Anų metų kronika

Rei­ka­la­vo iš­duo­ti Ric­kų
NO­REI­KIAI (Šiau­lių v.). Va­sa­rio 19 d. Vai­te­kū­nui su žmo­na esant tro­bo­je, įė­jo ne­pa­žįs­ta­mas vy­ru­kas ir pa­rei­ka­la­vo iš­duo­ti Ric­kų. Vai­te­kū­nas su­pra­to, kad čia yra kaž­kas ne­ge­ro. Jis bė­go lau­kan šauk­tis kai­my­nų, bet prie­me­nėj su­ti­ko ki­tą vy­riš­kį, kurs pa­rei­ka­la­vo kelt aukš­tyn ran­kas ir grįžt tro­bon. Vai­te­kū­nas ne­pak­lau­sė ir bė­go kie­man, kur su­ti­ko tre­čią vy­riš­kį, kurs pra­dė­jo jį muš­ti ir šau­dy­ti. Ma­tyt, šau­dė iš mon­tek­ris­to, nes kai­li­niai li­ko ne­per­šau­ti, o tik jų ap­mu­ša­las.
Vai­te­kū­nas pa­grie­bęs bas­lį pra­dė­jo gin­tis. Plė­ši­kai ėmė bėg­ti. Jų bu­vo iš vi­so pen­ki vy­rai.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. va­sa­rio 25 d.

Suim­ti Klai­pė­dos vo­kie­ti­nin­kų va­dai
Kaip jau ra­šė­me, Klai­pė­dos vo­kie­ti­nin­kai tik­rai ren­gė­si vals­ty­bę iš­duo­ti. To­dėl Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo tar­dy­to­jo Ne­za­bi­taus­kio va­sa­rio 22 d. nu­ta­ri­mu, Klai­pė­dos vo­kie­ti­nin­kų par­ti­jų So­zia­lis­tis­che Volks­ge­meins­chaft ir Christ­lich – So­zia­lis­tis­che Ar­beits­ge­meins­chaft vei­ki­mas su­stab­dy­tas.
To pa­ties, So­zia­lis­tis­che Volksvc­meins­chaft ir Christ­lich­so­zia­lis­tis­che Ar­beits­ge­meins­chaft tar­dy­mą ve­dan­čio, tar­dy­to­jo va­sa­rio 22 d. nu­ta­ri­mu, aukš­čiau mi­nė­tų par­ti­jų būs­ti­nė­se po­li­ci­ja pa­da­rė kra­tas, ir būs­ti­nės bu­vo užants­pau­duo­tos. Klai­pė­dos vo­kie­ti­nin­kų (neu­ma­nin­kų ir sa­si­nin­kų) slap­to prieš­vals­ty­bi­nio dar­bo Klai­pė­dos kraš­te ty­ri­mas va­ro­mas pir­myn. Teis­mo tar­dy­to­jo įsa­ky­mu, be tų par­ti­jų cent­rų, pa­da­ry­tos kra­tos dar ir jų ap­skri­čių sky­riuo­se. Pa­tal­pos, kur bu­vo tie sky­riai, užants­pau­duo­tos.
Pats Neu­man­nas iš­vež­tas šio­mis die­no­mis į Šiau­lių ka­lė­ji­mą. Drau­ge su juo iš­vež­ti ir ki­ti prieš­vals­ty­bi­nį dar­bą dir­bę vo­kie­ti­nin­kai.
Be­ty­ri­nė­jant šį nu­si­kals­ta­mą dar­bą, kaip ra­šo Klai­pė­dos laik­raš­čiai, nu­sta­ty­ta, kad Neu­man­no ir jo sėb­rų by­lon yra įsi­vė­lę ne tik Ry­tų Prū­sų na­cio­nal­so­cia­lis­tų va­das oberp­re­zi­den­tas Koch, bet ir pa­ties Hit­le­rio pa­va­duo­to­jas Hess. Hess, da­vęs nu­ro­dy­mus, kad Klai­pė­dos kraš­te tu­ri bū­ti su­da­ry­ta vie­na na­cio­nal­so­cia­lis­ti­nio ju­dė­ji­mo va­do­vy­bė, kad ne­bū­tų skal­di­mo­si.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. ko­vo 4 d.

Vis boi­ko­tai
Šau­lių klu­bo nuo­mo­to­ja Po­ru­tie­nė yra su­si­ta­ru­si su Frid­ber­gu jo kie­me su­krau­ti le­dus. Le­dų ve­ži­mas jau pra­si­dė­jo, ir štai Frid­ber­gas pa­reiš­kė ne­be­lei­siąs į sa­vo kie­mą vež­ti Po­ru­tie­nės le­dų. Mat, ki­ti žy­dai ėmę Frit­ber­gą prie to pri­kal­bė­ti už tai, kad Šau­lių klu­bas ne­beims „Gu­ber­ni­jos“alaus.

Kaip žy­dai or­ga­ni­zuo­ja boi­ko­tą
Iš nak­ties tur­ga­vie­tėj ir Dva­ro gat­vėj ant stul­pų ras­ta iš­kli­juo­ta ša­pi­rog­ra­fuo­tų at­si­šau­ki­mų lie­tu­vių ir žy­dų kal­bo­mis. Kei­kia­mas Hit­le­ris ir ra­gi­na­ma ne­pirk­ti vo­kie­čių pre­kių. Žy­dų kal­ba teks­tas vi­sai ki­toks. Ten su­ra­šy­ti vi­si Šiau­lių žy­dai pirk­liai, ne­boi­ko­tuo­ją vo­kiš­kų pre­kių. Su­mi­nė­tos fir­mos yra la­bai žy­mios. Ra­šo­ma, kad strei­ko lau­žy­to­jai ir to­liau bus kli­juo­ja­mi prie „gė­dos stul­po“.
Gers tik Sa­daus­kų alų
Šau­lių klu­bas ir ka­ri­nin­kų ra­mo­vė at­si­sa­kė im­ti „Gu­ber­ni­jos“ alų. Čia bus ga­li­ma gau­ti tik bro­lių Sa­daus­kų alus iš Ma­žei­kių. Tarp kit­ko, Sa­daus­kai neįei­na į alaus sin­di­ka­tą.
„Mū­sų kraš­tas“,
 1934 m. ko­vo 11 d.

Ne­si­se­ka šu­nų gau­dy­to­jui
Pra­dė­ta mies­te gau­dy­ti šu­nes. Ta­čiau ir čia mū­sų vi­suo­me­nė pa­ro­do tik sa­vo bar­ba­riš­ku­mą. Til­žės gat­vėj bu­vo su­gau­tas šuo. Vie­na mo­te­riš­kė tai pa­ma­čiu­si pra­dė­jo Šu­nų gau­dy­to­ją se­nio­ką muš­ti laz­da. Ėję pro ša­lį vy­ru­kai ir­gi pri­si­dė­jo prie mo­te­riš­kės, ne­ži­no­da­mi ir už ką mu­ša­ma. „Jei mu­ša, tai gal ir rei­kia“, pa­reiš­kė jie.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. ko­vo 11 d.

Ko­va su plė­ši­kais
Nors Ric­kus ir ne­suim­tas, ta­čiau apie jo žy­gius jau nie­kur ne­be­si­gir­di. Jo vie­to­je iš­ki­lo nau­ji „did­vy­riai“, tai Ar­mo­nas ir Mi­li­nis, ku­rie, be­plė­ši­kau­da­mi Kau­no ap­skri­ty ir po­li­ci­jos gau­do­mi, ne­se­nai ties Žas­liais nu­šo­vė du po­li­ci­jos tar­nau­to­ju, Žu­kaus­ką ir Sel­mist­rai­tį. Ko­vo 17d. jie­du bu­vo pa­ste­bė­ti apie Ši­lu­vą. Jiems gau­dy­ti bu­vo su­kel­ta vi­sa apy­lin­kės po­li­ci­ja ir šau­liai.
Iš Ši­lu­vos plė­ši­kai me­tė­si Ty­tu­vė­nų link. Ko­vo 18 d. apie 12 val. Ty­tu­vė­nų po­li­ci­jos ir šau­lių Sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jų plė­ši­kai bu­vo pa­ste­bė­ti miš­ke ne­to­li Ty­tu­vė­nų. Plė­ši­kai grei­tai bu­vo ap­sup­ti. At­vy­ko daug po­li­ci­jos ir šau­lių. Pra­si­dė­jo smar­kūs su­si­šau­dy­mai.
Apie 1 val. ant Var­na­kal­nio plė­ši­kai su­si­dū­rė su Ty­tu­vė­nų nuo­v. vir­ši­nin­ku Plun­ge. Greit at­vy­ko Ra­sei­nių krim. po­lic. vir­ši­nin­kas Jar­ma­la­vi­čius, ku­rio re­vol­ve­rin pa­tai­kė plė­ši­kų šū­viai ir jį su­ga­di­no.
Po ku­rio lai­ko plėš. Mi­li­nis lei­do­si iš miš­ko per lau­kus bėg­ti Ty­tu­vė­nų dva­ro link. Čia jį pri­si­vi­jo grei­ta­ko­jis at­sar­gos ka­rys A. Kokš­ta ir už­gu­lė ant spran­do. Pa­va­ka­ry po smar­kių su­si­šau­dy­mų bu­vo nu­kau­tas Ar­mo­nas.
Mi­li­nis at­vež­tas į Šiau­lius ir čia kri­mi­na­li­nes po­li­ci­jos tar­do­mas. Ko­vo 21 d. iš­vež­tas į Kau­ną. Per tar­dy­mą Mi­li­nis daug ką pa­si­pa­sa­ko­jo, bet dėl sa­vo dar­bų ne­reiš­kė jo­kio gai­les­čio. Esą, tur­tin­gie­ji žu­dy­ti nie­ko ne­reiš­kią..
Be šių plė­ši­kų ne­se­nai iš Ba­jo­rų ka­lė­ji­mo pa­bė­go gar­sus Bal­sys su ka­lė­ji­mo pri­žiū­rė­to­ju Kaz­laus­ku. Jie Že­mai­čiuos jau api­plė­šė ke­le­tą kle­bo­ni­jų. Šiuo lai­ku jie ar­ti­na­si prie Šiau­lių. Ko­vo 20 die­ną nak­tį jie api­plė­šė Tryš­kių vals­čiu­je ma­lū­ni­nin­ką Kru­kaus­ką, atim­da­mi iš jo re­vol­ve­rį, duo­nos ir deš­rų. Šie­du el­gia­si la­bai iš­di­džiai. |ėję pra­ne­ša, kas esą ir išei­da­mi lie­pia pra­neš­ti po­li­ci­jai.
Jei jie ir to­liau taip drą­siai elg­sis, tai ma­no­ma, kad ir jų ne­to­li­mas toks pat li­ki­mas, kaip ir Ar­mo­no su Mi­li­niu.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. ko­vo 25 d.

Bal­sys su Kaz­laus­ku ap­šau­dė ge­le­žin­ke­lio sto­tį
Va­ka­re tarp Tryš­kių ir ge­le­žin­ke­lio sto­ties du plė­ši­kai atė­mė iš ke­liu ei­nan­čios mo­te­riš­kės 15 It. Ma­no­ma, kad tai bu­vo Bal­sys su Kaz­laus­ku. Mo­te­riš­kei at­vy­kus po­li­ci­jon ir apie vi­sa tai pra­ne­šus, po­li­ci­ja tuoj pa­skam­bi­no ge­le­žin­ke­lio sto­tin, kad bū­tų at­sar­gūs.
Sto­ties vir­ši­nin­kas tuoj par­si­ga­be­no sa­vo se­ną „na­ga­ną“, už­si­dangs­tę lan­gus ir lau­kė. Ir tik­rai, apie 11,30 val. plė­ši­kai pra­dė­jo ba­la­do­tis prie sto­ties lan­go. Jie pa­si­sta­tė prie lan­gų dė­žes ir ant jų at­si­sto­ję pra­dė­jo ap­žiū­ri­nė­ti, kas yra vi­duj.
Pra­si­dė­jo šau­dy­mas iš abie­jų pu­sių. Sto­ties vir­ši­nin­kas su­me­tęs, kad ge­riau bus gin­tis pa­tam­sy, šo­vė į lem­pa, ku­ri greit už­ge­so. Ta­da plė­ši­kai pa­si­trau­kė.
Greit bu­vo te­le­fo­nuo­ta vi­soms apy­lin­kės po­li­ci­joms ir į Šiau­lius. Tuoj vie­ton iš­vy­ko daug po­li­ci­jos, ap­tū­pė miš­ką, bet plė­ši­kų ne­su­gau­ta. Iš 25 į 26 nak­tį įvy­ko su­si­šau­dy­mas su plė­ši­kais ties Var­pu­tė­nais.
Są­ry­šy­je su pa­sku­ti­nė­mis die­no­mis Lie­tu­vo­je pa­si­kar­to­jan­čiais plė­ši­mais ir ban­di­tiz­mu, bus im­ta­si griež­tų prie­mo­nių kraš­to gy­ven­to­jų sau­gu­mui už­tik­rin­ti.
Ban­di­tai ir plė­ši­kai bus ati­duo­da­mi ka­ro lau­ko teis­mui.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. ko­vo 25 d.

Kon­ku­ruo­ja žy­dų pie­ni­nė
Kas keis­čiau­sia, kad Kur­šė­nuo­se vei­kia dvi pie­ni­nės, ku­rių vie­na Pie­no­cent­ro, o ki­ta žy­dų. Pie­ni­nės kon­ku­ruo­ja. Daug ūki­nin­kų pie­ną ve­ža ir į žy­do pie­ni­nę. Žy­dų pie­ni­nė ga­mi­na ir sū­rius. Koo­pe­ra­ty­vas krau­tu­vės mies­te­ly nė­ra. 8 pri­va­čios krau­tu­vės yra lie­tu­vių ran­ko­se, ta­čiau jų pre­ky­ba smul­ko­ka. Stam­bio­ji pre­ky­ba, kaip ge­le­žies, ma­nu­fak­tū­ros, te­bė­ra žy­dų ran­ko­se.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. ba­lan­džio 8 d.

Mi­rė žy­das – mū­sų kul­tū­ros dar­bi­nin­kas
Ne­se­niai Pa­les­ti­noj, Tel Avi­vo mies­te, mi­rė šiau­lie­tis žy­das Brev­da. Į Pa­les­ti­ną jis bu­vo iš­vy­kęs 1923 m.,sa­vo svei­ka­tos pa­tai­sy­ti, nes sun­kiai sir­go ast­ma. A. a. Brev­da prieš D. ka­rą yra iš­lei­dęs ke­lio­li­ką lie­tu­viš­kų kny­gų: še­šias Jo­va­ro poe­zi­jos kny­gas, Pui­dos vers­tą Ra­dze­vi­čiū­tės „Die­vai­tį“, Ja­siu­kai­čio „Ant Bul­va­ro“, pir­mą­jį ru­sų mo­kyk­lo­se var­to­ja­mą lie­tu­vių kal­bos Juš­ke­vi­čiū­tės va­do­vė­lį ir kt.
Brev­da dėl tų lei­di­nių bu­vo ir nu­ken­tė­jęs: bu­vo da­ry­tos pas jį ru­sų žan­da­rų kra­tos, o 1905 m. už re­vo­liu­ci­nes kny­gas bu­vo suim­tas ir ka­lin­tas Ma­žei­kiuo­se.
Ve­lio­nies vai­kai Šiau­liuos (Til­žės gat­vė­je) te­be­lai­ko kny­gy­ną ir ra­šo­mų­jų da­ly­kų san­dė­lį.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. ba­lan­džio 25 d.

Šap­na­giuo­se (Šiau­lių valsč.) bu­vo jau­ni­mo kuo­pa „Švie­sos ki­birkš­tis“ (da­bar jau­na­lie­tu­vių sky­rius). Su­sip­ra­tę kuo­pos jau­nuo­liai štai neuž­mir­šo se­nu sen­ka­pių, ku­riuos ap­tve­ria gra­žia tvo­ra.
„Mū­sų kraš­tas“, 1934 m.
 

Šiau­lie­tiš­kos poe­zi­jos kam­pe­lis
A. D. Ve­lič­ka.

HIT­LE­RIUI

Heil Hit­ler, jus vi­lio­ja
Mū­sų ga­nyk­los ža­lios.
Se­niai bal­no­jat žir­gus
At­jo­ti mū­sų ša­lin.

„Gen Os­ten wol­len ihr zie­hen,
Gen Os­ten wol­len ihr rei­ten“*
Į mū­sų ža­lias ly­gu­mas,
Į mū­sų „frisch die Hei­den“ .

Jau bu­vo­te, kai­my­nai,
Per Ne­mu­ną su­jo­ję
Ir min­dė­te ka­dai­se
Mūs pie­vas Lie­tu­vo­je.

Jau troš­ku vėl prie Rei­no,
Jau ankš­ta „Va­ter­lan­de“
Ger­ma­nai „kul­tū­rin­gi“
Į mū­sų že­mę len­dat!

Neb­lau­kit bū­ti po­nais
Jau mū­sų kai­me, mies­te
Mer­gai­čių ne­be­gau­sit,
Ger­ma­nų ra­sei plės­ti.

Lig Ne­mu­no ne­pri­jo­sit,
Nė kar­to ne­sus­to­ję:
Vy­tau­to vy­rus su­ti­kę
Žir­gai pa­lūž­tų ko­jas.
––
*Į Ry­tus jūs no­ri­te trauk­ti, į Ry­tus jūs no­ri­te jo­ti.

„Mū­sų kraš­tas“, 
1934 m. ko­vo 11 d.
 

Kal­ba ir sti­lius ne­tai­sy­ti. 
Iš Viliaus PURONO ir Vla­do Ver­te­lio se­no­sios spau­dos rin­ki­nio