
Naujausios
„Žvyrkelyje“ arkų nereikia
Būsimoji Šiaulių pėsčiųjų bulvaro rekonstrukcija savo buldozerį stumia toliau: viena pirmųjų Europoje pėsčiųjų gatvių pirmiausia tapo „žvyrkeliu“, kurį gali rekonstruoti tik kelininkai, dabar aiškėja, kad kėsinamasi ir į bulvaro arkas, kurios yra autorinis darbas, tapęs bulvaro išskirtiniu ženklu.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Užduotis – demontuoti
Šiaulių miesto savivaldybė, pernai vasarą parengusi bulvaro dalies tarp Tilžės gatvės ir Draugystės prospekto rekonstrukcijos projektavimo užduotį, joje įrašė sąlygą projektuotojams: numatyti „esamų dekoratyvinių arkų ir pergolių demontavimą“.
Dekoratyvinių arkų autorius architektas europarlamentaras Valentinas Mazuronis stebisi, kad tokie svarbūs miestui „sprendimai priimami ir organizuojamas procesas“ nepasitarus su autoriais, prieš 30 metų kūrusiais šią miesto erdvę.
Šią bulvaro dalį projektavo trys tuometinio „Šiaulių komprojekto“ (Komunalinio ūkio projektavimo instituto Šiaulių skyriaus) architektai V. Mazuronis, a.a. Rimantas Kačinskas ir Virgilijus Kačinskas, o tuometinis miesto vyriausiasis dailininkas Vilius Puronas kūrė šios bulvaro dalies dizainą.
„Tai nėra šiaip gatvė, vien tik plytelių ar suoliukų sankaupa. Tai – esminė kultūrinė miesto ašis su Rūdės upeliu, skulptūromis, fontanu. Ir ši ašis be jokių konsultacijų su miesto inteligentija, dailininkais, jau nekalbu apie projektų autorius, bus transformuojama kelininkų, laimėjusių projektavimo konkursą abejotinai maža suma“, – stebėjosi V. Mazuronis.
Bulvaro dalis, kurią dabar ruošiamasi rekonstruoti už URBAN lėšas, – 4,7 milijono eurų, buvo skirta 750-ajam Šiaulių miesto gimtadieniui, kurį miestas ir miestiečiai šventė 1986 metais.
Ašies ir tapatybės idėja
V. Mazuronis mano, kad „nekorektiška ir iš meninės, ir iš etinės pusės“ vienpusiškai nutarti nugriauti arkas, kurios autorių buvo sumanytos „ne šiaip sau“.
„Idėja buvo sukurti didįjį amfiteatrą, į kurį patenkama tarsi pro vartus – arkas, stovinčias iš abiejų bulvaro pusių“, – pasakojo idėją autorius.
Autoriai arkomis įrėmino ir Rūdės upelio slėnį.
Arkos prie P. Višinskio paminklo turi ir simbolinę reikšmę – taip prisimenamas buvęs pastatas, kuris karo metais nugriautas.
„Kita vertus, jeigu nuo Vasario 16-osios gatvės nugriausime arkų kompleksą, tai P. Višinskio paminklas pasimes toje išdidėjusioje erdvėje. Arkos tam ir buvo statytos, kad sukurtų jaukią erdvę, užstotų aikštę nuo gatvės judėjimo“, – pasakojo V. Mazuronis.
Jis priminė, kad viena iš projektavimo užduoties sąlygų yra tai, kad ši bulvaro dalis turi būti priderinta prie jau rekonstruotosios dalies.
„Gali arkos kažkam patikti, kažkam nepatikti, bet jos tapo Šiaulių atpažinimo ženklu, simboliu. Jeigu visą pėsčiųjų bulvarą, kaip siūloma, nuo turgaus iki „Šiaulių“ viešbučio pakeisime „kataloginiais dalykais“ – tokiais pat šviestuvais, granitu – ką turi visi Europos miestai, Šiauliai tiesiog neteks savo veido. Kyla miesto savitumo klausimas. Ir jo spręsti vien valdininkai be visuomenės, autorių, menininkų nuomonės neturėtų“, – sako V. Mazuronis.
Vienas bulvaro autorių dizaineris V. Puronas mena, kad ši bulvaro dalis, skirtingai nuo pirmosios dalies, kuri buvo skirta komercijai, buvo kurta kaip jaunimo, turistinė, kultūrinė zona, o „būtent tokia idėja ir suformavo šios bulvaro dalies išraišką“.
V. Puronas stebisi, kodėl norima atsisakyti arkų, kurios tampa miesto švenčių dekoracijomis, puošiamos balionais, girliandomis.
„Tai, kad tos arkos neprižiūrimos, medinės dalys buvo padažytos gal tik kartą per trisdešimt metų, tai jau kitas dalykas“, – sakė autoriai.
Ir V. Puronas, ir V. Mazuronis pripažįsta, kad gali kažkam nepatikti arkų kolonos iš asbestcemenčio. Ši neišvaizdi medžiaga naudota todėl, kad tuo metu nebuvo tinkamų medžiagų. Tokios pat medžiagos kolonos buvo pastatytos ir „Saulės laikrodžio“ aikštėje, sukurtoje tam pačiam Šiaulių miesto jubiliejui.
Autoriai teigia, kad asbestcementį galima paslėpti po šiuolaikine apdaila. „Jeigu klausimas tik detalėse, tai aptraukime kolonas auksinėmis plokštėmis, jeigu turime lėšų! Reikia kalbėti ne apie detales, o apie visumą, sistemos požiūrį į kūrinį“, – sako V. Mazuronis.
„Korupcijos elementai“ kelia abejonių ir nerimo
„Šiaulių kraštas“ rašė ("Bulvaras „žvyrkelis“ pabarstytas „korupcijos elementais“?“, 2017 03 24), kad Šiaulių pėsčiųjų bulvaras viešųjų pirkimų procedūrų metu prilygintas žvyrkeliui. Todėl prestižinę ir pagrindinę miesto gatvę gali rekonstruoti kelininkai, kurie techninį projektą rengs vos už 34 tūkstančius eurų. Tokia maža didelės apimties darbų kaina abejonių kelia ir miesto merui.
„Šiaulių kraštas“ rašė, kad V. Mazuroniui didelių abejonių kelia tai, kad nurodoma lygiuotis prie pirmosios, jau rekonstruotos bulvaro dalies, kurią suprojektavo architektė Rūta Stuopelienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Giedrės Mendozos Herreros mama.
Ir dar – bulvaro rekonstrukcijos projektas ir jo sprendiniai turi būti derinami su Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus valdyba, kurios valdybos pirmininkė yra R. Stuopelienė.
Šios detalės V. Mazuroniui atrodo nelabai skaidriai.
Abejonių dėl kai kurių reikalavimų projektuotojams, pavyzdžiui, kad bulvaro rekonstrukcijos projektuotojas turi būti nutiesęs kelių ar gatvių ne mažiau nei už 2 milijonus eurų, o tai reiškia, kad konkurse gali dalyvauti tik kelininkai, nes joks architektas nebus atlikęs tokių darbų, išsakė ir miesto meras Artūras Visockas.
„Situacija kelia pagrįstą nerimą“, – sakė miesto vadovas.
Jis taip pat mano, kad bulvaro rekonstrukcijos konkurso sąlyga, jog galėtų dalyvauti kelininkai, bet ne architektai „iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiškai“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Arkomis bulvaro kūrėjai norėjo įamžinti per karą sugriautų pastatų vietą, atskirti judrią gatvę ir tylią aikštę.
Bulvaro dalies, įrengtos 750-ajam Šiaulių miesto jubiliejui, autoriai architektas europarlamentaras Valentinas Mazuronis (kairėje) ir dizaineris Vilius Puronas stebisi, kad kėsinamasi į miesto tapatybės simbolį neatsiklausus autorių.
V. PURONO archyvo nuotr.
Miesto švenčių metų bulvaro arkos pasipuošia šventiniais atributais, miestas tampa spalvingesnis, įdomesnis.
Vilniaus gatvės atkarpa iki jai tampant pėsčiųjų bulvaru. Aiškiai matomas Rūdės upelio slėnio linkis, kuris rengiant pėsčiųjų bulvarą buvo įrėmintas arkomis.