Naujausios
Paveikslai buvo ir nebeliko
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės atstovai patvirtino, kad J. Kaco tapyti paveikslai išties buvo saugomi P. Višinskio gatvėje įsikūrusiuose namuose. Iš viso menininkas buvo palikęs 29 darbus, kurie ne vienerius metus buvo eksponuojami parodose Pakruojyje, Radviliškyje, Žeimelyje, kitur, o po parodų saugoti parvežami į Šiaulius.
Nemalonus faktas apie galimą vagystę išlindo, kuomet neseniai į Šiaulių žydų bendruomenę kreipėsi J. Kaco bendraklasis, sumanęs surengti dar vieną jo tapybos darbų parodą Žiežmarių sinagogoje. Pradėjus skaičiuoti saugotus paveikslus paaiškėjo, kad jų jau nebe 29, kaip buvo visąlaik, o tik 25. Kur dingo keturi paveikslai, atsakymo vietoje rasti nepavyko.
Apie įtariamą vagystę nedelsiant informuotas darbų autorius J. Kacas. Rugsėjo 19 dieną menininkas kreipėsi į policiją ir dėl vagystės patirtą žalą įvardijo 4 000 eurų.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės kolektyvas galimo vagystės fakto garsiai nekomentuoja – tai esą policijos darbas. Tik užsimena namuose buvus „negero žmogaus“.
„Bet už rankos gi niekas nepagriebė. Sakyti, ką galvojame, būtų neteisinga“, – „Šiaulių kraštui“ sakė viena iš organizacijos atstovių.
Įsitikinusi, kad ieškoti dingusių paveikslų yra tas pats, kaip ieškoti adatos šieno kupetoje – tapybos darbai esą nebuvo nei inventorizuoti, nei įtraukti į kokį nors balansą.
„Mano žiniomis, tuos paveikslus J. Kacas mums padovanojo kaip žydas žydams, niekas nepagalvojo, kad juos reikia suregistruoti. Viskas vyko žodžiu, be jokių raštiškų perdavimų.“
„Šiaulių krašto“ žiniomis, raktus nuo P. Višinskio gatvėje įsikūrusių patalpų turi penki minėtos žydų bendruomenės nariai. Pokalbio metu įvardyto „negero žmogaus“, dėl kurio esą buvo kilęs ne vienas nesutarimas, šiuo metu nebėra.
Kalbėję apie dovanojimą
„Šiaulių kraštui“ pavyko pasikalbėti su dingusių paveikslų autoriumi, šiuo metu Birštone gyvenančiu Jokūbu Kacu.
„Ne bendruomenė praganė tuos paveikslus, čia vieno žmogaus, kurį bendruomenė įsileido, darbas. Policijai aš įvardijau jo pavardę. Labai slidus tipas“, – sakė J. Kacas.
Pasak autoriaus, du iš pradingusių paveikslų buvo dedikuoti konkretiems asmenims. Vienas Nidos merui, o kitas poetui Augenijui Zabičiui iš Skuodo. Padovanotus paveikslus autorius iš jų buvo laikinai pasiskolinęs parodoms.
„Bet galvoju, kad visus užrašus galima nutrinti ir užrašyti kažką kita. Tai nėra požymis“, – sakė J. Kacas.
Pasak jo, su ilgamečiu Šiaulių apskrities žydu bendruomenės vadovu Sania Kerbeliu (1963–2024) jiedu ne kartą kalbėję apie tai, koks tolesnis paveikslų likimas, kuomet pasibaigs „parodų reikalas“.
„Saniai buvau užsiminęs, kad, pasibaigus parodoms, kelis paveikslus padovanosiu Žydų bendruomenei, galės parduoti aukcione ir gautus pinigus panaudoti savo reikmėms“, – sakė J. Kacas.
Anot autoriaus, rengti parodas ne tik Šiauliuose, bet ir šalies rajonų centruose, mažesniuose miesteliuose buvo judviejų su S. Kerbeliu sumanymas.
„Paveikslus atsiunčiau į Šiaulius, kai dėl parodų suderinome su Sania. Šiauliuose jie buvo įrėminti pas Janutytę ir bazavosi bendruomenėje. Važiuodavo į parodas ir grįždavo atgal į Šiaulius. Viskas buvo daroma sąžiningai. Net negali būti kalbos, kad paveikslai dingo kažkurioje parodoje.“
Autorius pajuokavo, kad bičiulis poetas A. Zabitis, sužinojęs apie paveikslų dingimą, smagiai pajuokavo: „Sako, labai gerai, kad tie paveikslai pradingo, išgarsino tave. Nes blogų paveikslų niekas nevagia.“
