Naujausios
Per Žolinę Šiaulių universiteto (ŠU) Botanikos sodas ne tik skendėjo žiedų gausoje, bet ir muzikos garsuose. Tradicinis renginys sulaukė išskirtinių svečių – JE Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje Shiro Yamasaki su žmona Yuko Yamasaki. Vakarop Žolinės šventė tęsėsi Žaliūkių malūno sodyboje.
Apsilankiusieji ŠU Botanikos sode galėjo grožėtis gausiomis Lietuvos selekcininkų ir kolekcininkų augalų parodomis: pelargonijų, streptokarpų, viendienių, jurginų, kardelių, saulainių, vandens augalų.
Pasak ŠU Botanikos sodo direktoriaus dr. Martyno Kazlausko, planuota, kad į šventę tradiciškai atvyks svečiai iš Latvijos nacionalinio botanikos sodo, dalyvaujantys Žolinėje jau 15 metų iš eilės. Bet latviai šiemet pabijojo keliauti dėl COVID-19.
M. Kazlauskas džiaugiasi plačia Lietuvos selekcininkų ir kolekcininkų geografija ir jų pristatomų augalų gausa bei originalumu. Būtent augalų parodoms per Žolinę pastaraisiais metais ir skiriamas didžiausias dėmesys.
„Augalų sąrašas buvo didžiulis, vien pelargonijų – aštuonios augintojos iš įvairių Lietuvos kampelių, jos čia susirenka jau trečius metus, atveža viską, kas geriausia Lietuvoje. Jos važiuoja į Londoną, perka ką tik išrastas veisles ir atsiveža pas mus. Lietuvos pelargonininkų susitikimo vieta – Šiauliuose“, – sako M. Kazlauskas.
Šiemet į šventę atvyko ir ilgai lauktas šeimos ūkis „Čigono daržas“, turintis įspūdingo grožio sukulentų. Išskirtinis stalas buvo dar vienų augalų pasaulio Lietuvoje įžymybių – ūkio „Gėlių upė“.
Žolynus ir duoną šventino Šiaulių universiteto kapelionas Arūnas Jankauskis.
Šventės metu veikė šiauliečių Gitanos Kaltanienės ir Irenos Šliuželienės kūrybos paroda „Hortus“, Šiaulių „Aušros“ muziejus lankytojams parengė parodą „Kraičio skrynią pravėrus“, joje pristatė muziejuje saugomus siuvinėtus paveikslus ir audinius.
Netrūko veiklos floristų (ŠU Botanikos sodo ir Miglės Plukienės) bei kalvio Alberto Martinaičio dirbtuvėse. A. Martinaičio rankose užgrojo iš netikėčiausių medžiagų pagaminti instrumentai, istorijas pasakojo dirbiniai iš akmenų. Šiemet meistras kankles pagamino iš bulvare buvusių arkų medienos.
Tarp žolynų skambėjo Šiaulių poetų eilės, koncertavo Šiaulių kanklininkės „Sunny“, bardė iš Kauno Ilona Papečkytė, šiaulietis Arūnas Stankus su ansambliu „Vieversėlis“, Lina Lukošienė ir „Kreizai“ iš Eržvilko.
Dar vienas ypatingas svečias – Lietuvos moksleivių folkšokių projekto „Patrepsynė“ krikštatėvis Ernests Spics, grupė „Rigas Danči“ (Rozīte Katrīna Spīča) .
Didelį įspūdį klausytojams paliko Japonijos ambasadoriaus žmonos Yuko Yamasaki ir Žemynos Trinkūnaitės pasirodymas. Ambasadoriaus žmona grojo kanklėmis ir dainavo lietuvių liaudies dainas.
A. Martinaitis Yuko Yamasaki padovanojo savo 1239-ias padirbintas kankles.
Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras į šventę atvyko su augintiniais, Šiaulių visuomenės sveikatos biuras – su švietėjiška programa, Žemaitijos skautų organizacijos Šiaulių Šv. Jurgio skautų draugovės nariai – su skautiška nuotaika ir idėjomis, gėlininkai, sodininkai, daržinininkai, žolininkai, kulinarinio paveldo puoselėtojai – su gėrybėmis.
Vakarop šventė persikėlė į vakaronę Žaliūkių malūnininko sodyboje.
Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas Saulius Paliūnas pašventino surinktus žolynus ir naujojo derliaus duoną. Manoma, kad per Žolinę pašventinti augalai turi magiškų galių.
Nors Žolinės tradicijos panašios visose krikščioniškose valstybėse, paprotys rišti Žolinės puokštę gajus tik Lietuvoje. Pašventintų žolynų negalima išmesti, nes tada namus aplankys nelaimė. Atsinešę į šventę pernykščius žolynus, galėjo sudeginti – kas iš žemės atėję, tas turi į žemę ir grįžti.
Šventės dalyviai dalyvavo Žolinės apeigose, mėgavosi šviežiai iškepta rugine duona, lankė Žolynų turgelį, šoko, dainavo, pramogavo, varžėsi žaidimuose.
Šventėje grojo, dainavo Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo folkloro ansamblis „Gerviki“ (vadovė Jovita Lubienė), Verbūnų filialo folkloro ansamblis „Rugelis“ (vadovės Ona Baranauskienė ir Rasa Jurgaitienė), Gilaičių filialo Sauginių liaudiškos muzikos kapela (vadovės Regina Krikštanavičienė ir Kristina Lučinskaitė), Mažeikių rajono Sedos kultūros centro folkloro ansamblis „Rėmolē“ (vadovas Gintautas Griškėnas), Vilniaus folkloro ansamblis „Nalšia“ (vadovė Audronė Vakarinienė).
