Su­tik­tai vir­tu­vė­je tar­nai­tei at­sta­tė re­vol­ve­rį ir nu­va­rė į ki­tą kam­ba­rį, kur vi­siems ten bu­vu­siems lie­pė iš­kel­ti ran­kas ir ne­ju­dė­ti.
Atė­mė 400 li­tų, laik­ro­dį ir dra­bu­žių. Lu­ko­šai­čio dar­bi­nin­kui už jo paim­tą ke­pu­rę su­mo­kė­jo 3 lt.
Vi­są lai­ką jie el­gė­si švel­niai ir daug kal­bė­jo. Jie ža­da bėg­ti kur už­sie­nin, nes pi­ni­gų jau tu­ri „su­si­tau­pę“. Išei­da­mi pa­ra­šė po­li­ci­jos va­dui raš­te­lį ir lie­pė jį nu­neš­ti ne anks­čiau ki­tos die­nos 9 va. Ki­tu at­ve­ju – gra­si­no at­ker­šy­sią. Lu­ko­šai­tis tik ant ry­to­jaus po­li­ci­jai ir pra­ne­šė.
Spa­lio 15 d. plė­ši­kai bu­vo pa­ste­bė­ti apie Ši­lu­tę. Ta­čiau spa­lio 18 d. jie api­plė­šė Bu­biuo­se Zu­bo­vą ir tuo­jau už 2 km. Mirs­kiš­kės dva­re Kaz­laus­ką.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. spa­lio 21 d.

Pu­pų dė­dė „Ram­by­ne“
Pla­čiai ži­no­mas ra­dio Pu­pų Dė­dė su Dė­die­ne da­bar vie­ši Šiau­liuo­se. Jis dai­nuo­ja, gra­žiai gro­ja. Da­bar gast­ro­liuo­ja res­to­ra­ne „Ram­by­ne“, kur su­si­ren­ka ne­ma­ža žmo­nių pa­klau­sy­ti. Be to, ren­ka me­džia­gų ir pa­skiau per ra­dio Šiau­liams duos į kai­lį.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. spa­lio 21 d.

Pas­ta­ty­tas il­giau­sias Šiau­lių ap­skr. til­tas
Spa­lių 13 d. pa­šven­tin­tas ir ati­da­ry­tas šiais me­tais pa­sta­ty­tas il­giau­sias Šiau­lių ap­skri­ties til­tas per Mū­šą nau­jai pra­ves­ta­me Lin­ku­va – Ti­to­niai vieš­ke­ly. Til­tas 75 met­rų il­gio, pa­sta­ty­tas ant po­lių, kaš­ta­vęs, ne­skai­tant dar­bų, ūki­nin­kų na­tu­ra­le prie­vo­le at­lik­tų, – 27.400 It. Lė­šas sky­rė ap­skri­ties ir vals­čiaus sa­vi­val­dy­bės.
Til­tą pa­šven­ti­no Pa­mū­šio kle­bo­nas. Til­tas pa­va­din­tas Da­riaus – Gi­rė­no var­du. Šiuo til­tu la­bai džiau­gias apy­lin­kės ūki­nin­kai, ku­rie ne­tu­rė­jo anks­čiau to­kio pa­to­gaus su­si­sie­ki­mo su Lin­ku­va.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. spa­lio 28 d.

Ūki­nin­kai tu­rės kur par­duo­ti 200 000 žą­sų
Paaiš­kė­jus, kad šį ru­de­nį į už­sie­nius bus ga­li­ma eks­por­tuo­ti tik ma­žą žą­sų per­tek­liaus da­lį, vy­riau­sy­bė su­si­rū­pi­no, kad jos iš ūki­nin­kų bū­tų su­pirk­tos pa­ken­čia­ma kai­na. Ap­sis­to­ta ties val­di­nin­kais ir tar­nau­to­jais, ku­rie ir įpa­rei­guo­ja­mi pirk­ti iš ūki­nin­kų žą­sis.
 Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu, val­di­nin­kai tu­rės su­pirk­ti iš ūki­nin­kų apie 200 000 žą­sų ir mo­kė­ti už jas, kiek pa­pe­nė­tas, po 5 li­tus. Ka­dan­gi grū­dai ir bul­vės pi­gios, tai pa­pe­nė­ti žą­sis ūki­nin­kams ne­bus la­bai sun­ku.
Nu­ma­to­ma, kad žą­sų su­pir­ki­mas už­truks iki Ka­lė­dų. Val­di­nin­kai kvie­čia­mi pirk­ti žą­sis per vi­są lai­ką vie­no­dai. Iš ki­tos pu­sės, ūki­nin­kai ra­gi­na­mi ne­sku­bė­ti vež­ti tur­gun vi­sų žą­sų iš kar­to.
Žą­sų au­gin­to­jams bus iš­da­lin­tos per vir­šai­čius ir se­niū­nus tam tik­ros kor­te­lės, ku­rias ūki­nin­kai tu­rės įteik­ti žą­sų pir­kė­jams.
Vi­si vals­ty­bi­nių, sa­vi­val­dy­bių ir pri­va­čių įstai­gų val­di­nin­kai ir tar­nau­to­jai tu­ri nu­pirk­ti tiek žą­sų, kad kiek­vie­nai vai­di­nin­ko ka­te­go­ri­jai ar­ba kiek­vie­niems 50 It. al­gos ati­tek­tą po vie­ną žą­sį.
Prieš ka­rą ir po ka­ro dau­ge­lis ūki­nin­kų au­gin­da­vo žą­sis, nes joms bu­vo pa­sto­vi Vo­kie­ti­jos rin­ka. Žą­sų me­ti­nis eks­por­tas svy­ruo­da­vo apie 300.000 št. Šie­met vo­kie­čiai mū­sų žą­sų ne­per­ka.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. lapk­ri­čio 4 d.

Spe­ku­lia­ci­ja žą­sų kor­te­lė­mis
Vy­riau­sy­bė, no­rė­da­ma atei­ti ūki­nin­kams į pa­gal­bą, iš­lei­do žą­sų įsta­ty­mą, ku­riuo vi­si Lie­tu­vos val­di­nin­kai Ir tar­nau­to­jai tu­ri pirk­ti tiek žą­sų, kiek tu­ri ka­te­go­ri­jų. Už žą­sis nu­sta­ty­ta ir kai­na: pe­nė­ta 5 it., ne­pe­nė­ta 4 It.
Ūki­nin­kams iš­da­lin­tos tam tik­ros žą­sų kor­te­lės. Kor­te­lė­mis ap­rū­pin­ta pu­se tu­ri­mu žą­sų. Val­di­nin­kai, pirk­da­mi žą­sis, gau­na iš ūki­nin­kų kor­te­lę, ku­rio­mis apie sau­sio mėn. vi­du­rį at­si­skai­to prieš sa­vo vir­ši­nin­ką. Prieš šias die­nas jau pra­si­dė­jo žą­sų pir­ki­mas. Tur­gu­je jų pil­ni ve­ži­mai.
Ta­čiau pra­si­dė­jo ir spe­ku­lia­ci­ja kor­te­lė­mis. Kai ku­rie ūki­nin­kai par­da­vi­nė­ja kor­te­lę be žą­sų. Kor­te­les taip pat par­da­vi­nė­ja ir žy­dai. Kai kur jų ga­li­ma gau­ti par­duo­tu­vė­se. Žo­džiu, pra­dė­ta spe­ku­lia­ci­ja. O tai jau yra griež­tai draus­ti­nas da­ly­kas. Juk vy­riau­sy­bė no­rė­jo su­da­ry­ti są­ly­gas, kad ūki­nin­kai tu­rė­tų kam par­duo­ti žą­sis ir kad par­duo­tų pa­ken­čia­ma kai­na. Tai­gi ūki­nin­kai skriau­džia pa­tys sa­ve, jei žą­sis par­duo­da pi­giau nu­sta­ty­tos kai­nos ir ypač tas, ku­rioms duo­tos kor­te­lės.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. lapk­ri­čio 25 d.

Žy­dai ver­čia­si žą­sų kor­te­lė­mis
 Daug pa­ne­vė­žie­čių skun­džia­si, kad ne­ga­li tur­gu­je gau­ti žą­sų su kor­te­lė­mis. Val­di­nin­kai nuei­na į tur­gų tik po dar­bo va­lan­dų, o ta­da tur­gu­je te­ran­da tik be kor­te­lių žą­sis, o su kor­te­lė­mis sku­ba nu­pirk­ti žy­dai. Žy­dai su­per­ka iš ūki­nin­kų kor­te­les ir tų žą­sų, ku­rias pa­tys ūki­nin­kai su­val­go.
Dau­gu­ma su­si­pra­tu­sių val­di­nin­kų ža­da iš žy­dų kor­te­lių ne­pirk­ti, ge­riau, sa­ko, su­mo­kė­sią už ne­nu­pirk­tas kor­te­les po 5 lit., ne­gu duo­sią ūki­nin­kų už­dar­bį žy­dams. Rei­kė­tų ir ūki­nin­kams žy­dams par­duo­ti žą­sis be kor­te­lių.
Pa­žy­mė­ti­na, kad val­di­nin­kai vien­gun­giai rei­ka­lau­ja kor­te­lių val­gyk­lo­se už tam tik­rą žą­sie­nos po­rci­jų kie­kį. Bet val­gyk­lų lai­ky­to­jai tei­si­na­si, kad jiems da­bar žą­sie­na esan­ti bran­ges­nė ir neap­si­mo­ka duo­ti.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. lapk­ri­čio 25 d.

Di­dis „spau­dos“ mė­gė­jas
Kaž­koks va­gi­šius, iš­mu­šęs abie­jų spau­dos kios­kų lan­gus, iš­si­ne­šė ne­ma­žai laik­raš­čių ir ke­lias kny­gas. „Štu­ko­riai“ sa­ko, kad tai bū­ta di­de­lio spau­dos mė­gė­jo.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. lapk­ri­čio 4 d.

Priė­jo ga­las bjau­riom iš­ka­bom
Lig šiol Šiau­liuo­se ma­tė­si bjau­riau­sių iš­ka­bų: nees­te­tiš­kų, ne­tai­syk­lin­ga kal­ba pa­ra­šy­tų ir t. t. Da­bar mies­to po­li­ci­ja ati­džiai vi­sas iš­ka­bas per­žiū­ri ir su­ra­šo dau­gy­bę pro­to­ko­lų.
Taip pat la­bai smar­kiai tik­ri­na­ma ir šva­ra. Ir čia daug pro­to­ko­lų.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. lapk­ri­čio 11 d.

Šiau­lie­tiš­kos poe­zi­jos kam­pe­lis

A. D. Ve­lič­ka
Tau­tos va­dui
At­si­me­nam, Bran­gu­sis Va­de,
Pat­ran­kas, ap­ka­sus lau­kuo­se,
Ka­da mūs so­dai ne­žy­dė­jo,
Bi­jo­jo sprogt prie ke­lio uo­siai...
Lie­tu­va — pe­le­nai ir kry­žiai,
Nak­ti­mis at­švais­tės rau­do­nos...
Ta­da be ke­lio mi­nios ėjo,
Siū­ba­vo dur­tu­vų ko­lo­nos.
Suk­ru­vi­no lan­kas ža­lią­sias,
Su­ba­dė dur­tu­vais mūs že­mę...
Kur tik pa­žvelg­si — nu­si­gą­si:
Ry­tai ir va­ka­rai ap­te­mę.
Ta­da ant pe­le­nų, de­gė­sių.
Jau­no­sios Lie­tu­vos var­du
Tau­ta pa­si­šau­kė Ta­ve
Jos Tė­vu bū­ti ir Va­du.
Tau­ta pa­mi­lo sa­vo Va­dą
Už šven­tą sie­kį, bran­gų žo­dį:
My­lė­ti Lie­tu­vą mus mo­kė
Ir ke­lią tik­rą­jį pa­ro­dė.
Ta­da nuo Tau­ra­gės, nuo Bir­žų
Į fron­tą tė­vas sū­nų ve­žė.
Jau­ni­mas gre­to­mis išė­jo
Ieš­ko­ti Lie­tu­vos ru­be­žių.
Ta­vo ke­liu mes ėjom, ei­sim,
Vis tiek ar džiaugs­mas ar ko­va!
To trokš­ta Ne­mu­no ša­lis.
Ža­lio­ji mū­sų Lie­tu­va.

„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. rug­sė­jo 16 d.
 

Kal­ba ir sti­lius ne­tai­sy­ti. 
Iš Viliaus PURONO ir Vla­do Ver­te­lio se­no­sios spau­dos rin­ki­nio