Žvilgsnis į konfliktą – iš Izraelio

Asmeninė nuotr.
Becalelis Taicas vakar sakė, jog abi pusės laikosi paliaubų susitarimų.
Vakar, po vienuolika dienų trukusio karinio konflikto, įsigaliojo paliaubos tarp Izraelio ir Gazos Ruožą kontroliuojančio islamistų judėjimo „Hamas“. „Niekam nereikalingi tie karai, absoliučiai niekam“, – sako Haifos mieste Izraelyje gyvenantis buvęs šiaulietis Becalelis Taicas. Jo žodžiais, Izraelis įveikė „koroną“, bet atėjo kita „cholera“.

Raketos į Jeruzalę

– Kaip jūs vertinate kilusį karinį konfliktą ir reakciją į jį?

– Esu tolerantiškas žmogus, jokių diskriminacinių duomenų neturiu, bet į visus dalykus reikia žiūrėti realiai.

Pirmą kartą per konfliktus trys Europos šalys – Slovėnija, Austrija ir Čekija – iškėlė ant savo Vyriausybių rūmų Izraelio vėliavas. Šito nėra buvę.

Precedentas pasaulyje – pirmą kartą vyksta mitingai už Izraelį.

Šiandien (penktadienį – red.) pas mus vieši Vokietijos, Slovakijos, Čekijos užsienio reikalų ministrai, jie sako, kad Izraelis turi pilną teisę savigynybai ir nesmerkia. Negali smerkti – čia yra atsakomieji žingsniai, Izraelio armija nepradėjo bombarduoti – jie pradėjo mėtyti raketas. Negali išsižiojęs stovėti ir žiūrėti, kaip raketa laksto. Turi apsiginti.

Niekam nereikalingi tie karai, absoliučiai niekam.

Ši komplikacija yra labai sudėtinga, situacija nepaprasta, yra ir daug fanatiško požiūrio, demonstracijų, kad Izraelis daro genocidą arabams.

– Grįžkime į konflikto pradžią – nuo ko viskas prasidėjo?

– Kilo nesutarimai, ginčas prie Al Aksos mečetės – yra filmuota medžiaga, kaip priėjo arabai ir religingiems ortodoksams sudavė per veidą. Vieną kartą, antrą kartą konfliktas, šie atsakė susibūrimu ir prasidėjo peštynės. Tuo pasinaudojo ekstremistai iš abiejų pusių – ir mūsiškių, ir arabų, tai peraugo į daug aštresnį konfliktą. Vyko susirėmimai prie Al Aksos mečetės ir kitų šventų vietų. Prasidėjo provokacijos, bet čia dar buvo Jeruzalės ribose, dar nebuvo raketų, sprogdinimų, ugnies.

Kai „Hamas“ iš Gazos Ruožo paleido savos gamybos keletą raketų į Jeruzalę ir jos aplinką (šito nebuvo niekuomet gyvenime, išdrįso paleisti raketas į Jeruzalę), buvo peržengta raudona riba. Tą vakarą, kai raketas paleido, Izraelis dar nebombardavo. Buvo duotas signalas – tuo ir baikite šitą konfliktą, nes geruoju negali baigtis, jėgos santykis yra 1:100. Jie raketas daugiausia gamina patys, 80 ar 90 procentų jų krenta arba į jūrą, arba į smėlynus, iš 10 procentų likusių 90 procentų numušamos mūsų sistemos „Geležinis kupolas“. O 10 procentų kažkur pataiko – į namą, į šaligatvį, į mašiną.

Dabar kalbama, kad sistema bus patobulinta, raketa vietoje to, kad būtų numušta, bus nukreipiama į ten, iš kur buvo paleista. Nes numušus lekia skeveldros.

Pas mus žuvo 12 žmonių, sužeistų apie 130. Trečiadienį žuvo trys žmonės, bėgdami į slėptuvę. Yra daug sužeistų dvasiškai – žmonės suserga depresija.

Grįžtu prie jėgų santykio – aš nesuprantu palestiniečių, „hamasnikų“, logikos. Izraelis juk turi vieną iš stipriausių aviacijų pasaulyje, su labai dideliu patyrimu, ginkluotė technologiškai yra pirmaujanti.

Kyla provokacija, nes atsakyti jiems yra labai sunku, nes Gazos Ruožas labai tankiai apgyvendintas.

Tuneliuose yra požeminis miestas, „Hamas“ bazės, jų sandėliai, gamyklos, kur gamina raketas, visa tai yra po gyvenamaisiais namais, po mokyklomis, po ligonine.

Ligoninę gali nušluoti, bet juk niekas neis bombarduoti ligoninės, yra kažkoks humaniškumas, supratimas, net kare irgi yra taisyklės.

Daugiaaukščiai namai, kurie buvo mūsų aviacijos chirurgiškai likviduoti – teisingai, ten buvo žurnalistų patalpos – bet daugiausiai buvo jų štabai, karinio pasiruošimo kambariai. Dabar matau per televizorių: mečetė, gyvenamieji namai ir vienas namas, kurį subombardavo – daugiau niekas nepaliesta, nei mečetė, nei gyvenamieji namai, tik tiksliai tas objektas, kuris buvo užprogramuotas.

Labai sunku laviruoti tarp gyvenamųjų namų, kad civilių gyventojų kuo mažiau nukentėtų. Sprogmenys, bombos yra išmanios, kaip išmanūs telefonai. Prieš spogdinant daugiaaukščius pastatus, visuomet buvo įspėjama prieš valandą palikti pastatą, kad nebūtų aukų.

Aš ne ekstremistas, bet vieną kartą reikia baigti su „Hamas“ vadeivomis, nes praeis 5–7 metai ir vėl bus tas pats.

Dabar jie gauna iš Kataro 30 milijonų dolerių kiekvieną mėnesį per Izraelio banką. Vietoje to, kad pagerintų žmonių gyvenimą, padarytų infrastruktūrą, po žeme stato ginklų gamyklas. Pinigai, kuriuos gauna, neina žmonių labui.

Dar nebuvo tokio dalyko, kad Izraelis be jokios priežasties pradėtų bombarduoti Gazos Ruožą. Bet kad į Jeruzalę, šventą sostinę, amžiną, trijų religijų miestą, kuris pripažintas visame pasaulyje, pradėtų leisti raketas... Aplinkui Jeruzalę gyvena arabai, armėnai, visokios tautybės, kas atsako, ar pataikys į žydus, o gal į arabus? Kai raketas paleidžia, niekas nežino, kur nukris.

Pasaulis daugiau linksta į arabų pusę, nesuprantu, kodėl. Nors šitame konflikte pasaulio šalių požiūris absoliučiai kitoks, nei buvo iki šiol – labai daug teigiamų dalykų. Mūsų santykiai pasidarė geri su Abu Dabiu, Dubajumi, Saudo Arabija, Jordanija, Egiptu, nėra priešingų kalbų.

Tokie konfliktai niekam nereikalingi, niekas neturi malonumo. Galvojate, kad Gazos Ruože visi žmonės blogi? Neteisybė, aš turiu pažįstamų iki šiol biznio reikalais, sako, tų nutrūktgalvių maksimum 10 procentų. 90 procentų nori gyventi, mylėti, daryti biznį, važiuoti vienas pas kitus.

Prisimenu, tarp 1980–1988 metų pats esu buvęs ten kokį dešimt kartų, bendradarbiaudavome, nebuvo jokių sienų.

Jie ir patys yra suskaldyti.

Po Oslo sutarties 1993 metais nebuvo jokio ginkuoto konflikto su „Fatah“. O šitie yra grupuotė ekstremistų panašūs į DAESH, sužvėrėję žmonės, saujelė vadeivų.

Jų pačių žmonės, kur logiškai moka galvoti, žino: kol „Hamas“ bus valdžioje, nieko nebus.

Moka susivienyti

– Kurie iš Izraelio miestų labiausia nukentėjo?

– Labiausiai nukentėjo Aškelono miestas, jis yra nutolęs 15–20 kilometrų, žmonių žuvo nedaug, gal 5–6, bet daug nuostolių turtui. Trečiadienį raketa papuolė į vaikų darželį.

Kitas miestas – Ašdodas, jis nutolęs maždaug 40 kilometrų, ten gyvena daug išeivių iš Lietuvos.

Beer Ševa, pietinis miestas – ką tik kalbėjau su pažįstamu, buvo tiesiai pataikyta į elektros variklių gamyklą. Žmonės buvo slėptuvėje, aukų nėra, bet yra daug nuostolių – raketa per stogą pataikė tiesiai į cechą.

Nemalonu, visą laiką sirenos, o kai sirenos, turi bėgti į slėptuvę.

Pirmomis dienomis jie šaudė tūkstančius raketą į dieną, paskutinėmis dienomis 150–180, pasibaigė – ne begaliniai resursai.

Dar vienas paradoksas. Izraelio elektros kompanijos darbuotojai dabar daro streiką – kodėl?

Nauji ginklai – jie paima balionus, prikemša sprogstamąja uždegama medžiaga ir paleidžia, vėjas nuneša į mūsų į pusę. Balionai patenka ant elektros laidų ir susisprogdina. Iki 30 gaisrų per dieną buvo prieš savaitę.

Pagal susitarimą elektra Gazos Ruožui yra tiekiama Izraelio kompanijos, yra tarptautinis susitarimas. Dabar jie nori, kad Izraelio technikai iš elektros kompanijos pataisytų jiems aukštos įtampos elektros laidus! Tad darbuotojai padarė streiką. Civilizuotame pasaulyje tokių dalykų ir tokių reikalavimų nėra, nežinau, kokias akis reikia turėti: pats su balionais sprogdini laidus ir nori, kad juos tau taisytų.

Geriamą vandenį irgi Izraelis tiekia, mūsų vandens kompanija, gręžiniai yra netoli jų sienos.

– Kokia situacija pas jus, Haifos mieste?

– Mes esame nuo Tel Avivo per 100 kilometrų, jie dar mūsų nepasiekia, neturi tokių bombų, gal ateity turės. Gal todėl taip drąsiai kalbu, kol neliečia tavęs, kitaip jautiesi.

Gyvenimas eina savo vaga, įtampų nėra, tik nemalonu, visą laiką rodo, pasigirsta sirena ir televizijos ekrane parašyta, kokioje vietoje yra raudona spalva – lekia raketa. Vadinasi, Aškelono mieste turi 1,5 minutės, kad pakliūtumei į slėptuvę, o Tel Avive tarp 1,5–2 minučių.

Prisimenu, 1991 metais, kai Irakas bombardavo Izraelį su „skadais“, rusiškomis raketomis, Tel Avive buvo 7 minutės, Haifoje – 10 minučių, kad užsidarytume slėptuvėje.

Bandė raketas leisti į Tel Avivą, pataikė į namą, gatvę, žmonių nežuvo. Tel Avivas pradėjo gyventi savo gyvenimą, atsigavo po koronos. Pas mus nebėra koronos, oficialiai paskelbta, iš 30 tūkstančių ėminių nustatoma tik 20–30 atvejų.

Apie 70 procentų gyventojų paskiepyta, jau pradėjo skiepyti vaikus nuo 12 metų.

Dabar viskas aišku – tik skiepai gali padėti. Pas mus, kai pirko vakcinas, permokėjo labai daug, bet ekonomiškai apsimokėjo, nes viena diena gamyklos prastovos kainuoja labai daug, tad apsimoka mokėti dvigubai ar trigubai, kad tik greičiau šitas baigtųsi.

Bet dabar nauja „cholera“.

– Ar gyventojai turi nurodymus, taisykles, kaip elgtis?

– Mums rekomenduoja nevažiuoti į tas vietas. Nors mano brolis, kai tik prasidėjo konfliktas, keturioms dienoms važiavo prie Negyvosios jūros. O jeigu prie Negyvosios jūros nori, pravažiuoji netoli Aškelono, kuris daugiausia bombarduojamas, ir Beer Šemo.

Kaip tik dabar (ketvirtadienį, apie 17 valandą – red.) per televizorių rodo vėl – keturios vietos raudonos spalvos, vadinasi, vienu momentu į keturias vietas leidžia raketas. Vieną numuša.

„Ugnis be perstojo“, – dabar rašo.

– Kaip prognozuojate, kokia bus šio karinio konflikto pabaiga, kaip toliau gyvens Izraelis?

– Ryte (penktadienį – red.) oficialiai viskas pasibaigs.

Pas mus buvo didelė politinė krizė, pešasi tarp savęs keletas partijų. Dabar tie, kurie vienas su kitu nesisveikindavo, dirba kartu dieną ir naktį. Čia yra ypatinga mūsų tautos savybė – kai reikia susivienyti.

Sekmadienį vėl pradės peštis, kas nori būti Ministru Pirmininku, bet kol kad viskas padėta į šoną, koalicinės derybos užšaldytos.

P. S. Su B. Taicu susiskambinome ir vakar. „Gerai išpranašavome“, – paliaubomis pasidžiaugė buvęs šiaulietis. Paklaustas, kokios nuotaikos Izraelyje, nusijuokė: „Geros. Žmona nuvažiavo į prekybos centrą – nėra kur mašinos pastatyti!“

xxx

Artimųjų Rytų konflikte įsigaliojo paliaubos

Artimųjų Rytų konflikte naktį į penktadienį įsigaliojo paliaubos. Nuo 1.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku radikalūs palestiniečiai Gazos Ruože ir Izraelio kariuomenė turėjo nutraukti ugnį. Dėl to po 11 dienų intensyvių atakų ketvirtadienio vakarą susitarė abi pusės. Taip jos atsižvelgė į atitinkamą tarpininkavusio Egipto pasiūlymą.

Praėjus dviem valandoms nuo paliaubų pradžios nepranešta apie naujas raketų atakas prieš Izraelį iš Gazos Ruožo. Ir Izraelio pajėgos laikėsi susitarimo.

Paliaubos yra vienpusiškos ir pradėtos be jokių išankstinių sąlygų, sakė Izraelio premjero Benyamino Netanuahu atstovas. Politinė vadovybė pabrėžė, kad tolesnius veiksmus lems realybė vietoje. Jei palestiniečiai tęs raketų atakas, paliaubos esą iš karto nustos galioti. Iš karto po to, kai Izraelis paskelbė pareiškimą dėl paliaubų, Izraelio pasienio vietovėse prie Gazos Ruožo gaudė pavojaus sirenos.

Nepaisant to, ir „Hamas“ pareiškė sutinkąs su netiesiogiai pasiektomis paliaubomis. „Paliaubos yra abipusės ir abipusiškai įsigalioja penktadienį 1.00 val. Vidurio Europos vasaros laiku“, – pareiškė „Hamas“ lyderio Ismailo Haniyeho patarėjas Taheras al Nunas. „Ginkluotas palestiniečių pasipriešinimas laikysis jų tol, kol tai darys Izraelis“, – pridūrė jis.

Likus kelioms minutėms iki ugnies nutraukimo radikalūs palestiniečiai dar paleido raktų Izraelio kryptimi, Izraelio karinė aviacija apšaudė Gazos Ruožą.

ELTA inf.