Amerikietę į Lietuvą atvedė jidiš kalba

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Ame­ri­kie­tė Chris­ta Whit­ney ji­diš kal­ba Šiau­liuo­se kal­bi­no žy­dų bend­ruo­me­nės na­rius. Į Lie­tu­vą at­ve­dė ne tik dar­bas, bet ir gi­mi­nys­tės ry­šiai – Kel­mės ra­jo­ne gy­ve­no vieš­nios pro­se­ne­liai.
Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės pa­sta­to ve­ran­do­je skam­bė­jo ji­diš kal­ba. Čia ame­ri­kie­tė Chris­ta Whit­ney fil­ma­vo in­ter­viu su žy­dų bend­ruo­me­nės na­riais. Vieš­nia sa­va­ran­kiš­kai mo­kė­si ji­diš kal­bos, o su­si­do­mė­ju­si ja dar mo­kyk­lo­je. Be­je, Lie­tu­va jai – ne­sve­ti­ma, iš čia ki­lę jos pro­se­ne­liai.

Ren­ka pa­sa­ko­ji­mus ji­diš kal­ba

Ch. Whit­ney dir­ba Ma­sa­čiu­set­so uni­ver­si­te­to Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se or­ga­ni­za­ci­jo­je "Yid­dish Book Cen­ter". Ji yra Wex­ler žo­di­nės is­to­ri­jos pro­jek­to (ang­liš­kai – "Wex­ler Oral His­to­ry Pro­ject") va­do­vė.

Pro­jek­to ren­gė­jai fil­muo­ja žmo­nes, kal­ban­čius ji­diš kal­ba. Per 10 me­tų pro­jek­te pa­kal­bin­ta be­veik tūks­tan­tis žmo­nių Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se, ki­to­se pa­sau­lio ša­ly­se.

"Tai ar­chy­vas, kuriame tie­sio­giai iš žmo­nių su­kaup­ta in­for­ma­ci­ja apie ji­diš kal­bą ir kul­tū­rą", – apie pro­jek­tą pa­sa­ko­ja Ch. Whit­ney. Šiau­liuo­se ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį su­rink­ti pen­ki pa­sa­ko­ji­mai.

Žy­dų bend­ruo­me­nės na­riai vieš­niai pa­sa­ko­jo apie sa­vo šei­mų is­to­ri­jas, kaip jos iš­li­ko Ho­lo­kaus­to me­tu, taip pat apie žy­dų iden­ti­te­tą. Ch. Whit­ney tei­gia: pa­si­tai­ko, jog kal­bi­na­mie­ji pa­dai­nuo­ja. O ar Šiau­liuo­se dai­na­vo?

Ame­ri­kie­tė sa­ko, kad dai­nų užuo­mi­nų bu­vo iš­gir­du­si.

Pak­laus­ta, ar bu­vo sun­ku su­ras­ti kal­ban­čių­jų ji­diš kal­ba Šiau­liuo­se, Ch. Whit­ney tei­gė, kad jai pa­dė­jo apsk­ri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Sa­nia Ker­be­lis.

Ku­ria fil­mą apie ji­diš ra­šy­to­ją

"Ne­su žy­dė. Aš au­gau net ne­ži­no­da­ma, kas yra ji­diš. Kai mo­kiau­si mo­kyk­lo­je, su­si­do­mė­jau Eu­ro­pos is­to­ri­ja ir li­te­ra­tū­ra, Ant­ruoju pa­sau­li­niu ka­ru", – sa­ko Ch. Whit­ney. Ji pri­dū­rė, kad tai lė­mė jos po­sū­kį į ji­diš kal­bą.

Įs­to­ju­si į uni­ver­si­te­tą, mer­gi­na at­ra­do į ang­lų kal­bą iš­vers­tų ji­diš ra­šy­to­jų kū­ri­nių. Ame­ri­kie­tė tei­gia iš li­te­ra­tū­ros daug iš­mo­ku­si ir dar la­biau su­si­do­mė­ju­si ji­diš kal­ba.

Ch. Whit­ney stu­di­ja­vo ne tik Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se. Vie­nus me­tus ji mo­kė­si ir Is­pa­ni­jo­je bei Vil­niu­je, Ji­diš ins­ti­tu­te. Bū­tent čia mo­kė­si ji­diš kal­bos. Nuo pir­mo­jo ap­si­lan­ky­mo Lie­tu­vo­je pra­bė­go jau pen­kio­li­ka me­tų.

"Čia su­si­do­mė­jau Vil­niaus ji­diš kul­tū­ra ir bend­ruo­me­ne. Juk tai bu­vo la­bai svar­bus žy­dų kul­tū­ros cent­ras, vei­kė žy­dų ra­šy­to­jų gru­pės", – pa­sa­ko­ja Ch. Whit­ney.

Vie­nas jų – Av­ro­mas Sutz­ke­ve­ris (1913–2010). Gi­mė Smur­gai­ny­se, gy­ve­no Oms­ke, vė­liau per­si­kė­lė į Vil­nių. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais pa­te­ko į ge­tą, iš ku­rio pa­bė­go. Po ka­ro ap­si­gy­ve­no Iz­rae­ly­je. Apie jį ame­ri­kie­tė jau bai­gia kur­ti fil­mą.

Jo pa­va­di­ni­mas – "Kas iš­liks?" (ji­diš "Ver Vet Blaybn?") pa­gal to pa­ties pa­va­di­ni­mo ra­šy­to­jo poe­mą. A. Sutz­ke­ve­rio anū­kė su šei­ma fil­me grįš į Vil­nių ir ban­dys at­ras­ti se­nus ry­šius su Šiau­rės Je­ru­za­le va­din­tu mies­tu.

Mer­gi­na ti­ki­si fil­mo prem­je­rą pa­ro­dy­ti ki­tais me­tais, taip pat jį at­vež­ti į Lie­tu­vą.

Šak­nys – iš mū­sų kraš­to

Pas­ta­ruo­ju me­tu Ch. Whit­ney su ko­le­go­mis ke­lia­vo po Bal­ta­ru­si­ją ir Lie­tu­vą – svar­bias vie­tas žy­dų kul­tū­rai, ji­diš li­te­ra­tū­rai.

Mer­gi­na sa­ko ži­no­ju­si, kad tu­ri lie­tu­viš­kų šak­nų, ta­čiau apie tai tė­vai pla­čiau ne­kal­bė­jo. Pas­ta­rai­siais me­tais ji at­li­ko ty­ri­mus ir at­ra­do, iš kur tiks­liai pro­se­ne­liai at­vy­ko į Jung­ti­nes Vals­ti­jas.

Tai­gi ji ne tik dir­bo, bet ir nu­vy­ko į tas vie­tas, kur gy­ve­nę jos pro­se­ne­liai. "Ma­no mo­čiu­tė bu­vo Ame­ri­kos lie­tu­vė, jos tė­vai at­vy­ko 1905 me­tais iš Ga­nyp­ro­vos Kel­mės ra­jo­ne. Pro­se­ne­lė yra gi­mu­si Vai­gu­vo­je", – tei­gia Ch. Whit­ney.

Koks jaus­mas at­vyk­ti į ša­lį, ku­rio­je ka­dai­se gy­ve­no pro­se­ne­liai?

"Tai la­bai džiu­gi­na", – sa­ko mer­gi­na. Ame­ri­kie­tė pri­du­ria, kad jos se­ne­liai dar kal­bė­jo lie­tu­viš­kai, ta­čiau ties šia kar­ta kal­bos tra­di­ci­ja su­sto­jo. Ma­tyt, dėl to, kad praei­ta­me am­žiu­je kai ku­rie mig­ran­tai nu­spren­dė ne­sau­go­ti pro­tė­vių kul­tū­ros.

Vieš­nia šian­dien jau iš­vy­ko į Vil­nių, o vė­liau ke­liaus į Lon­do­ną, kur to­liau rinks pa­sa­ko­ji­mus ji­diš kal­ba. Rugp­jū­čio vi­du­ry­je pla­nuo­ja grįž­ti į Jung­ti­nes Vals­ti­jas.